Visi gerai žino „Šauksmą“. Šis 1893 metais nutapytas paveikslas tapo kultūriniu simboliu ir vienu garsiausiu visų laikų meno kūrinių. Kartu tai yra geras pavyzdys, kaip menininkai yra linkę prasmės paieška apkrauti pakankamai paprastą įkvėpimo istoriją.

„Šauksmą“ nutapė norvegų tapytojas Edvardas Munchas. Jo vardas meno pasaulyje yra pakankamai gerai žinomas, tačiau neįmanoma paneigti fakto, kad viršuje matote patį garsiausią menininko darbą. Munchas jį nutapė Norvegijoje ir pats teigė, kad jį įkvėpė Norvegijos gamta.

Ne vieną savo idėją Munchas tapė kelis kartus. Ir „Šauksmas“ turėjo net keturias versijas. Viena iš jų 2012 metais aukcione buvo parduota už 130,9 milijonus dolerių ir yra vienas iš brangiausių visų laikų paveikslų.

Paveikslo centre – rėkiantis belytis personažas. Fone – dar dviejų žmonių siluetai, vandens ir raudono dangaus motyvai. Pats Munchas niekada neslėpė, kad jį įkvėpė Norvegijos gamta.

Kaip dienoraštyje pasakojo pats dailininkas, vaikštinėdamas su draugais jis pavargo ir sustojo atsikvėpti. Prieš jo akis buvo fjordas, tolumoje leidosi Saulė, o debesys jau buvo nusidažę raudonai. Munchas teigė, kad tą akimirką pajuto šauksmą – tarsi nesustojantį gamtos rėkimą. Todėl Munchas ir nutapė tą beveik jokių veido bruožų neturintį žmogų ir kraujo raudonumo dangų fone.

Skamba kaip paprasta istorija, tiesa? Netgi šiek tiek pakylėtai romantiška – amžinas gamtos šauksmas ir paties Muncho nuovargis tarsi suteikia paveikslui tą gilesnę prasmę, kurios menininkai ir menotyrininkai taip nepaliaudami ieško. Tačiau, pasirodo, to nebuvo gana.

Menotyrininkai kažkodėl nepatikėjo Muncho istorija ir ėmė ieškoti keisto „šauksmo“ pasaulio paaiškinimo. Pasipylė įvairios hipotezės. 1883 metais išsiveržęs Krakatau ugnikalnis nudažė dangų raudonai – gal menininkas prisiminė tą vaizdinį? O galbūt tą kraujo raudonumo dangų įkvėpė netoli tos vietos buvusios skerdykla ir psichinių ligonių prieglauda? O gal tas keistas personažas iš tikrųjų buvo ši mumija?

Raudonas dangus Saulei leidžiantis – įprastas reginys. Jautrios sielos menininkui to pakaktų, kad įsivaizduotų kraują ir gamtos šauksmą laiko tėkmėje. Tačiau visos hipotezės turi savų argumentų. Juk tuo metu Muncho sesuo Laura Catherine kentėjo nuo maniakinės depresijos ir gydėsi vienoje psichiatrinėje ligoninėje.

Ta mumija iš Peru buvo demonstruojama 1889-ųjų Pasaulinėje parodoje Paryžiuje (kuriai pastatytas ir Eifelio bokštas). Ir Munchas galėjo ją pamatyti. Juolab, kad jo draugas irgi labai garsus tapytojas Paulas Gauguinas (sulietuvinus – Gogenas) atvirai sėmėsi įkvėpimo iš tos mumijos.

Ir niekas dabar tiksliai nežino. Galbūt visose šiose hipotezėse yra šiek tiek tiesos. Tačiau tai yra geras pavyzdys to, kaip net turėdami menininko paaiškinimą, menotyrininkai ir istorikai ieško kitų atsakymų.

Pats „Šauksmas“ tapo įkvėpimu daugybei meno kūrinių ir populiariosios kultūros motyvų. Jį primenančią kaukę dėvėjo ir to paties pavadinimo siaubo filmų herojai.

Komentarai ()