Ta istorija, kurią galbūt girdėjote apie garsiojo stalo žaidimo „Monopolis“ sukūrimą, gerokai skiriasi nuo tiesos. Pasirodo, šis žaidimas buvo sukurtas pamokyti 99 proc. žmonių apie pajamų nelygybę.

Ketvirtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, kai Didžioji depresija buvo pasiekusi patį piką, nelaimėlis vyrukas, vardu Charlesas Darrow, sugalvojo žaidimą, kad pralinksmintų savo draugus ir šeimos narius. Naujojo žaidimo „pagrindu“ tapo riebalų dėmėmis išmarginta staltiesė. Šį žaidimą jis pavadino „Monopoliu“. Ir kai pardavė JAV žaislų ir žaidimų gamybos kompanijai „Parker Brothers“, jis tapo fantastiškai turtingas ir įkvėpė kalbų apie namudines inovacijas, jeigu tokių iš tiesų buvo, rašo smithsonianmag.com.

Mary Pilon penkerius metus tyrinėjo šio žaidimo atsiradimo istoriją, rašydama knygą „The Monopolists: Obsession, Fury, and the Scandal Behind the World’s Favorite Board Game“, ir nustatė, kad „Monopolio“ istorija prasidėjo keliais dešimtmečiais anksčiau ir buvo susijusi su visų pamiršta moterimi, vardu Lizzie Magie, kuri buvo menininkė, rašytoja, feministė ir išradėja.

L. Magie dirbo stenografuotoja ir mašininke Vašingtone veikusiame pasimetusių laiškų biure. Ji taip pat rašė pjeses, eilėraščius ir apsakymus. 1893 metais amerikietė užpatentavo įtaisą, kuris leido spausdinti ant skirtingų dydžių popieriaus lapų. O 1904 metais ji užpatentavo išradimą, kuris buvo pavadintas „Landlord’s Game“. Tai buvo kvadratinė lenta su devyniomis kvadratinėmis zonomis kiekvienoje pusėje, o kampuose buvo zonos „Į kalėjimą“ ir „Viešasis parkas“.

Žaidėjai žaisdavo keliaudami ratu ta lenta ir pirkdami geležinkelius, rinkdami pinigus ir mokėdami nuomą. L. Magie sugalvojo du taisyklių rinkinius – „monopolininkams“ ir „antimonopolininkams“. Žaidimo kūrėjos tikslas buvo parodyti blogį, gimstantį tuomet, kai kitų sąskaita susikraunami dideli turtai. Tai buvo protestas prieš to meto turtuolius, monopolizavusius geležinkelių, plieno ir naftos sritis, 1906 metais vienam žurnalistui prisipažino L. Magie.

„Per trumpą laiką, aš tikiuosi, kad per labai trumpą, laiką vyrai ir moterys susipras, kad jie yra vargšai, nes Carnegie ir Rockefelleris veikiausiai turi daugiau pinigų, nei žino, ką su jais daryti“, – anuomet sakė ji.

Kurį laiką „The Landlord’s Game“ žaidimu prekiavo viena Niujorko leidykla, tačiau tarp gyventojų netruko išplisti namudinės žaidimo versijos: intelektualų JAV rytų pakrantėje, tarp Williamso koledžo brolijų, kvakerių, gyvenančių Atlantik Sityje, rašytojų ir radikalų, tokių kaip Uptonas Sinclairas.

Būtent kvakerių versiją galiausiai nukopijavo Ch. Darrow ir 1935 metais pardavė bendrovei „Parker Brothers“ kartu su savo istorija, kaip jį apėmė įkvėpimas sukurti tokį žaidimą.

Tuomet jau už vieno Virdžinijos valstijos verslininko ištekėjusi L. Magie tais pačiais metais pardavė savo patentą bendrovei „Parker Brothers“ už 500 JAV dolerių ir iš pradžių labai džiaugėsi, kad jos mokymo apie ekonominę nelygybę įrankis pagaliau pasieks mases.

Na, ji buvo teisi – bet tik iš dalies.

„Monopolis“ iš tiesų beprotiškai išpopuliarėjo. Vien tik pirmaisiais metais buvo nupirkta 278 tūkst. šio žaidimo kopijų. O kitais metais pardavimai viršijo 1,750 mln. Tačiau žaidimas prarado ryšį su L. Magie ir kritika Amerikos godumu. Iš tikrųjų jis virto visiškai priešingu dalyku, nei ji tikėjosi. Žaidimas ėmė mokyti ištisas amerikiečių kartas džiūgauti, kai kažkas bankrutuoja, tapo populiariosios kultūros simboliu ir net „suvaidino“ tokiuose filmuose ir serialuose, kaip „Skrydis virš gegutės lizdo“ ir „Sopranai“.

Beje, kalbant apie L. Magie, analizuodama neseniai skaitmenizuotus federalinius duomenis, Mary Pilon aptiko, kad 1940 metais atlikto gyventojų surašymo metu L. Magie nurodė esanti „žaidimų“ kūrėja. Tačiau grafoje apie savo pajamas ji nurodė ... „0“.

Komentarai ()