VU Ekonomikos fakulteto profesorius paaiškino, kas bus su pensijomis po 30 metų: „yra kur kas svarbesnis dalykas ir už SODRĄ, ir už kaupiamuosius fondus“

Aš turiu kaupiamąjį gyvybės draudimą. Čia realiai yra sujungtos dvi skirtingos paslaugos į viena mokėjimą. Gyvybės draudimas ir kaupiamasis fondas. Bankrutavus bankui gyvybės draudimas nuplauks, nes nebus kam mokėti už gyvybės draudimą. Bet dėl kaupiamojo fondo nežinau. Jei už jį yra perkamos akcijos tavo vardu tai jis liks ir galėsi perkelti į kita banką, bet jei bankas jį kažkur naudoja, tada neliks. Nebent bus apdraustas pačio banko. Čia jau reikia žiūrėti į sutartį su bankų kur jis tavo pinigus deda.

Tai tu naivuolis, mes realistai. Jei ateis "super duper" krizė tai nesvarbu ar tu pinigus busi sudėjęs į banką, ar pats akcijų prisipirkęs, ar į kojine pinigus susidėjęs rezultatas bus lygiai tas pats. Per naktį pakeisti įstatimų dėl kurių butu prarasti visos šalies piliečių pinigai, nei teoriškai nei praktiškai neįmanoma. Nes įstatimams įsigalioti reikia laiko, o apie tokius įstatimus sužinoję šalies piliečiai seimo aikštėje visus seimunus ant laužo sudegins ir įstatimus atšauks. Jei putinas okupuos šalį, tai visus išbuožins ir nesvarbu kur tu savo pinigus busi sudėjęs ar auksą susipirkęs. Tik tau galima palinkėti stiprybės gydantis, nes pinigai dar bent kelis šimtus metu tikrai neišnyks, jei jie iš vis kada nors išnyks. Nes tam, kad pinigai išnyktu turi išnykti bet kokie mainai. Nes kol yra mainai, tol bus ir pinigai. Tai net akmens amžiaus žmonės suprato, nors rašyti ir skaityti nemokėjo, bet kai kurie šiuolaikiniai žmonės to nesugeba suprasti. O kodėl jie turėtu nešti kažkokia atsakomybę? Jie tau teikia paslaugą. Saugo tavo pinigus, juos investuoja ir panašiai. Už ką gauna atlygi. Tu pats sprendi ar pinigus laikai banke ar kojinėje. Čia tavo laisvas pasirinkimas, niekas tavęs neverčia to daryti. Negi nusipirkęs loterijos bilietą ir pralošęs eini susigrąžinti pinigų už bilietą? Iš vis reikia panaikinti visus mokesčius ir padaryti viena valstybini mokestį. Tada galėtum žinoti kiek sumoki mokesčių ir administravimas butu paprastesnis. Paskui tas bendras katilas butu išdalintas visoms valstybinėms įstaigoms procentaliai ir butu ramu.

