Neįtikėtina popkultūros galia: stulbinanti istorija, kaip Pietų Korėja užkariavo visą pasaulį (Video)  ()

Pasaulis dabar pamišęs dėl serialo „Kalmaro žaidimas“ („Squid Game“), tačiau tai tik vienas iš daugybės Pietų Korėjoje sukurtų populiariosios kultūros fenomenų, kuriuos pamėgo ir Vakarai. Gal pamenate, kaip visa Lietuva šoko beprotiškąjį „Gangnam Style“?


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Kaimynai Azijoje krapšto galvas bandydami suprasti, kodėl Pietų Korėjai pramogų pasaulyje sekasi geriau nei jiems.

Amerikos korėjietis Bernie Cho puikiai pamena, kaip 2010 metais atskrido į Paryžių.

Muzikos industrijos vilkas, kažkada dirbęs MTV ir prodiusavęs keletą žinomų Pietų Korėjos popžvaigždžių, keliavo į tarptautinį muzikos festivalį Kanuose kartu su Pietų Korėjos atlikėjų ir valstybės pareigūnų delegacija.

Po ilgo skrydžio iš Seulo išėjęs į lauką Paryžiuje jis apstulbo pamatęs dešimtis žmonių, kurie buvo kartu skridusios hiphopo grupės iš Pietų Korėjos „Epik High“ gerbėjai.

„Net nežinojau, kad turime tokių klausytojų – jaunų prancūzių, jausmingai mojuojančių plakatais, – prisiminė B.Cho. – Kanuose pasirodė dar šimtai – kai kurie prisiekinėjo savo meilę „K-pop“ (Pietų Korėjos popkultūros trumpinys. – Red.) muzikai kalbėdami korėjietiškai. Tada supratau, kad „K-pop“ turi potencialo užkariauti pasaulį.“

Tarsi religinėje sektoje

Pasirodo, kad sentimentali, brutali, kartais akinamai originali korėjietiška kūryba kaip buldozeris įsiveržė į pasaulio kultūros sąmonę.

Merginų grupės „Blackpink“ kanalas „YouTube“ turi daugiausia prenumeratorių iš visų atlikėjų pasaulyje (beveik 70 mln.). Jaunuolių grupės BTS gerbėjai yra tokie organizuoti ir taip atsidavę, kad Kinijoje valdžia į ją žiūri taip pat įtariai kaip į uždraustą religinę sektą „Falun Gong“.

Pastaraisiais metais kino ir televizijos pasaulio aukštumas pasiekė Pietų Korėjos negailestingos visuomenės satyros – režisieriaus Bong-Joon Ho filmas „Parazitas“, laimėjęs „Oskarą“, ir „Netflix“ sensacija „Kalmaro žaidimas“, kuris sulaukė daugiausia peržiūrų platformos istorijoje.

Pridėjus milžinišką Pietų Korėjos vaizdo žaidimų sektorių, šios Rytų Azijos šalies pramogų industrijos pajamos 2019 metais siekė 95 mlrd. eurų. Visi bando suvokti, kaip korėjiečiams tai pavyko, tuo metu didesniems kaimynams Kinijai ir Japonijai lieka tik pavydėti.

Populiarina daug prekių

Tas populiarumas neišaugo per dieną. Procesas truko dešimtmečius.

„Dešimtojo dešimtmečio viduryje Pietų Korėjos valdžia dėjo pastangas, kad kultūros industrija taptų nacionalinės ekonomikos dalimi“, – pasakojo komunikacijos mokslų ekspertas Jong-Jin Dalas.

Tuo metu Pietų Korėjos ekonomika buvo priklausoma nuo tokių milžinų kaip „Samsung“ ir „Hyundai“ – prekės ženklų, kuriuos sukurti taip pat padėjo šalies valdžia. Buvo nuspręsta, kad reikia prašyti šių korporacijų prisidėti ir skirti lėšų pramogų industrijai, nes taip pasipelnyti gali ir jos pačios.

