Šiais laikais darbovietės žmogiškaisiais ištekliais vis dažniau rūpinasi ne žmonės, o programinė įranga – kalbėsenos analizės programos padeda darbdaviams rasti tinkamus kandidatus, spręsti dėl esamų darbuotojų paaukštinimo ir išmatuoti darbuotojų patiriamo streso lygį.

Tai, kaip kalbėsena gali nulemti mūsų karjerą, portale bbc.com aptaria žurnalistė ir vertėja Lennox Morrison.

„Kaip pailsėjote per išeigines?“

„Kaip praleidote vasaros atostogas?“ 

Kad ir kokie paprasti atrodytų šie klausimai, tai, ar būsite priimtas į darbą, gali priklausyti nuo to, kaip į juos atsakysite. Ir kalbėtis teks ne su žmogumi, o su kompiuteriu.

Svarbu ne ką, o kaip kalbame

Kai kurie darbdaviai, užuot reikalavę užpildyti nuobodžius internetinius klausimynus ar atsakyti į psichometrinių testų klausimus, nurodo kandidatams paskambinti tam tikru numeriu, įvesti specialų atpažinimo kodą ir atsakyti į kompiuterio užduotus klausimus. Nežinote, ką atsakyti? Spauskite groteles ir laukite kito klausimo. Galite dainuoti, deklamuoti ar tiesiog garsiai skaityti knygą. Tai, ką jūs kalbate, visiškai nesvarbu. Svarbu tai, kaip jūs kalbate. 

Daugelis žmogiškųjų išteklių specialistų jau senokai naudojasi kompiuterinėmis programomis, padedančiomis pagal gyvenimo aprašymus atsirinkti geriausius kandidatus. Dabar technologijos pereina į aukštesnį lygį.

Kalbėsenos testus kai kurios bendrovės pasitelkia ne tik ieškodamos darbuotojų, bet ir tam, kad įvertintų ir atitinkamai galėtų tobulinti esamų darbuotojų komunikacinius gebėjimus, tinkamai nuspręstų dėl paaukštinimo ir galėtų nustatyti, kiek streso darbuotojai patiria dirbdami. Visais atvejais niekas – bent jau niekas gyvas – pokalbio nesiklauso. Tačiau jei taip, ar galima daryti objektyvias išvadas ir ar yra kokios nors rizikos, klausia straipsnio autorė.

Štai kaip viskas vyksta. 15 minučių trukmės jūsų balso įrašas analizuojamas skaitmeniniu būdu – vertinamas balso tonas, žodžių pasirinkimas, sakinių struktūra. Pagal visa tai sprendžiama apie tokius jūsų asmenybės bruožus kaip atvirumas pokyčiams, entuziazmas, empatija. Išvadas apie jūsų charakterį kompiuterinė programa padarys per sekundės dalį. Kokie jūs draugiški, kiek linkę siekti karjeros ir kaip gerai gebate organizuoti darbą, atsižvelgiant į darbdavio pageidavimus, parodys grafikai ir diagramos.

„Joks žmogus nesugebėtų vos per 15 minučių išanalizuoti tiek daug asmenybės, įgūdžių ir kalbėsenos aspektų“, – sako vienas iš Vokietijoje įsikūrusios kalbėsenos analizės technologijų bendrovės „Precire Technologies“ steigėjų Mario Reisas. Šios bendrovės produktais naudojasi, pavyzdžiui, žmogiškųjų išteklių milžinė „Randstad“, transporto įmonė „Fraport“ ir transporto priemonių draudimo paslaugų teikėja „Control€xpert“, nurodo L. Morrison.

Balsas apie žmogų pasako daugiau, nei galima įsivaizduoti

Kompiuterinė programa šifruoja jūsų balso failą, suskaidydama jį į 500 tūkst. kalbėsenos aspektų. Atlikus analizę, failas ištrinamas. Jei programa taikoma sveikatos tyrimo tikslu, viskas vyksta anonimiškai, atpažinimo kodo suvesti nereikia, sako M. Reisas.