jprs, truputėli suplakta viskas. Atskirkime du produktus, kurių hibridas yra gyyvbės draudimas. Draudimas nuo nelaimių, tai viena dalis. Čia įmonė apsidraudusi ir net jei reikėtų išmokėti max sumas - nebankrutuotų. Jei įvyksta kažkokia anomalija, bet ne masinė katastrofa ir miršta daug brangiai apsidraudusių ir trūks pinigų, tada suveiks draudimas, kurį įsigijęs draudikas. Šitą ir turėjai omeny. Kita produkto dalis yra investicinis fondas. Pats fondo turtas atskirtas nuo valdytojų. Jie realiai tik valdo tavo turtą, bet neturi jokių teisių į jį. Čia panašiai kaip kad perleistum savo butą valdyti NT agentūrai, kuri tą butą nuomos, jei reikės priržiūrės ir tvarkys visus reikalus su juo. Tačiau, jei NT agentūra bankrutuos, tavo butas ir toliau lieka tavo nuosavybė, tik reikės susirasti kitą NT agentūrą, kuri valdys. O šiaip bankrutuoti galima dėl įvairių priežasčių. Absurdiškiausias bankrotas būna nuo pernelyg sparčios plėtros. Tai yra, kai augama taip greitai, kad pradeda trūkti apyvartinių pinigų, o pasiskolinti nepavyksta, nes nėra tinkamo turto užstatymui. Bahuriux, "super duper" krizė ar okupantai jei ateis, tai ir SoDra nebepadės. Fondai valdomi pagal tam tikras taisykles ir renkiesi fondus pagal rezultatus. Pas mus dar trūksta kultūros. Fondai normalesni egzistuoja tik ~10 metų, daugumos fondų istorija vos 5-7 metai. Investuoti niekas netrukdo, bet kodėl sumokėdamas 700€ SoDrai aš pensijos gausiu tik 150€ dabartinėmis kainomis? O gal neužtenka smegenų suprasti, kad Bismarko sukurta sistema yra pasmerkta žlugti ir jau dabar jinai veikia neefektyviai? Iš esmės Bismarko SoDros sistema galėjo veikti iki kol buvo 3 dirbantys ir 1 išlaikomas. Dabar jau arčiau 2 dirbančiųjų, taigi, sistema neveiksminga. Kad jinai liktų efektyvi, reikia dar labiau didinti pensinį amžių, kad būtų išlaikytas santykis. Na nebent tau atrodo, kad žemės populiacija gali nuolat augti progresyviai, tai yra mažiausiai po 4 vaikus nuo šeimos. Shinigami, įmokas už draudimą darai už mėnesį, max už metus. Nėra baisiai didelis praradimas. Kaupiamoji įmokos dalis yra pervedama į fondą, kur laikoma pagrinde akcijomis, obligacijomis ir grynais. Proporcijos priklauso nuo fondo, tačiau tų pinigų draudikas negali jokiomis sąlygomis, nepažeisdamas įstatymo, naudoti kitoms reikmėms. Tai ne jo nuosavybė ir net cento paėmimas yra vagystė. Nebent, klientas pasirenka po kurio laiko, kad draudimo įmokas nurašinėtų nuo fondo turto ir pajamų. Bet ir tokiu atveju, nurašyti negali daugiau nei draudimo kaina (be kaupiamosios dalies).

Tai bent palyginimą ekonomikos profesorius pasiūlė. Tarsi pensijų fondai į čiužinius tuos pinigus ar auksą kiša. Tačiau fondai daro ne tai. Ką fondai daro - perka dirbančių įmonių akcijas - t.y realiai naudą nešantį kapitalą, kaip kad naftos, NT vystymo pramonę, ar dar bet ką kas atneša procentus. Pensininkams priklauso nemaža dalis Microsofto, Shell, NESTLE arba sakysim Rokiškio sūrio akcijų. Kaip tai pinigai nevalgomi? Žinoma buvusių krizių patirtis ir ateinančių baimė žmonėms įdiegia programą kad visa tai yra nesamonė, nes va ateis krizė ir teks graužti šaką, tačiau ilgu laikotarpu kaip nevartysi vis tiek viskas išeina į pliusą jei tik akcijos yra išskaidomos į atskiras industrijas. Nes viskas ir visur niekada nebankrutuos. Nesvarbu kokia krizė ateis, kažkam vistiek seksis. Pasibaigs nafta, klestės baterijų pramonė. Gerais laikais daug uždirbs restoranai, blogesniais - džiuvėsių, muilo bei virvių Pramonė. Pavizdys jei prieš 60metų būtumėt 1$ investavęs į S&P500 portfelį, dabar turėtumėt 100$. Jei būtumėt tą padarę prieš 100metų, ir nesupanikavę 1930taisiais, ar 2008taisiais, dabar turėtumet 1000$. Skaičiuok infliaciją kaip nori, bet tai yra pliusas. Žinoma jei vertinti kažkokios vienos įmonės akcijas, bus labai didelė rizika jog po tiek laiko tos įmonės nebebus, tačiau tam ir yra fondai kurie sudaro akcijų portfelius ir taip išskaido riziką. Lietuviški fondai taipogi, jau didžiąja dalimi atidirbo krizės nuostolius ir žmonės kurie liko su jais turi pliusą. O SODRA - na finansinė piramidė ir tiek.

