Pastaraisiais metais smalsiausi pasaulio mokslininkai aiškinosi, dėl ko sterblinių žinduolių vombatų išmatos yra kubelių formos, analizavo, kaip skiriasi magnetinės gyvų ir negyvų tarakonų savybės, tyrinėjo, kodėl vyrų kairioji sėklidė kaista labiau už dešinę. Ir už tokius keistus tyrimus, kurie iš pradžių sukelia šypseną, bet po to priverčia gerai pasukti galvą, kasmetinėje šmaikščioje ceremonijoje Harvardo universiteto Sanderso teatre išdalintos 2019 metų Ig Nobelio premijos, rašo „Ars Technica“.

Alternatyviosios nobelio premijos (Ig Nobelio premijos), teikiamos nuo 1991 metų, yra geraširdiškai juokinga tikrųjų Nobelio premijų parodija ir savotiškas prestižinių mokslo apdovanojimų anonsas.

Apdovanojimų ceremoniją praskaidrina mini-operos, mokslinės demonstracijos ir 24/7 formato paskaitos, kuriose mokslininkai savo tyrimus bando išaiškinti dukart: iš pradžių per 24 sekundes, o vėliau – tik 7 žodžiais. Apdovanojimų priėmimo kalbos griežtai ribojamos iki 60 sekundžių. Ir nors visi šios premijos laureatų darbai iš tiesų gali pasirodyti kaip juokingi ar nesąmoningi, visuose juose esama tikros mokslinės naudos.

Skirtingai nei tikrųjų Nobelio premijų laureatams, kurie yra apdovanojami 0,85 mln. eurų prizu, Ig Nobelių laimėtojams duodamas piniginis prizas yra net 10 trilijonų. Tiesa, ne eurų, o senųjų Zimbabvės dolerių. Toks piniginis prizas Harvardo universitete dalinamas jau ne vienerius metus. Zimbabvė liovėsi naudoti savo tautinę valiutą dar 2009 metais, nes dėl infliacijos ji beviltiškai nuvertėjo – 10 trln. Zimbabvės dolerių šiuo metu yra verti vos 36 euro centų. Tiesa, šiais metais Zimbabvės Rezervo bankas pristatė „zollerį“ kaip potencialią dolerių pamainą.

2009 metais Ig Nobelio matematikos apdovanojimas buvo įteiktas tuometiniam Zimbabvės rezervo banko vadovui Gideonui Gono „už paprastos ir kasdieniškos priemonės supažindinti žmones su dideliu skaičių spektru – nuo labai didelių iki labai mažų – įdiegimą“. Šio žmogaus vadovaujamas bankas spausdino banknotus, kurių denominacijos buvo nuo 1 Zimbabvės cento (0,01 ZIM) iki 100 trilijonų dolerių (100 000 000 000 000 ZIM).

Fizika

2019 metų fizikos premija pagerbti mokslininkai, „tyrinėję, kaip ir kodėl vombatai gamina kubo formos išmatas“.

Vombatai – vieninteliai žinomi gyvūnai, kurių išmatos yra kubelių formos. Kas reiškia, kad jie, tiesiogine žodžio prasme, tuštinasi plytomis. Bet tam, kad išsiaiškintų šio unikalaus gamtos reiškinio priežastis, prireikė nemažos prestižinio Džordžijos technologijų instituto (JAV) mokslininkų grupės ir kelių vombatų gaišenų.

Mokslininkų atsakymas buvo toks: viskas priklauso nuo vombatų žarnyno formos ir lankstumo, taip pat santykinai sausos aplinkos, kurioje šie sterbliniai gyvena. Panašu, kad šios žinios vieną dieną gali pasitarnauti pramonės įmonėms, kurios ketina plėsti kubo formos produktų gamybą ir ieško naujų gamybos metodų.

Anatomija

Šiemetiniai alternatyviosios anatomijos Nobelio premijos lauretai pripažinimo sulaukė už „apsirengusių ir nuogų Prancūzijos paštininkų kapšelio temperatūrų asimetrijos matavimus“.

