Paaiškėjo, kiek lietuvių eitų ginti tėvynės: pesimistus rezultatai nustebins

Ernestai. as su kariuomene esu susidures is labai arti ir kuo puikiausiai zinau kaip ten kas. ir ten siuo metu nieko gero. kariai skundziasi is visu pusiu tik jiems buna pasakyta,kad neburbetu ir viskas tuom baigiasi. o Lenkai siuo metu Europoje yra karine galia su kuria tikrai deretu skaitytis. Lenkija yra padariusi isvadas po ww2 ir tai akivaizdu. o kas liecia musu pajegumus tai mums tik pries kokia Latvija ar Estija kariaut.

Kieno kariu mirs daugiausiai, manau mum visiskai neturetu rupeti. Jei kils karas, svarbiausiai, jog fronto linija nebutu Lietuvos teritorijoje, nes stambaus masto kariniai veiksmai, visiskai sugriautu musu mazyte sali. Jau geriau pas lenkus kariautu ar dar kur giliau europoj.. Todel uzlaikyti Rusijos armija, nera pats geriausias variantas musu saliai. Gal galetume rengti partizaninius veiksmus taip apsunkindami prieso gyvenima, bet jokiu budu nekartoti Donecko oro uosto scenarijaus. Lietuvai tai butu prazutinga..

Gerai, kad bent vienas žmogus man pritaria. Tą ir noriu pasakyti, arba dirbame rimtai kaip kad pavyzdžiui Lenkai arba nesisvaidome retorika, ginkluotės pirkimais ir žadėjimais kažką apginti, nes kolkas Nato šiuo metu yra kaip Lenkija per PK2. Na ir kas, kad esate drąsus kariai. Na ir kas, kad jūsų aliansas yra milžiniškas. Visa tai nėra svarbu kaip, kad PK2 parodė. Jeigų Rusų tankai nuvažiuos iki Paryžiaus ar dar toliau, paliaubos nebus daromos išlaikyti status quo kokį koks ir yra dabar, net jeigu ir Rusija galiausiai pralaimėtų. Kiekvienas pradės žiūrėti savo interesų ir pagrindinės šalys vėl gelbės tik savo kailį, palikdamos savo senuosius sąjungininkus kitų rankuose. Dėl to ir reikia būti rimtai pasiruošus karui, nes kai priešas užimą tiek teritorijos, ekonomikos ir žmonių, karas tampa toks kruvinas, kad laimėtojai geriau sudarytų taikos sandėrį ne savo labui. Tą stebėjome labai daug kur. Vietnamas, Korėja. Istorija ne kartą parodė, kad vakarai nelabai nori kovoti už kitus ir pamačius, kad karas bus ilgas ir sunkus, jie sudarys paliaubas tokias kurios yra palankios jų priešams.

Manau isvis nesvarbu kas laimes kara, svarbiausia, jog jis nevyktu prie musu namu. Keisti man tie "patrijotai" kurie istroske karo savam kieme.. Visgi ne tokia jau didele tauta esam, jog galetume sau leisti toki "malonuma". Ir taip lietuviai per paskutinius 25 metus patyre didziuliu nuostoliu, o karas savoje teritorijoje? Jei pasiilgot "saudyniu" paziurekit kaip zmones gyvena kariaudami Sirijoje, Irake ar dar betkuriame "karstajame" taske. Ir nesvarbu, jog ju teritorijose kaunasi svetimos armijos, bet juk kencia tai vietiniai civiliai? Ar tikrai jus to norite?

Nelabai supratau. Rezervistui po 5 ar 10 metų atėjus į mokymus prisiminti ko mokėsi, iškarto nieks neduos šaudyti tikrais šovinais. Tas "tratata" kitaip vadinami "NATO šoviniai" yra tik sausas taktikos, individuoalių įgūdžių atidirbinėjimas, šlifavimas tam tikrus veiksmus, manevrus. Jei kiekvienam išdalintų pilnas dėtuves imitacinių, tokioms paskaitoms-treniruotėms, tai nežinau kiek tai kainuotų. Kitas reikalas kai tu dalivauji taktinėse pratybose. Tada gauni jau imitacinių šovinių, dūmų ir t.t. Kad priartėti prie realybės, kai per šaudymus turi rėkt, kad perduot komandas ir pačiam išgirs nurodymus. O tikromis kulkomis šaudoma jau šaudyklose ir tai jau kiti etapai: Šaudymas iš individualaus ginklo Šaudymas iš papildomo ginklo Į oro taikinius Ugnis ir judėjimas poromis ar skyriuje Šaudymas iš transporto priemones ir t.t. Aišku rezervistams tokių šaudimų jau nebūna. Pačiam neteko dalyvauti rezervo mokymose, tai nežinau tiksliai kuo jie ten užsiiminėja tas tris savaites. Bet kaip isivaizduoju, kažkokios galutinės taktinės pratybos turėtų būti. Tačiau kai žmonės ateina nenoriai, ištraukti iš civilinio gyvenimo, kai rankos nusvyra ir nėra motyvacijos, tai niekas rimtai ir nesigauna.

Turiu omenyje tuos savanorius kurie atėjo nepašaukti, o savo noru. Dar prieš sugrįžtant prie šauktinių programos. Problema ta, kad tuo ir buvo baigtos treniruotės. Pačiais pagrindais ir tas pašaudymas buvo daugiau pamatyti kaip viskas veikia. Po to aišku seka treniruotės ir priminimai, ten jau rimčiau, bet kaip ir jūs pripažįstate, mokymo lygis yra gana menkas. Tokiems kariams būtų galima patikėti nebent saugoti kokius nesvarbius objektus, o ne aktyviai kovoti. (Žmogui prieš jumis) Esmė ta, kad mes karo nesirinksime, jis pasirinks mus. Ir jeigu jis prasidės, mums reikia Lietuvą ginti dėl šios problemos. Perskaitykite bent antraštę ir siūlomus sprendimus: https://www.rand.org/content/dam/rand/p ... RR1253.pdf