Europoje greičiausiai taip, kitur... Indijoje (didžiausioje pasaulyje demokratijoje(pagal gyventojų skaičių)) praeitą mėnesį pernakt buvo įvykdyta pinigų reforma iš rinkos pašalinant populiariausius pinigų nominalus. Prisidengus kova su korupcija mažiau kaip parą buvo galima išsikeisti senus pinigus į naujus. Dabar bent 50 dienų reikės laukti kol visa sistema pradės veikti, bankuose ir bankomatuose per dieną ne daugiau kaip 2000 rupijų (~28 eurai) išduodama vienam žmogui. Kadangi neturtingieji daugiausiai naudojosi grynaisiais, skaičiuojama jog apie 86% indų pernakt liko su nebegaliojančiomis kupiūromis.

Tai ar panaikino Rupijas? Ar finansinėse priemonėse esantys pinigai nukentėjo? Ne. Nukentėjo tie, kurie grynus laikė. Ir tai kalba eina apie Indiją.

immortallt, tau Arns paminėjo faktą, kad popierius yra tik popierius, taip pat ir skaitmeniniai nuliukai ir vienetukai, gali virsti į nuliukus labai greit, o daiktai yra turtas, jų vertė gal ir keitaliojais, bet infliacija jų nesunaikina. Suprask šį kartą buvo Indija, kitą kartą bus kita šalis, ir kitokie BS priimti per naktį. Lietuvoj vyresni žmonės jau matė pakankamai nesąmonių, su pinigais ir praktiškai, ant savo kailio. Žinot tą faktą, kad galingas Saulės plazmos žybsnis pataikęs į Žemę nušluotu velniop visą elektroniką su visais duomenim ir visus elektros tinklus, pirmoj eilėj transformatorius. Čia ne pramanas, buvo daug rašyta t.lt. Tai vien to užtenka, kad dižioji dalis žnonių liktų su skaitmeniniais nuliukais, tas gali sukelti super krizę. Nu ir kas kad apdrausti indėliai banke, turbūt didžioji dalis įnašų net neturi popierinio dokumento. Pačių bankų nebeliktų jie visi bankrutuotu, gal ir gražins valstybė nuvertėjusiais pinigais 1/1000000, o greičiausiai taip ir būtu pirma palauktu kol nuvertės, o tik tada gražintu, jei turit atitinkamus popierius, bet kas jums iš to. Nenoriu būti blogu pranašu, bet pamastykit kiek įvyksta europoj nesąmonių per vieno žmogaus gyvenimą ir kuo labiau į rytus geografiškai tuo daugiau nesąmonių. Ten dėl investuoto 1 USD prieš šimtą metų, kiek iš jūsų tiek gyventi žada? Ir antras klausimas, kiek iš jūsų investavot į tokio tipo fondą, kur idedi 1 USD ir po 100 metų pasiimi 1000USD? Aš esu pasilikęs tokio tipo su keliais pinigais likutį vienam rimtam užsienio banke, ten kažkoks nedidelis procentas kapsi kasmet į pliusą ne į minusą, kadangi tai neinvesticinis fondas tai kaip ir nėra jokių administravimo mokesčių, bet tai irgi kol įstaymai pasikeis. Nežinau kaip tuo konkrečiu atveju, bet Lietuvoj tiesiog administravimas suėstu viską ir dar skoloj liktumėt Išduosiu dar vieną paslaptį kadangi ekonomika neauga geometrine progresija, o pinigai dauginasi geometrine progresija, tai krizės yra užprogramuotos, jau neskaitant force majore, kap kad paminėjau aukščiau. Šiaip jei kas nori gerai gyventi kitų sąskaita, tereikia tik į krizę ateiti su pinigais prisipirkti nuvertėjusio turto, o per burbulus išsiparduoti, kad į ateinančia krizę ateitum su pinigais vėl. Viestiek jei ne jūs tai kiti tą padarys (parazituos kitų žmonių sąskaita) ir pirmoj eilėj bankai.

