Markizas de Sadas – prancūzų aristokratas ir rašytojas. Jis laikomas erotinių romanų tėvu. Tačiau daug kas nežino, kad į sadizmą buvo linkę ne tik jo kurti personažai, bet ir jis pats.

XVIII amžiaus rašytojas išgarsėjo dėl savo erotinių novelių, po kurių išleidimo atsirado ir žodis „sadizmas“, apibūdinantis seksualinį žiaurumą. Vyras apšvietė visuomenę ir privertė žmonės pažvelgti į poros santykius visai kitu kampu. Deja, jo kūryba buvo uždrausta beveik du amžius. Kai kurie sako, kad „50 pilkų atspalvių“, palyginus su de Sado kūryba, yra tarsi vaikų knyga.

Aristokratų šeimoje gimęs rašytojas dėl netinkamo elgesio buvo išsiųstas gyventi pas dėdę. Jėzuitų mokyklą lankęs vyras buvo laikomas vienu didžiausių to meto džentelmenų. Deja, neilgai trukus pasireiškė seksualinis Markizo dominavimas. Vos po dviejų dienų pažinties susituokęs vyras greitai pradėjo vykdyti seksualinius eksperimentus.

Kartą De Sadas savo bute užrakino jauną prostitutę, pririšo ją prie kryžiaus, įžeidinėjo ir liepė jį trankyti nupjauta katės uodega. Vėliau jam buvo uždrausta mėgautis laisvo elgesio moterų kompanija, tačiau vyrui tai buvo nė motais. Markizas, atsivedęs į namus dar vieną prostitutę, ją mušė botagu ir pylė ant jos karštą vašką.

Bet bene baisiausias ir labiausiai aptarinėjamas vyro poelgis buvo, kai jis įkalino penkias jaunas moteris ir vieną vyrą savo pilyje ir laikė juos užrakintus šešias savaites. Šiuos žmones de Sadas kankino, mušė ir liepė jiems dalyvauti sadistiškuose vaidinimuose, kuriuos buvo priversta žiūrėti ir jo žmona.

Po tokių incidentų vyras buvo ne kartą įkalintas, iš viso nelaisvėje buvo apie 30 metų. Paskutinius savo gyvenimo metus jis praleido psichiatrinėje ligoninėje, ten žaisdamas sekso žaidimus su keturiolikmete vienos slaugės dukra.

Komentarai ()