Luklos oro uoste šeštadienį vėl sudužo lėktuvas. Pilotas žuvo, dar du įgulos nariai buvo stipriai sužaloti. Nors avarijos priežastys dar tiriamos, aišku, kad didelę įtaką turėjo ir pats oro uostas. Tai – pavojingiausias oro uostas pasaulyje, supamas kalnų, itin trumpu taku ir ne pačia geriausia infrastruktūra.

Luklos oro uostas, vadinamas Tenzingo–Hillary vardu, yra įsikūrę Nepale. Būtent per jį keliaujama iki aukščiausios Žemės viršukalnės Everesto. Tai – liūdnai pagarsėjęs oro uostas, kuriame leidžiasi tik patyrę lakūnai, bet ir jiems išvengti avarijų dažnai nepavyksta. Šeštadienį krovininis lėktuvas sudužo besileisdamas. Pilotas ir du įgulos nariai buvo gyvi, kai juos ištraukė iš nuolaužų, tačiau pilotas vėliau žuvo. Kuo Luklos oro uostas toks pavojingas?

Visų pirma, Nepalo oro susisiekimo bendrovės turi labai prastus reitingus. Nepalo oro linijoms draudžiama skraidyti Europos Sąjungoje, ir tikrai ne be reikalo. Nepale labai prasti keliai, dažnai gyvenviečių pasiekti neįmanoma niekaip kitaip tik, lėktuvu. Orlaiviais gabenamos statybinės medžiagos, žmonės ar net galvijai. Skraidoma senais lėktuvais, leidžiamasi ir kylama iš labai prastos būklės oro uostų. Luklos oro uostas dažnai laikomas pavojingiausiu, tačiau ir kitose vietose galima rasti pavojingai pakrypusių, nedengtų nusileidimo takų.

Luklos oro uostas turi tik vieną 527 metrų ilgio taką. Palyginimui, Vilniaus oro uosto kilimo-tūpimo tako ilgis >2,5 km. Luklos takas net nėra lygus – jis pasviręs, tačiau kai kuriais atvejais tai labai padeda. 06 takas naudojamas tik nusileidimui, o 24 - tik pakilimui (apie oro uostų takų ženklinimą galite paskaityti čia), taip nuokalnė lėktuvams padeda įsibėgėti arba, jei leidžiamasi, sustoti.

Štai kaip atrodo nusileidimas ir pakilimas Lukloje

Visur aplink taką yra kalnai. Taigi, nepavykusio nusileidimo kartoti beveik niekada neįmanoma. Jei oras prastas, čia leidžiasi tik patys drąsiausi pilotai. Oro eismo kontrolieriai taip pat nedaug gali padėti – čia veikia tik nedidelis oro eismo kontrolės centras, kuris informaciją teikia tik tada, kai lėktuvas jau yra priartėjęs. Jokios pagalbos leidžiantis tikėtis neverta.

Galiausiai, čia nusileisti gali ir ne visi orlaiviai. Dažniausiai skraido „De Havilland Canada DHC-6 Twin Otter“, „Dornier Do 228“, „L-410 Turbolet“ ir „Pilatus PC-6“ - visi šie lėktuvai yra seni, tačiau naudojami dėl to, kad jiems nereikia ilgų takų. Ar pasitaiko nelaimių? Galima sakyti, kad beveik kasmet įvyksta mažesnis ar didesnis incidentas.

Oro uoste yra ir sraigtasparnių nusileidimo aikštelė, tačiau ir tai mažai gelbsti. Nepale sraigtasparniai nėra tokie naudingi, kaip nedideli lėktuvai, tačiau daugeliui atrodo, kad jie saugesni. Visgi, Luklos oro uoste ir jiems yra labai sunku. Dėl mažo aikštelės ploto jiems reikia būti itin atsargiems, nepadeda ir aukšta spygliuota tvora, sauganti nuo laukinių gyvūnų ir prašalaičių. Štai 2013 metais galinis sraigtasparnio rotorius užkliuvo už tvoros ir orlaivis sudužo. Tiesa, tąkart ir pilotas, ir visi keleiviai išgyveno.

Žinoma, tai nėra vienintelis toks oro uostas pasaulyje. Tačiau ne vienas dokumentinis filmas ir aviacijos ekspertai jį pakrikštijo pavojingiausiu. Dėl gamtinių sąlygų, manoma, kad didesnė rekonstrukcija ir ypač tako ilginimas yra beveik neįmanomi, bent jau Nepalo jėgomis.

Komentarai (1)