Suprask, finansinio išsilavinimo neturintysis, akcijos nėra pinigai. Akcijų kaina keičiasi priklausomai nuo infliacijos, nes tai net ne turtas, o juridins asmuo generuojantis pajamas. Devalvacija padidins nominalią įmonės vertę ilgu laikotarpiu tiek pat. Su pinigais bet kokia nesąmonė lygiai taip pat atsilieps ir pensijai iš SoDros, o tiksliau, jei jau prasideda tokios nesąmonės, SoDros pensiją gali pamiršti. Tuo tarpu fondai, kurie guli bent 5-iose skirtingose šalyse, sukišti į mažiausiai 20 įmonių, o dažnai ir iki 100 skirtingų įmonių, tikrai saugiau nei duoti pinigus finansinei piramidei ir tikėtis, kad ji sugrius ne tavo kartoje, o sekančioje. O tai kas liktų SoDroje po saulės audros? Kokiu atveju nuo nesąmonių esi labiau apsaugotas? Kai visi tavo pinigai vienoje šalyje ir vienoje finansinėje piramidėje, ar kai išdalinti per bent 5 šalis ir min 20 kompanijų? S&P yra vienas nuosaikiausiai augančių fondų, nes ten itin stambus kapitalas iš kurio didelio augima nesitikima. Iš 1$ > 1,000$ nėra daug. Čia yra long-term trend'as, aiškinantiems, kad fondai tik pinigus pradirba. Tiesiog demaskuoja melagius ir finansinius neišmanėlius, kurie savo nemokšiškumą demonstruoja, juo didžiuojasi ir kitiems bruka. Pinigų kiekis didinamas siekiant išlaikyti nuosaikią infliaciją iki 2%, ne geometrine progresija. Bet aišku, išgirdęs kelis terminus, juos interpretuoji laisva valia ir gauni nesąmones. Kitų sąskaita? Tik durnius gali taip sakyti. Krizės metu turtas nuvertėja, nes nori jį parduoti. Tu jį nusiperki ir padedi žmogui įgyvendinti jo tikslą. Kodėl ne parduodantis už nuvertėjusią kainą pelnosi iš tų, kurie perka? Gi jis nori nusikratyti. Parazituoja bankai? Nu kas tau liepia eiti pas juos? Neik. Esi tamsuolis, kuris nemoka pinigų skaičiuoti. Zeitgeist turbūt tau geras dokumentinis filmas.

Kai pritrūkstama argumentų, tada prasideda kitų žeminimas, savęs kėlimas, minusų dėliojimas, sekantis žingsnis turbūt būtu viešas iškoliojimas ir išvadinimas visaip kaip, bet tada rizikuotum būti užbanintas, tai reiškia to nedarysi. Man nereikia finansinio išsilavinimo, kad būčiau finansiškai raštingas, lygiai taip pat kaip ir nereikia kompiuterinio išsilavinimo kad turėčiau skaitmeninį raštingumą, lygiai taip pat man nereikai turėti fizikos ir kitų šakų daktaro laipsnio, kad suprasčiau kas ir kaip veikia, kaip patobulinti kaip sukurti kažką. Pensininkai po tokio kataklizmo liktu su pasais įrodančiais, kad jie yra pensijinio amžiaus ir palei situaciją gal kažkaip valdžia jiems padėtu, o tu su skaitmeniniu nuliu ir su tuo pačiu pasu, jei hiperbolizuotai. Taip sodra yra fiannsinė piramidė, gal nežinojai nes vadovėliuose nerašo, bet valstybės finansai ir yra lygiai tokie pat kaip sodros atveju fiansinė piramidė, bet valstybė ir garantuoja kad ji nesubyrės, kaip sekundės, bankas arba koks ten, berods akcinis inovacinis bankas, ebsw ir dar kiti. Garantuoja tiek, kiek tai fiziškai įmanoma. Dėl investavimo į 5 šalis ir daug fondų, atsiversk 2008-2009 m fondus visus kiek tik jų tuo metu buvo grafikus ir pastudijuok jų kainas, skaidyk kaip nori kad ir į 1000 fondų/akcijų 200 šalių, visi iki vieno krito žemyn, kaip ir visų kompanijų, maža to daug kompanijų bankrutavo, o aukso vertė pakilo, nes tiesiog investuotuojai atitraukė pinigus iš rizikingų sričių ir tik per ilgą laiką vėl atsigavo, bet dar nevisi gryžo į prieškrizinį lygį. Mažiausiai krito vertė gal tik tų kompanijų kurios ir taip yra pervertintos dešimtis ar šimtus kartų, nei jos vertos, į jas investuoti iš principo pervėlu ir rizikinga. Kad tą pamatyčiau ir suprasčiau, kaip reikia laviruoti finansuose man nereikia baigti finansų mokslų, o tu ir pabaigęs nesupratai nieko.

