Štai ką reikia daryti, jei „užknisa“ kvapai iš rūkančių kaimynų

maciau, kad zmones net foruma internete sukure, kur dalijasi informacija, kaip gintis nuo rukaliu: http://priesrukyma.weebly.com/ prasau, netrinkite komentaro, manau, kad daugeliui tai gali butiu tikrai naudinga!

Kodėl nenoras žaloti sveikatos yra psichologinė problema? Net jei iš tiesų tai yra tik psichologinė problema, kodėl šiuo atveju ją turėtų spręsti ją turintis, o ne jos sukėlėjas? Žinoma, du žmonės balkone per valandą yra „geriau“ nei 20 snukių per valandą. Bet du žmonės per valandą irgi yra problema, tik žymiai mažesnė.

Jei tai psichologinė problema, tai jos sukėlėjas - ne tavo kaimynas rūkorius, o galbūt kažkas tavo vaikystėje. Sakykim, aš baisiai bijau vorų, o kaimynas kaip sykis vaikšto su voro piešiniu ant maikono. Tai kas dabar turi spręsti problemą?

Tabako dūmų žala senai įrodyta, ko čia dar ginčijates ar gausi truputį ar daug nuodų, kurių turėtume visai negauti?

Tas „kažkas mano vaikystėje“ su manimi nebegyvena. Tarkim, šita problema taip ir buvo išspręsta – būtent ne priverčiant tą žmogų neberūkyti, o atsisakant su juo gyventi. Tačiau su kaimynu gyventi atsisakyti neišeina, nes kiti kaimynai irgi gali rūkyti ir tikrai rūko. Ar vis tik tokiam žmogui reikėtų kreiptis į psichiatrą, kad jis pratintų prie tabako dūmų? Kaip dar galima spręsti šios problemos psichologinį aspektą? Kaimyno piešiniai niekam neįdomūs, nes kaimynas su savo piešiniais nelenda į mano butą. Jei jis laikytų vorus ir tie vorai lįstų į mano butą, patikėk – jis čia ilgai nebegyventų.

Tabako dūmų žala gėlytės palyginus su automobilių dūmų arba kepamo aliejaus garų žala...

Tai kad namuose automobiliais niekas nevažinėja, o kepamo aliejaus dūmai (neįsivaizduoju, kokia ten jo žala palyginti su tabako dūmais) išsisklaido paprastai per tam pritaikytas virtuvines ventiliacijos šachtas. Žinoma, aš nesakau, kad neskanus kvapas iš kaimynų nėra problema, bet žymiai mažesnė nei tabako dūmai – jau vien todėl, kad valgis ruošiamas du–tris kartus per dieną, o rūkoma vos ne visą parą.

Pratinkitės kaminai - neužilgo rūkyt galėsit tik savo namuose, prieš tai užsidarius visus langus ir duris.

Jo jo tuoj pat pradės visi į teismus kreiptis kad rukorius sustabdyti... Argi neužtektų nufilmuoti kaip ruko, tada nunešti policijai ir duotų rukoriui baudą kokį 100eur? Antra karta 200 eur ir t.t.

Na tai rūko irgi ne tavo bute, o po langais ar gretimam bute... Aliejaus garuose yra daug kartų daugiau kancerogenų nei cigarečių dūmuose. Susidūriau atliekant profesinės rizikos tyrimus. Jei rūkoma visą parą, tada bėda. Bet pvz mes su žmona vidutiniškai rūkom kokius 5 kartus per vakarą, savaitgaliais gal kokis 8 per dieną. Dešimt cigarečių per kokias 7 valandas pgl masę nesiekia vienos geros keptuvės aliejaus. Iš auto išmetamųjų dujų koncentracija irgi palyginama su per langą patenkančių cigarečių dūmų. Tik mes įpratę prie to kvapo ir nebejaučiam. Pajaučiam tik kai ilgesnį laiką gamtoje pagyvenę į miestą grįžtam.

