JAV Federalinis tyrimų biuras 50 metų nesėkmingai bandė įminti lėktuvo apiplėšimo mįslę. 1971 m. lapkričio 24 d. Danas B. Cooperis su parašiutu ir 200 tūkst. JAV dolerių išpirkos pinigų iššoko iš į Sietlą skrendančio lėktuvo „Boeing 727“. Po to daugiau niekas jo nematė.

Per penkis dešimtmečius FTB nesugebėjo išsiaiškinti, kas tas paslaptingas kostiumą vilkėjęs vyras, ir kaip jis sugebėjo pradingti be pėdsakų. Prieš 6 metus FTB paskelbė aktyviai nebetirsianti šios bylos.

Labiausiai varginantis FTB tyrimas

FTB teigimu, 1971 m. įvykdytas lėktuvo „Boeing 727“ užgrobimas tapo ilgiausiu ir labiausiai varginančiu biuro tyrimu.

1971 m. lapkričio 24 dieną tamsiaplaukis vyras, prisistatęs kaip D.Cooperis, Portlande, Oregono valstijoje, oro uoste įsigijo bilietą į Sietlą, į vieną pusę.

„D.Cooperis buvo tylus vyras, atrodė esantis įžengęs į penktą dešimtį, vilkėjo kostiumą su juodu kaklaraiščiu ir baltais marškiniais, – teigiama FTB bylos santrumpoje. – Jis užsisakė išgerti, kol laukė savo skrydžio.“

Pakilus lėktuvui, jis palydovei perdavė raštelį su žinute, kad savo lagamine turi bombą – jį atidaręs parodė, kad ten yra galybė laidų.

Kai lėktuvas nusileido Sietle, užgrobėjas paleido 36 keleivius mainais į 200 tūkst. JAV dolerių grynais ir keturis parašiutus. Jis orlaivyje pasiliko keletą įgulos narių, ir lėktuvas vėl pakilo. D.Cooperis liepė jį skraidinti į Meksiką.

Pakilus maždaug į 3 kilometrų aukštį, D.Cooperis dingo – tebevilkėdamas kostiumą jis prie kūno prisirišo pinigus ir iššoko į nakties dangų.

Ilgus metus pareigūnai ir tyrėjai mėgėjai narpliojo teorijas, kokia tikroji D.Cooperio tapatybė, ir kur jis galėtų slėptis. Niekas nežino, ar jis išgyveno naktį iššokęs į negyvenamą vietovę iš 3 kilometrų aukščio, taip pat nežinia, koks tikrasis užgrobėjo vardas.

1980 m. buvo gauta bene realiausių įrodymų byloje – berniukas buvo radęs pūvančią pakuotę su 5,8 tūkst. JAV dolerių 20-ies nominalo kupiūromis.

Banknotų numeriai sutapo su tais, kurie buvo duoti D.Cooperiui kaip išpirka. Manoma, kad rasta ir parašiuto liekanų.

Pačiame lėktuve agentai rado D.Cooperio juodą kaklaraištį su segtuku, kurį jis nusiėmė prieš iššokdamas, taip pat 66 taip ir neidentifikuotus pirštų atspaudus.

Lėktuve palikti ir jo nepanaudoti parašiutai, vienas jų atidarytas ir perpjautomis virvėmis.

FTB platino eskizus, prašė visuomenės pagalbos, apklausė begalę liudininkų, bet po 45 metų tiesiog pasidavė – pranešė aktyviai nebetirsianti šios bylos. Visgi detektyvai-mėgėjai, lobių ieškotojai, aviacijos geekai ir šiaip smalsuoliai iki šiol bando išnarplioti šią mįslę.

Mėgėjai mokslininkai kėlė savą versiją

Prieš kelerius metus trys mėgėjai mokslininkai paskelbė esą radę įrodymų, kurie susiaurintų D.B.Cooperio tapatybę iki aerokosminės technikos inžinieriaus ar vadybininko.

Mokslininkai, dirbantys grupei „Pilietiniai sekliai“, skelbė, kad jie analizavo daleles, rastas ant prisegamo kaklaraiščio, kurį D.B.Cooperis paliko savo sėdimoje vietoje prieš iššokdamas iš lėktuvo.

Jie savo tyrimo išvadose rašė, kad labai pasisekė, nes kaklaraištis yra nedažnai skalbiama aprangos dalis. Dėl to jame susikaupė daug dalelių, kurios gali papasakoti istoriją.

Naudodami galingą elektronų mikroskopą mokslininkai skelbė identifikavę daugiau nei 100 tūkst. retų žemės elementų dalelių – įskaitant cerį, stroncio sulfidą, gryną titaną.

„Titanas buvo retas metalas 1971 m, ir dėl to labai mažai tikėtina, kad jo dalelių ant kaklaraiščio galėjo atsirasti po įvykio“, – rašė „Pilietiniai sekliai“. Jų teigimu, titano dalelės apriboja D.B.Cooperio tapatybę iki riboto skaičiaus vadybininkų ir inžinierių, dirbusių su titanu, ir kurie darbe ryšėtų kaklaraištį.

Tuo metu, kai įvykdytas nusikaltimas, titanas buvo plačiai naudojamas kariuomenės orlaiviuose ir sraigtasparniuose.

Mokslininkai skelbė manantys, kad D.B.Cooperis galėjo dirbti „Boeing“ įmonėje, kurioje tuo metu buvo kuriamas viršgarsinis krovininis lėktuvas. Jo gamybai reikėjo titano. Todėl jie mano, kad vieną paslaptingiausių visų laikų nusikaltimų galėjo įvykdyti vienos iš „Boeing“ gamyklų inžinierius arba vadybininkas.

Visgi tokios jų prielaidos niekur nenuvedė – FTB tyrimo taip ir neatnaujino, o D.B.Cooperio tapatybė ir jo likimas taip pat ir liko mįslė, vis dar narpliojama tūkstančių žmonių.

Šiemet D.B.Cooperio gerbėjai įvykio 50-mečio proga surengė net „Coopercon“ Vankuveryje, kur susibūrė dalintis savo teorijomis – įskaitant ir į pensiją išėjusį FTB agentą, šalia užgrobėjo sėdėjusį keleivį ir jau suaugusį Brianą Ingramą – tą berniuką, kuris prieš keliasdešimt metų rado išpirkos pinigus.

Komentarai (2)