Jei ne pastebėjai, tai mes (bent jau aš, dėl taves nežinau) gyvename Europoje, o ne Indijoje ar šiaurės Korėjoje. Tai kokia prasmė kalbėti apie Europą, o kaip pavyzdį duoti Šiaurės Korėją ar Indija?

bahuriux, tai kokį finansinį išsilavinimą turi? Ar jau fakto dėstymas yra įžeidimas? Bano nebijau. Jei nepatebėjai durnius vadinu durniais, runkelius runkeliais, vatnikus vatnikais. Tiesa nors ir žeidžia, bet nėra įžeidimas. Deja deja, tu skiedi apie tai, kaip fondai bankrutuos, kai jie negali bankrutuoti, tada pradedi skiesti apie tai, kaip fondai neuždirba, kai istorija tau prieštarauja. Tada pradedi vieną sudėtingiausių temų, pinigų spausdinimą, "narplioti", nors daug paprastesnių nesupranti. O geriausia tai, kad ginčijiesi su tais, kurie supranta. Pinigų spausdinimą suvokiu, bet ne iki tokio lygio, kad galėčiau nieko neišmanantiems pradėti aiškinti, o tu, matai, nesimokinęs, bet viską jau žinai. Nieko negarantuoja. Kas yra saugiau, 20 kiaušinių viename kiaurame maxima maiše, iš kurio iškris bent 7/10 kiaušinių, ar 20 maišelių skirtingose vietose su 1 kiaušiniu, į kuriuos dar vis įkrenta koks vienas kitas. Tu sakai geriau mėsmalėje 20 kiaušinių. O juokingiausia, kad pats paaiškini, kad jei jau kažkoks super duper įvykis, tai vis tiek abu gaus tiek pat. Taigi, pripažįsti, kad kaupiantieji rizikuoja tik gauti daugiau. Tokie žmonės visą gyvenimą ir skursta, nes jie bijo rizikuoti tik daugiau, nes žiūrėk surizikavus nieko negausi ir liksi su tuo pačiu. Bahuriux, per 3 metus savo kapitalą pasitrigubinau. O tu? Taip, krito fondai per krizę (surprise surprise). O SoDra pensijos paaugo? Kaip ten su valstybės biudžetu? Išaugo? Juokingiausia, kad aiškini apie prieškrizinį lygį. Paimi patį piką ir tai laikai atskaitos tašku. Nu genialu! Kodėl ne 2004 metus imi? Dešimtis ir šimtus kartų pervertintos, bet kainos laikos aukštai Visi durni, bet tu vienas protingas. Minusus gauni, nes nesąmones šneki. Eik geriau apie smegenų chirurgiją parašinėk pasižiūrėjęs youtube filmuką. P.S. bahuriux, ar pripažinsi, kad klydai, jog investicinio gyvybės draudimo kompanijos bankrutuodamos negali nusinešti fondo pinigų? Ar išdidumas ir tavo "finansinės žinios" yra aukščiau fakto?

