Tačiau jokių panašių dokumentų T. Grabys teigia savo akyse nematęs: „Nieko panašaus. Visiškai nieko panašaus. Aš atvažiavau, pasakiau, kas yra, pasakiau, iki kada noriu, kad automobilis būtų sutvarkytas, paprašė raktelių ir pasakė „gerai, bus“. Nebuvo nei kitokio termino, nei dokumentų pasirašytų, nei priėmimo-perdavimo akto. Nieko nebuvo. Ir atsiimant automobilį po savaitės tik atidavė raktus“.

Dokumentų turėjo reikalauti pats

Tiesa, Ž. Kazakevičienė atkreipia dėmesį, kad tuo atveju, jeigu autoserviso darbuotojai nepateikia privalomų dokumentų, jų turėtų paprašyti pats vartotojas. Anot specialistės, šie dokumentai būtų išsprendę ir kitą žurnalistui T. Grabiui kilusią problemą – automobilį jis teigia atsiėmęs apibraižytą.

„Aš nuėjau pasiimti automobilio ir buvo labai aiškiai „nuvarytas“ visas šonas. Gal tai nebuvo raktas, gal tiesiog nešė kažką pro šalį, kažkokį kietesnį daiktą ir prabraukė, nes įbrėžimas tęsiasi per abejas dureles – tiek per vairuotojo, tiek per keleivio galines dureles. Ten irgi tokia anekdotinė situacija, nes jie susuko visą reikalą taip, kad aš čia pats nepastebėjau. Gal dar galėčiau sudvejot, kad buvo, bet labai puikiai atsimenu, kad dieną prieš atiduodamas automobilį į servisą jį nuvariau į plovyklą, kad man nuplautų iš išorės ir išvalytų vidų. Automobilis buvo blizgantis, jis buvo švarus visomis prasmėmis ir aš nemačiau jokių įbrėžimų“, - pasakojo T. Grabys.

Tuo tarpu autoserviso direktorius A. Skruolis tikina, kad konfliktą dėl įbrėžimų T. Grabiui siūlė spręsti civilizuotai ir kviesti policiją, tačiau jis pats atsisakė tai daryti.

„Situaciją su neva ant automobilio atsiradusiais įbrėžimais ponui Tadui, išklausę jo priekaištus, tuojau pat siūlėme spręsti civilizuotai - forminti įvykį ir sulaukti ekspertų vertinimų. Deja, išgirdęs tokį pasiūlymą gerbiamas Grabys tiesiog sėdo į automobilį ir išvyko. Tai pirmas panašaus pobūdžio nutikimas mūsų servise. Situacija nėra maloni nei mums, nei, kaip suprantu, ponui Tadui Grabiui. Todėl labai tikimės, kad mums pavyks kuo greičiau išspręsti visus nesusipratimus. Kartu noriu asmeniškai atsiprašyti gerbiamo Tado dėl visų nepatogumų, kuriuos jam teko patirti“, - rašė A. Skruolis.

Anot Vartotojų teisių specialistės Ž. Kazakevičienės, jei dokumentai būtų buvę pasirašyti prieš paliekant automobilį servise, žurnalistas T. Grabys būtų sutaupęs nemažai laiko ir nervų.

„Tuo atveju, jeigu atliekant automobilio remonto darbus automobiliui padaroma žala, techninę priežiūrą ar remontą atliekantis asmuo turi atlyginti vartotojui žalą, padarytą paslaugos teikimo metu, nebent įrodytų, kad žala atsirado ne dėl paslaugas teikusios įmonės kaltės.

Nagrinėjamu atveju svarbu, jog užsakyme - paraiškoje būtų pateikta informacija apie numatomą darbų įvykdymo terminą, o pildant darbų perdavimo - priėmimo aktą – informacija apie transporto priemonės komplektiškumą bei matomus išorinius ar vidinius (salono) pažeidimus ir defektus.

Tuo atveju, jei minėtuose dokumentuose nepateikta informacija apie išorinius ar vidinius automobilio pažeidimus ir defektus, o atsiimdamas automobilį vartotojas juos pastebėtų, vartotojas turėtų teisę automobilio remonto paslaugas teikusio autoserviso reikalauti atlyginti dėl to vartotojui atsiradusią žalą“, - aiškina Ž. Kazakevičienė.

Gali raštu kreiptis į servisą ir į vartotojų teises

Nors T. Grabys neužsimena, ar toliau ketina kilusią situaciją aiškintis su remontą atlikusiu servisu, vartotojų teisių specialistė pabrėžia, kad galimybių tai padaryti dar yra. Pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymą vartotojas, kuris mano, kad paslaugų teikėjas pažeidė jo teises ar interesus, pirmiausia raštu turėtų kreiptis į paslaugą teikusią įmonę, Tado atveju – autoservisą.

„Pirmiausia privalo raštu kreiptis į pardavėją ar paslaugų teikėją ir nurodyti savo reikalavimus. Vartotojas privalo kreiptis į pardavėją ar paslaugų teikėją ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo tos dienos, kurią vartotojas sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą. Pažymėtina, kad paslaugų teikėjas vartotojui turėtų atsakyti per 14 dienų nuo vartotojo kreipimosi gavimo dienos“, - aiškina Ž. Kazakevičienė.

Anot jos, jei servisas su keliamais reikalavimais nesutiktų arba vartotojas per nurodytą terminą – 14 dienų – atsakymo negautų, T. Grabys dar galėtų kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą.

„Tuomet jis turi teisę kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, pateikdamas vartotojo prašymą, be kita ko, pagrįstą dokumentais (užsakymo paraišką, darbų perdavimo – priėmimo aktą (jeigu minėti dokumentai buvo pateikti), pinigų sumokėjimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją, atsiradusią žalą patvirtinančius įrodymus, esant galimybei, automobilio nuotraukas prieš ir po automobilio remonto darbų, susirašinėjimo su skundžiama bendrove medžiagą ir pan.)“, - vardija Ž. Kazakevičienė.

Komentarai (16)