Šito neužtenka. Rūkyti tik specialiai tam pritaikytose patalpose, smarvę perleidžiant per spec filtrą. Tokia pramoga kitų sąskaita ir turi kainuoti kaip už visus. O, kad automobiliai mol irgi kenkia tai na taip, bet ten ir koks ketvirtis kainos vien dėl ekologijos.

Turėk omeny, kad esi ne tik tu su žmona, bet gali būti dar kelios šeimos laiptinėje, kurios parūko tik po nedaug. Tada gaunasi vienas didelis „daug“.

Pradėjus stumdytis „tabakas versus automobilis“ žalos požiūriu, reiktų žiūrėti, kiek gaunama naudos ir jos santykį su žala. Automobilis - nauda transportuojant (ekonominė nauda visuomenei didesnė, nei žala) Tabakas - nauda tabako pramonei? Rūkantiesiems kokia? Nervus nuramina - o ne geriau čiulpti ką nors kita? Tad naudos ir žalos santykio požiūriu automobilis geriau, nei tabakas, tad prasto santykio produktų draudimas/ribojimas nėra kritinis, ir netgi sveikintinas.

Įdomu būtų sužinoti ar praktiškai yra kas nors nubaustas už tai? Panašu, kad toks teisinis mechanizmas veikia tik teorijoje.

Ne naudos/žalos santykio ieškoma tokiais palyginimais, o priklausomybės nuo nikotino pateisinimui. Na, iš tikrųjų, nikotinas tai tik lašas alkoholio, greitmaisčio, cukraus, narkotikų, vartotojiškumo taurėje. Aišku, kiekvienas turime teisę nuspręsti kiek iš jos atsigerti, bet negirdykim iš savo taurės aplinkinių, kaip kažkas jau sakė - nebūkim buduliais

Kiek žinau, tai kol kas teorijoje tokia galimybė. Kad įrodyti žalos faktą reikia tą faktą fiksuoti, o, kad tą faktą fiksuotum reikia kviestis antstolį, o kad tas antstolis tą rūkymo dūmų faktą fiksuotų reikia, kad tuo metu tas niekadėjęs kaimynas rūkytų ir skleistų dūmus. Plius, dar reik nustatyt iš kur tie dūmai sklinda, gal čia iš vis net ne tas kaimynas Spėk, ar antstolis lauks n valandų kol tas niekadėjas kaimynas teiksis užsirūkyt (o dar atsižvelgiam į tai, kad koks kitas kaimynas praneš niekadėjui kaimynui, kad atėjo antstolis fiksuot fakto, arba pats susiprotės tą dieną rūkyt kitur). Šiaip čia šie dalykai atėję iš anglosaksų teisės. Ten irgi ne pyragai įrodinėt tokias nesąmones.

Būtent proto ribose, o jose niekas nieko efektyviau už banalų kaminą ir rūkymą atviram ore neišrado. Jei rūkančių absoliuti dauguma, galima susitarti, kad rūkoma bus laiptinėje, taip mažiau paklius į butus. Pas mus pvz rūkoma laiptinėse, nes beveik visas namas rūko. Mums šiaip tas neaktualu, nes nuo mūsų balkonų iki artimiausių kaimynų langų apie 20 metrų.

Didžiąją dalimi asmeninių automobilių, kurie labiausia atsakingi už taršą, naudojimas yra visokeriopai, taip pat ir ekonomiškai nenaudinga. Daug efektyviau būtų naudoti visuomeninį transportą, jau nekalbant apie populiarų variantą, kai su auto važiuojama 1 km. Bet komforto noras, kaip ir rūkymo atveju, nugali.

Būtent. Galiu dar pridurti, kad teks kažkaip įrodinėti, kad tabako dūmų koncentracija patalpose būtent dėl kaimyno viršija leidžiamus dydžius (analogiškai kaip su garsu). Ir aš net nesu tikras ar tokios higienos normos egzistuoja.

Nespėsi rūbų skalbti. Ypač jei rūkančiųjų „absoliuti dauguma“.