Kad išvengtume įvairių įžeidinėjimų daviau neseną pavyzdį demokratinėje valstybėje. pabrėžiu, sprendimą priėmė ne koks diktatorius ar populistas, tai neatsitiko krizės ar radikalų rinkimuose pergalės atveju. Sprendimą priėmė Indijos ministras pirmininkas Narendra Modi, žmogus daug metų esantis politikoje, patenkantis ne vieni metai tarp "Times" žurnalo renkamų įtakingiausių metų asmenų. Šiemet laimėjęs internetinį žurnalo balsavimą dėl įtakingiausiojo titulo. Taip kad indų nenurašyk vien dėl kito žemyno ar odos spalvos. Praktiškai visos buvusios Britų imperijos kolonijos turi neblogas demokratijos tradicijas, ir jų neeuropietiška geolokacija mažai ką turi bendro su politikos kursu.

Beje, prapabalsuokime, kas nori gyventi taip, kaip vakaruose, spauskite patinka, kas norit gyventi kaip rytuose, spauskite nepatinka. O dabar kurie balsuoja, kad nori gyventi kaip vakaruose, bet nenori daryti kaip vakarai, kaip įsivaizduojate pasiekti vakarų lygį, kai siūlote daryti kaip rytai? Čia kaip norėti iš Kauno nuvažiuoti į Klaipėdą, bet pasukti link Vilniaus.

Taip drausti ju neprarasi normaliom sąlygom, ta prasme neprarasi fondo vienetų, arba vertybinių popierių kikeio, prarasti gali tik fondo vieneto kainą ir dar administravimo mokesčiai suės tą kainos likutį iki 0, po ko žiurėk kad neliktu minusas. Aš tau nurodžiau fizines, gamtines, ekonomines, socialines sąlygas, kada gali būti 3,14zdiec viskam su visais draudimais tik to nesugebi suvirškinti. Jei pažiųrėsi iš kitos perspektyvos laike, ta prasme kitoj laiko skalėj, jei savo mintyse ir įžvalgose išeisi už ribų kurias tau perša sistemų administratoriai, gal ir suprasi. PS. Aš tik siūlau žmonėm legaliai "cheatinti" ir apeiti sitemą. Na dar sakau, kad valstybė vistiek yra daugiau atsakomybės nešantis darinys prieš žmogų, nei bankas ar investicinės kompanijos.

Jei "investuoji" 30€, iš kurių 15€ sudaro draudimo įmoka, tai žinoma, kad didžiają dalį suės "administraciniai" mokesčiai, į kuriuos priskiri ir draudimo kainą. Čia kaip į kolonėlę kasdien važiuoti darant 5km lankstą ir užsipilti 2l kuro ir piktintis, kad važiavimas iki kolonėlės suėda visus pinigus. Apie įkainių keitimus, taip, žinau. Tik kažkaip man tie įkainiai nebrango jau berods 6 metus (tiek laiko turiu). Tu manai supranti, bet ne daugiau. Ir sakykim, iš investicijų dabar turiu didesnę grąžą, nei už kiek pardavei butą. Bet čia tik taip, tarp kitko. Ir tikrai ne fondai. Fondai tokių grąžų neduoda. Aišku, pasisekė nerealiai, tikėjausi tik trečdalio tokio augimo. Apie kainų duobes dabar aiškinsi? Pažiūrėk kokios kainų duobės būna beveik visko. Stabiliai tik elektronikos prekių kainos rieda žemyn. Tas pats NT dar labiau svyruoja ir labai nelikvidus tampa, kai tik pradeda kainos mažėti. Vadovėlyje nerašo? Būtent, kad rašo. Ir moko, kaip tokią riziką minimizuoti. Ir Nokia nebuvo tada pervertinta, kol neprasidėjo smartphone'ų era. Forex Oi, juokini. Su Forex tiek visokio šūdo yra, kad baisu. Čia kaip "greitas būdas mesti rūkyti", tokio pačio lygio knygos dauguma. Nes siekia pasipelnyti iš perkančių šias knygas ir rašo, ką nori. Aš ne genijus, aš domiuosi keliomis sritimis ir mokausi iš tos srities profesionalų. O tu, paskaitai neturėdamas nė bazinių žinių, grožinės literatūros knygelę, kuri apsimeta moksline, ir jautiesi pajėgus diskutuoti finansų temomis, kai net faktines klaidas darai ir nepripažįsti jų. Tai vėl suki uodegą ir meluoji. Tu nurodei šūdą. Nenori pripažinti, kad klydai ir siūlai daryti kaip rusai bei tikiesi gyventi kaip vokietis. Tai išprotėjusio žmogaus apibrėžimas.

