Be gandų ir spėlionių - tai ar galima Lietuvoje naudoti metalo detektorius? (13)
„Lietuvoje metalo ieškiklių naudojimas nėra uždraustas, tačiau labai griežtai ribojamas“, – sako Kultūros paveldo departamento vyriausiasis valstybinis inspektorius Robertas Motūzas. Pašnekovas aiškina, kuriose šalies vietose šiuos prietaisus galima naudoti bei kas turi teisę tai daryti.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
LRT RADIJO klausytojas Saulius iš Vilkaviškio norėtų sužinoti, jei Lietuvoje yra galimybė ieškojimams pasitelkti metalo detektorius, kuriose valstybės teritorijose juos naudoti.
Pasak Kultūros paveldo departamento vyriausiojo valstybinio inspektoriaus R. Motūzo, mūsų šalyje metalo ieškikliai neuždrausti, tačiau reglamente numatyta griežta tvarka.
„Ribojimai yra nurodyti Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatyme. Pastarasis liečia visą Lietuvos teritoriją, o sugriežtinta tvarka papildomai galioja kultūros paveldo objekto teritorijose“, – aiškina pašnekovas.
Įstatyme taip pat nurodyta, kad minėtųjų prietaisų bet kas naudoti negali: „Ieškoti kultūrinę vertę turinčių daiktų, vykdant kasinėjimus, naudojantis metalo ieškikliais arba bet kokia kita paieškos įranga, gali tik atestuoti tyrėjai. Šiuo atveju tai – asmenys, baigę archeologijos studijas, sukaupę bent trijų metų profesinę patirtį, dalyvavę archeologiniuose tyrimuose ir gavę atitinkamą atestatą.“
Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatyme išskirta 14 kategorijų kultūrinę vertę turinčių daiktų, kurių metalo detektoriumi ieškoti draudžiama, komentuoja Kultūros paveldo departamento vyriausiasis valstybinis inspektorius R. Motūzas.
„Paminėsiu keletą kategorijų: archeologiniai radiniai, kilnojamieji daiktai, susiję su svarbiausiais istoriniais įvykiais: visuomenės, kultūros, karo, sporto, religijų istorija, įžymių žmonių gyvenimu. Taip pat – šaunamieji ir nešaunamieji ginklai, kilnojamieji daiktai, turinys numizmatinę, heraldinę ar filatelinę vertę, ordinai bei medaliai. Be to, plačiausia grupė – antikvariniai daiktai. Jais reikėtų laikyti prieš 50 m. ar anksčiau sukurtus kilnojamuosius žmogaus veiklos medžiaginius kūrinius“, – vardija pašnekovas.
Kultūros paveldo departamentas ragina žmones įvertinti grėsmę ir nepadaryti žalos reliktams – šia veikla turi užsiimti archeologai bei mokslininkai.
„Šie specialistai savo vykdomuose archeologiniuose tyrimuose dažnai į talką pasitelkia mėgėjus. Tačiau jų metalo ieškikliais atliekami žvalgymai yra prižiūrimi. Taip sudaromos galimybės nesunaikinti svarbios mokslinės informacijos. Mes kviečiame asmenis, besidominčius istorija ar archeologija, talkinti archeologiniuose tyrimuose – saugiai bei atsakingai domėtis savo šalies praeitimi“, – ragina Kultūros paveldo departamento vyriausiasis valstybinis inspektorius R. Motūzas.
Vis tik Lietuvoje galioja gana griežti įstatymai, ribojantys metalo detektorių naudojimą, todėl galvojama apie pakeitimus: „Yra dviejų grupių šalys: vieni laikosi liberalesnės nuomonės, kiti – griežtesnės. Pastaraisiais metais, gaudami piliečių prašymų, mes atsižvelgėme į pasiūlymus. Tokiems klausimams visai neseniai sudarėme specialią darbo grupę, kuri diskutuoja dėl galimybių tvarką liberalizuoti, įvesti tam tikrą licencijavimą, mėgėjus po truputį įtraukti į tyrimus, o metalų ieškiklių naudojimą padaryti atviresnį visuomenei.“
