Svarbiausioje Lietuvos eksporto rinkoje – Vokietijoje, nuo šių metų pradžios smarkiai padaugėjo bankroto atvejų. Tarptautinės rizikos valdymo bendrovės „Coface“ vertinimu, jau artimiausiu metu šalyje bus paskelbta iki 4030 naujų bankroto bylų. Vokietijos oficialiosios statistikos duomenimis, tikėtinas bankroto atvejų skaičius augs 65 proc., palyginti su 2019 m., ir gali siekti 1,44 mlrd. Eur – tai didžiausia suma nuo 2009 m. Nors Lietuvos–Vokietijos bendro kapitalo įmonių skaičius auga, ekspertai pataria atidžiai stebėti verslo partnerių finansinę būklę.

Penkis mėnesius trunkantis karantinas daliai Vokietijos verslo įmonių tapo lemiamu. Šių metų vasarį ir kovą Vokietijos teismuose gerokai padaugėjo naujų bankroto bylų. Nepaisant ekonomikos atsigavimo, prognozuojamo šių metų antrąjį pusmetį, dalis Vokietijos įmonių nebegalės atsitiesti. Palyginti su 2020 m., naujų bankroto bylų šiemet vasarį padaugėjo 30 proc., o kovą – 37 proc.

„Vokietija Lietuvai yra svarbiausia eksporto rinka, kurios reikšmė pastaraisiais metais vis stiprėjo.  Suprantama, kad pandemija paveikė visas pasaulio šalis ir net tokias stiprias ekonomikas kaip Vokietija. Mūsų šalies verslininkams svarbu žinoti, kad prieš sudarant naujus kontraktus pravartu atidžiau pasitikrinti partnerių finansinę situaciją“, – sako Mantvydas Štareika, „Coface Baltics“ vadovas.

Nemokumo atvejų augimą pandemijos metu sustabdė valstybės parama, tačiau situacija keičiasi

„Coface“ analizėje skelbiama, kad pernai dėl Vokietijos vyriausybės taikomų pagalbos priemonių bankrotų skaičius sumažėjo 15,5 proc., palyginti su 2019 m. Buvo pasiektas žemiausias nemokumo atvejų lygis nuo pat 2009 m. Paskaičiuota, kad įvairiomis pagalbos priemonėmis – lengvatinėmis paskolomis, subsidijomis, valstybės garantijomis, kurios padėjo išvengti bankroto 2020 m., iš viso Vokietijoje pasinaudojo 3,7 mln. įmonių. Pernai balandį priverstinių prastovų metu paramą gavo 18 proc. visų dirbančiųjų Vokietijoje iš 609,7 tūkst. įmonių. Visa tai sustabdė nemokumo atvejų augimą 2020 m.

Vis dėlto ne visoms nuo pandemijos kenčiančioms įmonėms parama padėjo išgyventi. Palyginti su 2019 m., statybos sektoriuje ir metalo pramonėje bankrotų skaičius pernai išaugo 7 proc., o automobilių gamybos sektoriuje – net trečdaliu (32 proc.).

„Coface” analizėje pažymima, kad nustebino 2767 proc. tikėtinas bankrotų apimties augimas IRT (informacinių ir ryšio technologijų) sektoriuje – tai siejama su stambiu nemokumo atveju vienoje iš Vokietijos kliringo kompanijų, aptarnavusioje daug farmacijos bendrovių. Taip pat tikėtina, kad Vokietijos apgyvendinimo sektoriuje bankrotų daugės 383 proc., kontaktinių paslaugų (kirpėjų, kosmetologų ir pan.) įmonėse – 133 proc., o mažmeninėje prekyboje – 116 proc.

Kartu pastebima, kad kitose veiklos srityse įmonių rezultatai buvo kur kas geresni. Pavyzdžiui, energetikos sektoriuje nemokumo atvejų sumažėjo 97 proc., transporto įmonėse – 84 proc.

Lietuvos–Vokietijos kapitalo įmonių daugėja, tačiau auga jų rizikingumas

Kredito biuro „Creditinfo Lietuva“ duomenimis, mūsų šalyje Lietuvos–Vokietijos kapitalo įmonių skaičius išlieka stabilus ir netgi auga. Pvz., 2019 m. pradžioje tokių įmonių buvo 377, pernai – 391, o šių metų gegužę – 393. 2020 m. šios įmonės gavo 443,6 mln. Eur pajamų; šiuo metu Lietuvos–Vokietijos kapitalo įmonėse dirba 13279 darbuotojai.

Vis dėlto „Creditinfo Lietuva“ analitikai pataria atidžiai stebėti Vokietijos verslo partnerių finansinę būklę. Palyginti su 2019 m., Lietuvos–Vokietijos kapitalo įmonių vėlavimo rizika išaugo: nuo 9 proc. iki 15 proc. padaugėjo bendrovių, priklausančių aukštai ir aukščiausiai rizikos klasėms. Taip pat nuo 7 proc. iki 9 proc. padaugėjo įmonių, priskiriamų aukštai ir aukščiausiai bankroto klasėms.

VŠĮ „Versli Lietuva“ duomenimis, pernai lietuviškos kilmės prekių eksportas į Vokietiją sudarė 10,2 proc.  (1,7 mlrd. Eur) ir buvo I-oje vietoje tarp visų eksporto rinkų. Dar daugiau – 14,5 proc. – Vokietija užima Lietuvos paslaugų eksporte.   

Pernai lietuviškos kilmės prekių į Vokietiją eksporto struktūroje didžiausią dalį sudarė baldai (15 proc. arba 260 mln. Eur), žuvys ir vėžiagyviai (8,8 proc. arba 151 mln. Eur), mediena ir medienos dirbiniai bei medžio anglys (7,3 proc. arba 125 mln. Eur), plastikai ir jų dirbiniai (7,2 proc. arba 123 mln. Eur), elektros mašinos ir įrenginiai (6,1 proc. arba 105 mln. Eur). VšĮ „Versli Lietuva“ skelbė, kad palyginti su 2019 m., pernai lietuviškos kilmės prekių eksporto vertė į Vokietiją padidėjo 2,8 proc. arba 47 mln. Eur. Labiausiai didėjimą lėmė aliejinių kultūrų sėklų ir vaisių, įvairių grūdų eksportas.  

Komentarai ()