Filmas, kokio dažnai nepamatysi, tačiau dažnai rekomenduojamas visiems automobilių gerbėjams: tikros ir nesuvaidintos lenktynės be jokių meilės istorijų ()
Visi žinome kino filmus „Transporteris“, „Greiti ir įsiutę“ bei kitus, kur kiekviename kadre mirga kompiuterinė grafika ir realių automobilių ne tiek ir daug. Modernesni filmai apie automobilių sportą kaip „Lenktynės“ ar „Senna“ atrodo realistiškai, tačiau ir juose neapsieinama be daugybės specialiųjų efektų, kurie ne visada atrodo patraukliai.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Praėjusiame amžiuje, kai kompiuterio ekrane nebuvo įmanoma nupiešti pusės „vaidybinio“ filmo, veiksmo kine taip pat netrūko. Tik jis būdavo kuriamas kitais būdais – dažniausiai atliekant tikrą triuką, iš tikro sudeginant automobilį ir t. t. Vienas geriausių tokių filmų pavyzdžių, kuris turėtų būti įtrauktas į kiekvieno automobilių mėgėjo „must see“ sąrašą – 1971-ųjų „Le Mans“.
Tai filmas, kuris netapo geriausiai žiūrimu aštuntajame dešimtmetyje, tačiau šiandien jo autentiškumas žavi ir sulaukia nemažai gerbėjų. Tai nėra trileris, jame nerasi meilės istorijos, tad kolegą peržiūrai verta rinktis labai atsargiai. Šis filmas netgi galėtų būti pavadintas nuobodžiu, jo scenarijus tikrai nėra įspūdingas, tačiau „Le Mans“ įtraukiamas į daugelį geriausių filmų apie automobilius sąrašų.
Tas filmas turi vieną dalyką, už kurį yra garbinamas visame pasaulyje – lenktynes. Nesuvaidintas, nenupieštas, o tikras lenktynes. Nors kino teatruose „Le Mans“ pasirodė tik 1971 m., jis buvo filmuotas 1970 m. originaliajame „Circuit de la Sarthe“, o dalis epizodų panaudota iš 1970 m. vykusių tikrųjų Le Mano 24 val. lenktynių.
Įdomu, kad „Le Mans“ režisierius Lee H. Katzinas yra neblogas orakulas. Filmo scenarijuje jis numatė, kad pirmas dvi vietas užims „Porsche 917“ automobiliai. 1971 m. lenktynėse taip ir nutiko, o trečia vieta atiteko „Ferrari 512“. Beje, tokia prognozė labai nepatiko Enzo Ferrari. Šis, susipažinęs su scenarijumi, nusprendė pasitraukti iš filmo rėmėjų gretų.
Šis 1971 m. pasirodęs filmas – tik vienas iš bent dešimties, kuriuos turėtų pamatyti kiekvienas benzingalvis. Siūlome atkreipti dėmesį į tokius klasikinius filmus kaip „Bullitt“ (1968 m.), „The Italian Job“ (1969 m.), „Vanishing Point“ (1971 m.), „Gone in 60 Seconds“ (1974 m.) „Taxi Driver“ (1976 m.), „The Driver“ (1978 m.), „Days of Thunder“ (1990 m.)
