Šiuolaikinis žmogus gyvena apsuptas nuolatinio latentinio triukšmo, kurio ne tik nepastebi, bet dažnu atveju ir nežino, kaip ateityje tai gali paveikti jo sveikatą. Skaičiuojama, kad vien europiečiams kiekvienais metais aplinkos triukšmas kainuoja 1,6 mln. sveiko gyvenimo metų.

Paskutinį balandžio mėnesio trečiadienį visame pasaulyje minima Kovos su triukšmu diena. Šiemet balandžio 26 d. žmonės buvo skatinti stabtelti, įsiklausyti į supančią aplinką ir bent vieną minutę praleisti tyloje.

Sveikatos specialistai perspėja, kad nesiimant priemonių dėl triukšmo padidėja rizika pažeisti klausą, susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, ateroskleroze, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos lėtiniu uždegimu ar opalige. Triukšmas itin aktyviai veikia ir nervų sistemą, skatina įvairių neurozių išsivystymą, yra itin pavojingas vaikams ir jaunesniems žmonėms.

„Iki 50 proc. Lietuvos didmiesčių gyventojų naktį kenčia nuo per didelio triukšmo lygio, kurio pagrindinis šaltinis – transporto priemonės. Triukšmą didina ir statybos, praeivių srautai, masiniai renginiai bei šventės, kavinių ar barų lankytojai. Jeigu būstas yra senos statybos ir nėra tinkamos akustinės izoliacijos, girdime ir tai, ką veikia kitų butų gyventojai, jų svečiai. Skaičiuojama, kad pagal žalą žmonėms aplinkos triukšmas yra antras pavojingiausias miesto gyvenimo veiksnys po taršos“, – teigia akmens vatą gaminančios bendrovės „ROCKWOOL“ Baltijos šalių rinkodaros vadovė Eugenija Novicki-Bittner.

Pasak jos, situacija itin apgaulinga dėl to, kad prie triukšmo lygio priprantama, jo pradedama nebegirdėti, tačiau tai nereiškia, kad triukšmas nustoja daryti poveikį sveikatai.

„Mums to net nejaučiant, mažėja bendras organizmo atsparumas, kyla stresas, blogėja savijauta, nepavyksta tinkamai pailsėti. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) tyrimas parodė, kad garsus triukšmas turi ilgalaikį neigiamą poveikį vaikų atminties ir skaitymo suvokimo gebėjimams. Tirtais atvejais rezultatai gerokai pagerėjo vos pašalinus triukšmo šaltinius. Tai akivaizdus pavyzdys, kaip svarbu atsakingai į tai žiūrėti ir pagal galimybes mažinti triukšmą savo aplinkoje, sąmoningai skirti laiko tyliam poilsiui, taip saugant savo sveikatą ir gerinant savijautą“, – aiškina E. Novicki-Bittner.

Siekiant apsisaugoti nuo latentinio triukšmo, pasak jos, svarbu įvertinti pagrindinius triukšmo šaltinius artimiausioje aplinkoje, pašalinti ar sumažinti tuos, kuriuos galima, o su kompleksiniu triukšmu kovoti pasitelkiant tam tinkamas priemones.

„Tinkama akustinė namų izoliacija – garantas, kad bent jau po dienos triukšmų galėsite ramiai pailsėti namuose, taip pat ir tinkamai išsimiegoti. Na o kasdienybėje patartina vengti nebūtinų padidinto triukšmo šaltinių, akustiškai agresyvios aplinkos“, – teigia E. Novicki-Bittner.

Komentarai ()