Pasirodo, mokslo visuomenėje verda rimta diskusija: dėl ko vyrų kairioji sėklidė yra truputėlį karštesnė už dešiniąją. Mokslininkams jau seniai gana gerai žinoma, kad kairioji sėklidė kybo šiek tiek žemiau už dešiniąją – tikriausiai tokiu būdu evoliucija saugo vyrus nuo nuolatinio sėklidžių tarpusavio daužymosi arba siekiant užtikrinti efektyvesnį sėklidžių aušinimą. O gali būti, kad abi šios priežastys yra susijusios.

Anksčiau jau buvo atlikta keletas tyrimų, parodžiusių sėklidžių temperatūros asimetriją, nors kai kurie kiti tyrimai skirtumų nenustatė. Tad pastarojo tyrimo autoriai nusprendė patys išaiškinti šį klausimą kartą ir visiems laikams. Dalyvauti tyrime jie pakvietė jaunus paštininkus, kurių sėklidžių temperatūra buvo matuojamai įvairiais būdais – ir nuogiems, ir apsirengusiems, būnant įvairiose kūno pozose. Matavimai buvo atliekami daug kartų. Galų gale gautas atsakymas: temperatūrų asimetrija tikrai egzistuoja. „Šis temperatūrų skirtumas tarp kairiosios ir dešiniosios sėklidės galėtų prisidėti prie vyro išorinių lytinių organų asimetrijos“, – rašoma tyrimo išvadose.

Medicina

Šioje srityje apdovanoto mokslinio darbo autoriai rinko įrodymus, kad pica pasižymi nuo ligų ir mirties apsaugančiu poveikiu, jeigu pica yra pagaminta ir valgoma Italijoje.

Šio tyrimo autorius Silvano Gallusas su kolegomis dar 2003-iaisiais atliko tyrimą, kuriuo bandė nustatyti, ar itališkos picos vartojimas gali apsaugoti nuo vėžio. 2004-aisiais jis atliko kitą tyrimą – ar pica gali sumažinti ūmaus miokardo infarkto riziką. 2006-aisiais tas pats mokslininkas išplėtė 2003-iųjų metų darbą ir aiškinosi picos poveikį krūtų, kiaušidžių, prostatos vėžiui. Žinoma, visuose darbuose autorius pažymėjo, kad bet kokie teigiami picos poveikiai žmogaus sveikatai iš tiesų galėjo rastis dėl bendros teigiamai vertinamos Viduramžio jūros regiono mitybos. Bet iš tiesų galima sutikti, kad darbas turi nemenką svarbą – bent jau bus apie ką pasikalbėti, kai kitąkart su draugais surengsite picų vakarėlį.

Medicininis išsilavinimas

Kažkam šovė į galvą ortopedijos chirurgų mokymui panaudoti „klikerį“ – įrankį, kuris dažniausiai yra taikomas šunų dresūroje. Už šią mintį Karen Pyror ir Theresa McKeon gavo alternatyvią Nobelio premiją.

2016 metais atlikto mokslinio darbo autorės visą dėmesį sutelkė į dvi konkrečias chirurgines užduotis – užsirakinančio slystančio mazgo surišimą ir skylės gręžimą mažu kampu. Autorės norėjo patikrinti, kiek mokymo procese svarbus grįžtamasis garsinis signalas (metodas, kuris dažniausiai naudojamas šunų dresūroje). Ankstesniais tyrimais buvo nustatyta, kad šis garsinis signalas gali būti efektyvus ir žmonėms – ir netgi galėtų būti efektyvesnis už tradicinius demonstravimo metodus.

„Klikeris veikia kaip sąlyginis veiksmų sustiprintojas ir jis apie teisingai atliktus veiksmus praneša be žodžių ir vertinimo“, – rašė tyrimo autorės. Išvadose jos parašė, kad su klikeriu ortopedijos chirurgų parengimas trunka ilgiau, tačiau taip ruošiami specialistai jiems paskirtas užduotis atlikdavo tiksliau. O kalbant apie chirurgiją, tikslumas yra svarbesnė vertybė.

