Kaip jums toks iššūkis? Vyras, kuris norėjo paragauti visų pasaulio gyvūnų ir su originaliu atsakymu, kas iš tikro valdo visą pasaulį ()
Karalienės Viktorijos era – griežtų elgesio ir etiketo taisyklių laikai, kai visuomenėje socialinės normos buvo be galo svarbios. Be to, tuo metu žmonės buvo labai smalsūs, siekė naujų inovacijų ir atradimų, o dėl to kai kurie iš jų ėmė domėtis ir itin keistais dalykais.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Į Viktorijos laikų madas įeina ir badavimas, alpimas, tatuiruotės bei arseno naudojimas kosmetikoje – buvo manoma, kad jis skatina grožį. Be to, Viktorijos eros žmonės vertino ne tik socialinę tvarką, bet ir ekscentriškumą.
Vienas iš šios eros žmonių, turėjusių itin keistų hobių, buvo 1784 m. gimęs Williamas Bucklandas. Per visą savo gyvenimą jis spėjo pabūti ministru, geologu ir mokytoju. Vyras mokslus baigė Oksforde ir ten dirbo dėstytoju, o vėliau ir šalies ministru. 1845 m. jis tapo ir Vestminsterio vienuolyno dekanu.
Dirbdamas dekanu W.Bucklandas turėjo ir neįprastų gyvūnų kolekciją, į kurią įėjo įvairios gyvatės, ereliai ir beždžionės. Šis vyras buvo apibūdinamas kaip labai neįprastas mokytojas, nes studentams klausimus jis užduodavo rėkdamas bei mosikuodamas jiems prieš veidą hienos kaukole. Vieną kartą jis paklausė studento: „Kas valdo pasaulį?“, kai šis jam atsakė, jog nežino, W.Bucklandas pats pateikė atsakymą: „Skrandis valdo pasaulį! Stipresnis valgo silpnesnį, bet silpnesnis sugeba suvalgyti dar silpnesnį!“.
Palaikydamas šią idėją, W.Bucklandas tapo ir „British Society for the Acclimatization of Animals“ (liet. „Britų Gyvūnų aklimatizacijos draugija“) nariu. Organizacija siekė į savo šalį atgabenti kuo daugiau įvairios rūšies gyvūnų ir įvertinti, ar jie gali pagerinti D. Britanijos ekosistemą bei tapti geru maisto šaltiniu. Asociacijos siekis sutapo ir vienu iš asmeninių W.Bucklando tikslų: paragauti kiekvieno pasaulio gyvūno.
Nors pilnai savo tikslo įgyvendinti vyrui, žinoma, nepavyko, per savo gyvenimą jis paragavo išties nemažai gyvūnų. Kaip jis pats nurodė, vienas mėgstamiausių jo patiekalų buvo skrudintos pelės, kurias britas patiekdavo ir svečiams vakarėliuose. Jis taip pat valgė ežius, jūrų kiaules, stručius ir net šunis.
Kiti tos pačios asociacijos nariai valgė jūros šliužus, kengūras ir kraksus – didelius paukščius, randamus tropinėse Pietų Amerikos dalyse. W.Bucklandas kaip neskaniausią patiekalą įvardino kurmius ir lavonmuses.
Nepaisant keistų W.Bucklando valgymo įpročių, tikriausiai niekas negali pralenkti to, ką vyras suvalgė lankydamasis pas Jorko arkivyskupą lordą Harcoutą. Čia stovėjo krištolinis indas su sidabriniu medalionu, o jame – karaliaus Luiso XVI mumifikuota širdies dalis. Pamatęs šį artefaktą, W.Bucklandas nedelsdamas jį – taip, atspėjote – suvalgė.
Šį savo hobį W.Bucklandas perdavė ir savo sūnui Franciui, kuris dažnai keliaudavo su tėvu į įvairias kulinarines keliones. Be to, jie tikrai nebuvo vieninteliai užsiimantys tokia keista veikla. Be „British Society for the Acclimatization of Animals“ asociacijos dar veikė ir kitos grupės, užsiėmusios panašiais dalykais. Vienai tokiai grupei – „Gluttons Club“ – priklausė ir garsus anglų gamtininkas bei keliautojas Charlesas Darwinas, kuris buvo ir Francio draugas.
Pats C.Darwinas irgi buvo ragavęs neįprastų gyvūnų – tokių kaip šarvuočiai – kuriuos gamtininkas nurodė esant anties skonio – ir didelius, neįvardintus graužikus, kuriuos C.Darwinas pasakojo buvus skaniausia mėsa, kurią jis yra valgęs.
Parengta pagal „The Vintage News“.
