Trečia pagal skaidrumą pasaulio valstybė – kaip Singapūras išnaikino korupciją: yra ko pasimokyti ir Lietuvai? (Foto, Video) (27)
Singapūras – nedidelė Pietryčių Azijos valstybė, garsėjanti pažangiomis technologijomis. To paties pavadinimo sostinė laikoma antruoju saugiausiu miestu pasaulyje po Tokijo. Viena iš to priežasčių, kad šalyje nėra korupcijos. Singapūriečiai rado išeitį, kaip išnaikinti korupciją, todėl šiandien valstybė klesti. Kaip jai tai pavyko?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pagal agentūros „Transparency international“ duomenis, 2020 m. pagal korupcijos indeksą Singapūras buvo 3 vietoje pasaulyje – šią poziciją kartu dalinasi su Suomija, Šveicarija ir Švedija. Pirmąją vietą dalinasi Danija ir Naujoji Zelandija. Taigi, Singapūras yra viena mažiausiai korumpuotų valstybių pasaulyje.
Šalies prioritetas – kova su korupcija
Singapūro gyventojams per 40 metų pavyko atsikratyti kyšininkavimo. Ir tai be masinių korumpuotų pareigūnų egzekucijų ir griežtų represijų, kaip Kinijoje.
Anksčiau Singapūras buvo britų kolonija. 60-aisiais britai paliko miestą, po savęs palikdami beveik neišsilavinusius gyventojus su mažais atlyginimais, neveikiančiais įstatymais ir korumpuotais valdininkais.
1959 m. rinkimus laimėjo politikas Lee Kuan Yew (kuris iki pat 1990 metų buvo Singapūro ministru pirmininku), savo šūkiu paskelbęs siekti pergalės prieš kyšininkavimą, net jei tai reikštų, kad tektų įkalinti artimuosius ir draugus.
Keturi kovos su korupcija programos žingsniai
1. Pareigūnų imuniteto panaikinimas
Pirmasis kovos su korupcija elementas buvo nepriklausomo Korupcijos tyrimo biuro (CPIB) stiprinimas ir neribotų galių suteikimas. Visiems pareigūnams ir jų šeimoms buvo atimtas tesinis imunitetas. CPIB agentai tikrino ne tik vyriausybės narių, bet ir jų šeimų bei net draugų banko sąskaitas ir turtą. Jei paaiškėjo, kad kažkas gyvena ne pagal savo finansines išgales, nedelsiant buvo pradėtas tyrimas.
CPIB kovojo su stambiais kyšininkais aukščiausiuose valdžios sluoksniuose. O smulkiems valdininkams sugalvojo kitą būdą – kiek įmanoma supaprastino biurokratinių sprendimų priėmimą ir pašalino visokias dviprasmiškas interpretacijas. Teismams buvo leista konfiskuoti iš korupcijos gautas pajamas. Beje, CPIB ne kartą tyrė paties Lee Kuan Yew bylą, bet nieko nerado.
Pateikiame vieną pavyzdį. Aplinkos ministras Wee Tun Boon su šeima išvyko į Indoneziją 1975 m., tačiau kelionę apmokėjo statybų rangovas, kurio interesams vyriausybėje atstovavo Wee Tung Boon. Rangovas taip pat suteikė ministrui būstą už 500 000 USD ir suteikė dvi paskolas už 300 000 USD, kad Wee Tung Boon galėtų spekuliuoti akcijomis biržoje.
CPIB atskleidė Wi Tong Buno machinacijas ir nuteisė jį kalėti 4 metus ir 6 mėnesius. Nuosprendį ministrui pavyko apskųsti, bausmė sumažinta iki 18 mėnesių, tačiau kaltinimas liko galioti.
Tęsinys kitame puslapyje:
2. Gyvenimas pagal savo galimybes
1960 metais buvo priimtas įstatymas, pagal kurį kyšininku galėjo būti laikomas bet kuris ne pagal galimybes gyvenęs ar per brangaus turto turėjęs asmuo. Iš tikrųjų tai reiškė visų pareigūnų ir valstybinių organizacijų kaltės prezumpciją. Tai yra, net už užuominą apie kyšį jie buvo laikomi korumpuotais, kol teismas neįrodė priešingai.
Jei pareigūnas vis dėlto buvo kaltas, turtas buvo konfiskuotas, kaltas asmuo sumokėdavo didžiulę baudą ir būdavo pasodinamas į areštinę padoriam laikui. Korumpuoto valdininko šeima buvo laikoma sugėdinta ir niekas jiems neduodavo gero darbo.
3. Didelis atlyginimas – skaidrumo garantas
Lee Kuan Yew manė, kad valstybės tarnautojai turėtų gauti didelius atlyginimus. Pirma, jie to nusipelnė padoriu ir sąžiningu darbu valdžios ir žmonių labui. Antra, bus mažiau pagundų imti kyšius. Dėl ženkliai padidintų atlyginimų daug gerų specialistų perėjo į viešąjį sektorių.
Dėl to šalyje prasidėjo ekonomikos atsigavimas, o kartu ir toliau augo valstybės tarnautojų pajamos. Šiandien darbo užmokesčio sistema atrodo taip. Pareigūno pajamos lygios 2/3 to paties rango privataus sektoriaus darbuotojų pajamų (pagal mokesčių deklaracijos duomenis).
4. Žiniasklaidos skaidrumas
Šaliai reikėjo nepriklausomos ir objektyvios žiniasklaidos, kuri nepaklustų korumpuotiems valdžios pareigūnams. Laikraščiai nuoširdžiai pranešdavo apie kiekvieną kyšininkavimo incidentą. Valstybės tarnautojas, užkluptas gyvenantis ne pagal išgales, akimirksniu tampa pagrindiniu pirmųjų puslapių veikėju.