Biologija

Tarptautinė Kinijos, Singapūro ir Lenkijos mokslininkų komanda atrado, jog „mirę įmagnetinti tarakonai elgiasi kitaip nei gyvi įmagnetinti tarakonai“. Už tai jiems įteikta alternatvioji biologijos Nobelio premija.

Ankstesniais tyrimais buvo nustatyta, jog tarakonai ir kiti vabzdžiai pasižymi magneto-recepcija. T. y. gebėjimu justi magnetinius laukus. Taip pat buvo žinoma, kad ir patys vabzdžiai gali pasižymėti magnetinėmis savybėmis. Pastarojo tyrimo autoriai, taikydami neinvazinius magnetorelaksometrijos metodus, matavo, kaip įsimagnetina gyvi ir negyvi amerikiniai tarakonai ir kaip greitai jų įmagnetinimas išsisklaido.

Tyrimo išvadose nurodoma, jog gyvi tarakonai demagnetizuojasi (t. y. praranda magnetinį lauką) gerokai sparčiau nei negyvi tarakonai. Anot autorių, toks darbas „ne tik padės mums geriau suvokti skirtingus pasaulio vizualizacijos būdus, bet ir gali padėti rasti pritaikymą geresniems žmonių pagamintiems jutikliams, kuriuos įkvėpė biologiniai sutvėrimai“.

Chemija

Japonijos mokslininkai, kuriems vadovavo Shigeru Watanabe (bet ne garsusis anime žanro filmų prodiuseris, o Keio universiteto profesorius), chemijos srities apdovanojimą gavo „už vidutinio penkiamečio vaiko per parą išskiriamų seilių tūrio nustatymą“.

Dar 1995 metais atlikto tyrimo autoriai aiškinosi, kaip skirtingi patiekalai (garinti ryžiai, dešra, bulvių košė, sausainiai, obuoliai ir konservuoti ridikai) paveikia penkiamečių vaikų seilių išsiskyrimo greitį. Vaikai turėjo iš pradžių atsikąsti kokio nors maisto, bet jį sukramčius ne praryti, o išspjauti. Pagal į burną patekusio kąsnelio ir išspjauto turinio masių skirtumą mokslininkai apskaičiuodavo išskirtų seilių tūrį. Mes žinome, kad seilės dažniausiai yra labai naudingos išskyros – jose yra druskų ir gleivių, kurios palaiko dantenų sveikatą, šalina bakterijas, slopina blogą burnos kvapą, pradeda virškinimo procesą. Tačiau šio tyrimo autoriai kažkodėl visame moksliniame darbe nesugebėjo paaiškinti, dėl ko buvo nuspręsta matuoti seilių tūrį.

Inžinerija

Žmogaus tingumo paskatintam išradingumui nėra ribų. Štai Imanas Farahbakhshas gavo alternatyvųjį Nobelio apdovanojimą už tai, kad sukūrė sauskelnių keitimo mašiną.

Naujagimių tėvams puikiai žinoma, kad sauskelnių keitimas nėra pati maloniausia procedūra: joje nėra nieko smagaus, o ir kvapai visai neviliojantys. Iranietis inžinierius I.Farahbakhshas nusprendė šią problemą išspręsti ir sukūrė mašiną, kuri veikia panašiai kaip ir eilinė indaplovė. „Kai vaikas įdedamas į šį aparatą, kai kurie veiksmai su juo gali būti atliekami automatiškai, be žmogaus įsikišimo ir būtinybės liesti vaiką ar sauskelnes“, nurodoma šio įrenginio patentinėje paraiškoje. Be to, tikinama, kad ši įranga gali sumažinti vandens suvartojimą. Patentas į JAV patentų registrą įtrauktas praėjusiais metais.

