BBC aprašė neįtikėtiną istoriją apie gyvenimą JAV įsikūrusioje poligaminėje bendruomenėje: “kai iš jos pabėgau, labiausiai bijojau, kad netrenktų žaibas” ()
Visi turime savo šeimos istoriją. Tačiau kai kurios iš jų tiesiog atima žadą. Į tokių istorijų sąrašą tikrai patenka ir Faith Bistline, kuri užaugo poligaminėje bendruomenėje, rašo BBC.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Jungtinėse Amerikos Valstijose, maždaug 90 kilometrų nuo Didžiojo kanjono, dykynėje yra įsikūrusi „Short Creek“ bendruomenė. Tai pagrindinė būstinė Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Fundamentalistinės Bažnyčios, atsiskyrusios nuo mormonų XX amžiaus pradžioje. Bendruomenė garsėja savo konservatyvumu – sako ne televizijai ir internetui, renkasi senovinius rūbus primena apdarus bei palaiko daugpatystę. Po daugelio skandalų bendruomenės religinis lyderis Warrenas Jeffsas dabar yra kalėjime. Tačiau pati bendruomenė ir jos gyvenimo būdas išlieka ir toliau – viskas čia tarsi prieš 100 metų.
Gyvenimas, kurį sunku suvokti
Apie tai, ką reiškia gyventi poligamiškoje bendruomenėje pasakoja Faith Bistline, kuri nusprendė iš jos pabėgti.
„Aš turiu tris motinas ir 27 brolius bei seseris – vyriausias mano brolis yra 42 metų amžiaus, o jauniausias, kai išvykau, buvo 4 metų. Mano tėvas buvo išvarytas kai man buvo 13 metų, nuo tada jo mano gyvenime nebėra. Jis buvo pasirodęs senelio laidotuvėse – tai buvo praėjus vos 6 mėnesiams po jo išėjimo iš bendruomenės. Man tada buvo keista, kad tuomet jis jau kai kurių iš mūsų nepažino. Beveik kiekvienas asmuo Kolorado mieste yra sudaręs poligamišką santuoką. Jie tiki, kad vyrai turi turėti mažiausiai tris žmonas tam, kad patektų į dangų. Tačiau tikrai ne visi turi tiek žmonų. Vyras turi būti to nusipelnęs, tad kai kurie neturi daugiau nei 1 ar 2 žmonų“, - savo istorija dėsto Faith. Paklausta apie kasdienybę jauna moteris irgi pasakoja tai, kas daugeliui šiuolaikinių žmonių būtų sunkiai suvokiama.
„Turėdavome keltis 5 ryto. Tuomet šeima susirinkdavo ir tėvas mums skaitydavo vieną iš pranašo pamokslų. Po ko visi klūpėdavome ratu ir melsdavomės. Vėliau viena iš mamų imdavosi ruošti pusryčius, o tėvas eidavo į darbą. Kai kurios mamos dirbdavo, tad irgi išeidavo į darbą, o viena pasilikdavo su vaikais. Aš eidavau visai dienai į mokyklą. Vakare po vakarienės vėl susirinkdavome ir melsdavomės. Kiekviena diena buvo tokia pat“, - apie pilkas dienas bendruomenėje pasakoja mergina.
Gyvenimas, kuomet niekam nekyla klausimų
Paklausta, kaip įmmanoma taip gyventi, F. Bistline pasakoja, kad nuo pat pradžių bendruomenės nariams teigiama, jog nereikia niekuo rūpintis, o jais bus pasirūpinta.
„Bažnyčioje mums visada sakydavo, kad jei turime kokių nors klausimų, tai turėtume „juos padėti į šalį“. Jie turėjo omeny, kad niekuo nereikia rūpintis, nes Warrenas Jeffsas žinojo, ką daro. Aš maniau, kad esu palaiminta, jog gimiau šioje bendruomenėje. Mums kartodavo, kad išorinis pasaulis yra nedoras – maniau, kad normalūs žmonės yra labai nelaimingi. Tačiau tuomet pasiklausiau vieno savo brolio, kuris buvo palikęs bendruomenę, ar jis gailisi sprendimo išeiti. Jis man atsakė, kad tai buvo geriausias sprendimas jo gyvenime. Nuo tada ėmiau kelti klausimus dėl visko...“,- apie domėjimąsi kitokiu gyvenimu pasakoja mergina.
Nauja pradžia
Faith ir jos bendruomenės keliai ėmė skirtis tuomet, kai ji sutiko savo būsimą vaikiną.
“Susitikau su vaikinu po to, kai jis ėmė skleisti gandus, kad mes draugaujame. Iš pradžių norėjau tik jį gerai aprėkti – vaikščiojimas į pasimatymus prieštaravo bendruomenės taisyklėms. Jis tuomet jau buvo palikęs bendruomenę, bet vis sugrįždavo į Kolorado miestą aplankyti draugų. Galiausiai mes susitarėme susitikti. Susitikimą aptemdė mano šeimos persekiojimas, o vėliau, po kelių mėnesių mane išmetė iš “bažnyčios”. Taip jie bausdavo bendruomenės narius.
Mano šeima pradėjo manęs šalintis. Man labai skaudėjo, tačiau suvokiau, kad dabar jau turiu išvykti. Todėl mano vaikinas atvyko į miestą naktį ir su keliais draugais laukė manęs automobilyje. Su savimi pasiėmiau dienoraščius, laiškus, trejus džinsus ir tris bliuzeles. Tuo metu vis dar nebuvau atitolusi nuo bendruomenės, tad išvykstant iš miesto labai bijojau, kad už nuodėmę netrenktų žaibas”, - apie naujo gyvenimo pradžią pasakoja mergina.
Ir pradžia iš tikrųjų nebuvo lengva. Tai kas atrodo savaime suprantama visoms paauglėms, Faith tapo nemažu iššūkiu.
“Normaliame pasaulyje viskas buvo kitaip, tačiau aš stengiausi pritapti. Tai skamba kvailai, bet užtrukau labai ilgai, kol išmokau susitvarkyti su savo plaukais, nes bendruomenėje visos juos tiesiog paprastai susirišdavo. Kitas aspektas buvo makiažas. Niekaip negalėjau suprasti, kaip su juo tvarkytis. Ir dar užtrukau, kol pripratau save matyti dėvinčią kelnes”, - savo perėjimo iš bendruomenės į modernią Amerikos visuomenę istoriją baigia Faith.