žaidimų teoriją ir pažaidžiu su demo kolkas.

Siūlau pasiskaityti traders forume vieno žmogaus padarytą analizę apie pensijų fondų ir investicinio gyvybės draudimo grąžą. Bandantiems apsispręsti ar eiti vienu iš šių kelių, tai gali būti neblogas kelrodis. http://www.traders.lt/forums.php?m=posts&q=562&d=240 http://www.traders.lt/datas/users/14380 ... %C4%97.pdf Mano manymų, visi šitie žaidimai yra labiau skirti žmonėms, kurie nenori turėti nieko bendro su investavimu, tiesiog senatvėje tikisi gauti kažkokią finansinę paramą, kuri padėtų ramiai praleisti likusias dieneles (nusipirkti maisto, susimokėti mokesčius ir dar liktų vaistams). Mažuma tokių- kurie senatvės nelaukia pasyviai ir bando įvairius investicinius variantus, rizikos lygius ir galiausiai uždirba iš to- apie tai turėtų būti daugiau kalbama viešai, o ne propaguojami vien tik pasyvūs, bankų siūlomi instrumentai. Bendrai paėmus, tai šiuo metu įkyriai brukamas gyvybės draudimas ar kaupimas pensijų fonduose turėtų būti labiau reguliuojamas, nes visa ši situacija labiau primena 90-ųjų Ameriką, kai visokie neaiškūs fondai, įkyriai siūlydavo, nieko apie investavimą neišmanantiems, didžiulę investicinę grąžą ir beveik be rizikos. 99% čia prarado pinigus. Pasakius A, reikia pasakyti ir B (nauda vs rizika)

lindemann lengva pasakyti, sunku padaryti. Yra daug žmonių kurie be pagalbos nesugebėtu batraiščių užsirišti (čia šiek tiek išpustai pasakius). Tokie nesugebės investuoti sėkmingai, todėl galutiniame variante turės mažiau nei tie kurie investuoja į pensijų fondus ar kaupiamuosius fondus. Plius, norint pačiam investuoti reiks ir pačiam domėtis akcijomis, o tai reiškia naudoti savo laiką. Laikas yra pinigai. Todėl turi įvertinti savo laiko kainą, ją padauginti iš praleisto laiko domintys investavimų ir gauta suma atimti iš gauto pelno. Likusia suma galėsi lyginti su pensinio fondo investuotoju. Kuris kitu būdu uždirbo pinigus (arba pramogavo) kai tu domėjaisi akcijomis. Žinoma, kiekvienam savo. Vienam gali tikti pensijų ir kaupiamieji fondai, kitam gali tikti savarankiškas investavimas. Bet nei pensijų fondai, nei kaupiamieji fondai nėra blogai ir tavęs ne išnaudoja.

Bėda yra tame, kad kaupdami pensiją užsienio banke, pinigai yra išvežami ir investuojami svetur. Čia yra problema ! Kaupiant pensiją sodroje pinigai investuojami valstybėje, lopomos duobės, grėbiami lapai, perkamos kruopos varguoliams, investuojama į ginybą.. Tai argi sąžininga įkalbinėti žmones kaupti pinigus svetur, nežinia kuria forma, bei kokiu finansiniu instrumentu

kiesza, problema, ar pajamos ateityje? Tai yra investicija ir sumažini ekonomikos svyravimus. Nebelieka tokių krizių, kai BVP krenta 15% ir daugiau žemyn. SoDra yra bet kas, bet tik ne investicija. Po galais, degtinės butelys, kol neišgėrei, didesnė investicija. SoDra nelopo nė gatvių, nei investuoja į gynybą, tik pravalgomi. O investuoti fondų pinigus tik į Lietuvą (nesakau, 10% turėtų būt įpareigoti) yra didžiausia kvailystė ir tada tikrai fondai pradirbtų, o atėjus krizei žiūrėk ir nieko iš jų neliktų.