Ekonomika

Ne kartą esame girdėję, kad „pinigai yra purvini“. Bet ar žinote, kiek jie purvini? Į šį klausimą (tiksliau – už tyrimą, kuriuo aiškintasi, kurios valstybės popieriniai pinigai geriausiai perneša pavojingas bakterijas) atsakę mokslininkai taip pat gavo 10 trilijonų dolerių popierinės kupiūros prizą.

„Globaliai pinigai yra vienas iš dažniausiai iš rankų į rankas perduodamų dalykų. Perdavimo metu pinigai gali būti užteršti ir tapti mikroorganizmų perdavimo kitiems žmonėms vektoriumi“, – savo 2013 metais publikuotame darbe rašė jo autoriai. Norėdami patikrinti šią hipotezę, jie tyčia bakterijomis užteršdavo įvairių šalių banktnotus – eurus, JAV dolerius, Kanados dolerius, Kroatijos lunas, Rumunijos lėjas, Maroko dirhamus ir Indijos rupijas. Pinigų užteršimui buvo naudojamos auksinio stafilokoko, Escherichia coli ir kitokios bakterijos. O tuomet buvo nustatinėjami du dalykai: kaip ilgai šios bakterijos išgyvendavo ant banknotų ir ar nuo banknotų bakterijos gali pereiti į gavėjo organizmą. Išsiaiškinta, kad tik Rumunijos lėjos yra tinkamos bakterijų pernašai – veikiausiai dėl to, kad šie pinigai yra polimerinio pagrindo. Tad ateityje reikėtų vengti polimerinių pinigų lietimo arba tiesiog naudotis elektroniniais atsiskaitymo būdais.

Taika

Nėra didesnės palaimos už taiką. Na, gal tik niežulio pasikasymas gali būti malonesnis. O už pasikasymo malonumo kiekybinį vertinimą ir buvo įteikta Ig Nobelio taikos premija.

Ghada bin Saif su kolegomis pastebėjo, kad mokslo literatūros archyvuose sunku rasti darbų, kuriais būtų kiekybiškai vertinamas kasymosi malonumas. Tad buvo priimtas sprendimas šį trūkumą pašalinti. Atliekant 2012 metais aprašytą mokslinį darbą, jo autoriai niežulį įvairiose kūno vietose (ant dilbio, kulkšnies, nugaros iškart po mente) sukeldavo tropiniu ankštiniu augalu, vadinamu niežuline aksompupe (lot. Mucuna pruriens). Būtent minėtas kūno vietas dažniausiai iki kraujosrūvų nusikaso žmonės, sergantys atopiniu dermatitu.

Išvados tokios: niežulys ant kulkšnies ir nugaros būna intensyvesnis nei ant dilbio, o pasikasymo suteikiamas malonumas yra tiesiogiai proporcingas niežuliui. Ir taip, kasymasis tikrai sumažina niežėjimą – bent jau laikinai.

Psichologija

Ta pati mokslininkų grupė praėjusio amžiaus pabaigoje išsiaiškino, kad rašiklio laikymas burnoje priverčia šypsotis, o tai savo ruožtu daro mus laimingesnius, tačiau šiame tūkstantmetyje tie patys mokslininkai pareiškė, kad nėra nieko panašaus. Ir už tai gavo 10 trilijonų dolerių (Zimbabvės).

Tyrimo autorius Fritzas Strackas pirmąjį savo tyrimą su dviem kolegomis atliko 1988 metais. Jis manė atradęs grįžtamojo veido išraiškos ir psichologinės savijautos ryšio mechanizmą. Tyrimas buvo gana gerai žinomas ir niekam net nešovė mintis suabejoti jo rezultatais, kol tas pats F.Strackas ėmėsi pakartotinio tos pačios temos tyrimo prisidėdamas prie 2016 metais atliktos meta-analizės. Ir nesugebėjo atkartoti savo rezultatų. Vadinasi, nesvarbu, ar kramtydami pieštuką išsišiepsite, ar susirauksite – tai jūsų laimingumo reikšmingai nepaveiks.

Komentarai ()