Surinkti duomenys lyginami su iš anksto apibendrintais specialaus tyrimo dalyvių duomenimis. Bendrovė „Precire“ šiuo tikslu yra atlikusi tyrimą, kuriame 6 tūkst. žmonių ne tik pateikė savo balso įrašus, bet ir atliko įprastą asmenybės testą. Remdamiesi šiais duomenimis, tyrėjai apibrėžė konkrečius asmenybės bruožus atitinkančius kalbėsenos modelius.

Tačiau, pasak M. Reiso, nors bendrovės sukurta programinė įranga puikiai tinka atrenkant kandidatus, ja nėra siekiama pakeisti galutinio tiesioginio pokalbio su atsakingais asmenimis. O štai vertinant kandidatų komunikacinius gebėjimus – ji neprilygstama.

„Precire“ lygina [balso įrašą] su geriausių pardavimo specialistų, kokius mums yra tekę vertinti, geriausių lyderių, kokius mums yra tekę vertinti, duomenimis, – sako M. Reisas. – [Technologijos] geba tai atlikti objektyviai. Mūsų smegenys to negeba. Žmogui padaromas įspūdis visada yra subjektyvus.“

Kartu su „Precire“ sukurta kalbėsenos analizės programine įranga bendrovė „Ifp Management Diagnostics“ naudojasi tam, kad įvertintų savo pardavimo srities darbuotojų bei vadovų gebėjimus, parinktų tinkamus mokymus ir išmatuotų streso lygį.

„Savo atsiliepimuose dalyviai nurodo, kad yra sužavėti savo kalbėsenos ir asmenybės analizės tikslumu, – sako Vokietijoje įsikūrusios aukščiausių vadovų paieškos bendrovės partneris ir direktorius Raineris Baeckeris. – Rezultatai ne tik parodo stipriąsias ir silpnąsias vietas, bet ir leidžia mums pagrįstai spręsti dėl elgsenos tobulinimo rekomendacijų, pavyzdžiui, kaip dalyvis galėtų pagerinti savo komunikacinius gebėjimus.“

„Dar vienas kompiuterinės analizės pranašumas yra tai, kad čia nesvarbus lyties, amžiaus ar išvaizdos aspektas, taigi analizė atliekama itin objektyviai“, – sako specialistas.

Kalbėsenos analizės programos patogios ne tik darbdaviams, nes padeda sutaupyti laiko ir pinigų, bet ir darbo ieškantiems asmenims, sako M. Reisas. „Pastebėjome, kad apie 75 proc. „Precire“ naudotojų sudalyvauja pokalbyje nepraėjus nei 24 valandoms po to, kai jiems suteikiamas telefono numeris ir atpažinimo kodas. Reikalą galima sutvarkyti per pietų pertrauką, prieš einant vakarieniauti ar pakeliui į namus“.

Tad kokia gi rizika?

Vokietijos bendrovės „Martens & Friends“ karjeros ugdytojas ir atleistų iš darbo asmenų konsultantas Matthiasas Martensas sako, kad, žvelgdamas iš darbuotojo pozicijos, jis mato daugiau minusų negu pliusų.

„Jei, vykstant įdarbinimo procesui, kuris nors kandidatas, bijodamas ar būdamas įtarus, nuspręstų nedalyvauti [kalbėsenos tyrime], darbuotojo ieškanti bendrovė pamanytų, kad neverta dėl jo švaistyti laiko, ir surastų vienokią ar kitokią priežastį tokią kandidatūrą atmesti“, – dėsto pašnekovas.

Jungtinės Karalystės Glazgo universiteto kompiuterijos mokslų, neuromokslų ir psichologijos specialistas Alessandro Vinciarellis atkreipia dėmesį, kad kalbėsenos analizės programos naudojamos dar tik maždaug penkerius metus.

Pasak jo, rizikinga tai, kad darbuotojų paieškos vykdytojai gali imti pernelyg pasikliauti technologinėmis priemonėmis ir nustoti taikyti kitas. „Svarbu išlaikyti pusiausvyrą tarp naudojimosi technologijomis ir visiško pasikliovimo jomis, – teigia A. Vinciarellis. – Taikyti technologijas reikia atsargiai ir atsakingai.“

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: lrt.lt

Komentarai ()