„Populiariosios kultūros šalutinis poveikis reiškia labai daug ką. Dėl jos žmonėms pradeda patikti Pietų Korėja, korėjietiški produktai, korėjietiški išmanieji telefonai ir puslaidininkiai. Įtaka yra milžiniška“, – sakė Jong-Jin Dalas.

Ši kultūrinė įtaka padėjo Pietų Korėjai pasauliui parduoti ne tik muziką ar filmus, bet ir kremus, makiažo produktus, madą bei maistą.

Visai kaip Amerika parduoda savo „Coca-Cola“ arba „Levi’s“ džinsus.

Socialinių tinklų įtaka

Pradžioje „Samsung“ ir „Hyundai“ įkūrė savo kino ir televizijos kompanijas turėdami tikslą užkariauti Rytų Azijos rinką. Kai tai pavyko, į populiariąją kultūrą pradėta pumpuoti dar daugiau pinigų, ypač į muzikos pasaulį, žinomą kaip „K-pop“. Muzikos įrašų studijos net atidarė internatines mokyklas, kuriose iš paauglių augintos superžvaigždės.

 

Pietų Korėjos vyriausybė susivokė ir įkūrė Kultūros ministeriją, o svarbiausia – panaikino įstatymus, kurie drausdavo Pietų Korėjos atlikėjams dainuoti angliškai.

Vis dėlto netrūko pavyzdžių, kai bandymai prasimušti Vakarų rinkoje buvo nesėkmingi.

„Ikiskaitmeniniais laikais barjeras patekti į rinką buvo labai aukštas. Azijos produkcija dažniausiai būdavo nugrūdama į etninio turinio getą, – sakė buvęs „ImaginAsian TV“ vadovas Michaelas Hongas. – Ne todėl, kad visi buvo nusistatę prieš azijiečius, bet prodiuseriai vadovaudavosi skaičiais, o mūsų nebuvo tokie, kad įtiktume.“

Didžiausias populiarumo sprogimas įvyko tuomet, kai pasaulį galutinai apjuosė socialiniai tinklai. 2012-aisiais „Gangnam Style“ tapo pirmuoju vaizdo klipu „YouTube“ istorijoje, sulaukusiu milijardo peržiūrų.

Dabar BTS korėjiečiai gražuoliukai dainuoja kartu su britais „Coldplay“, o saldžiosios „Blackpink“ merginos – su Amerikos popžvaigžde Selena Gomez.

Iš sėkmės pelnosi kiti

Bet daugiausia kalbų apie Pietų Korėją pastaraisiais mėnesiais sukosi dėl serialo „Kalmaro žaidimas“, kuris „Netflix“ platformoje peržiūrėtas daugiau nei 100 mln. kartų.

Šios distopinės (tokio žanro kūriniai vaizduoja fantastinį ateities pasaulį, paveiktą įvairių technologijų, žmonių sukeltų katastrofų ir atsainaus požiūrio į gyvenamąją aplinką. – Red.) dramos nesiryžo imtis daug korėjietiškų kompanijų, o „Netflix“ rizikavo.

 

Tai dalis kampanijos skirti dėmesio „glokaliam“ turiniui – tai yra žodžių „globalus“ ir „lokalus“ mišinys.

Jis reiškia, kad „Netflix“ siekia prodiusuoti serialus, kurie pasiekia lokalią auditoriją tam tikrose šalyse bei regionuose, bet kartu platinami ir visiems daugiau kaip 200 mln. prenumeratorių visame pasaulyje.

Pietų Korėjos produkcijai per pastaruosius penkerius metus „Netflix“ išleido 770 mlrd. vonų (557 mln. eurų). Vien 2021-aisiais įmonė planuoja investuoti dar 550 mlrd. vonų (410 mln. eurų).

Tokios investicijos pritraukė pasaulio dėmesį į korėjietišką turinį, tačiau tai irgi parodė, kokie iššūkiai laukia šios šalies pramogų industrijos, norinčios padidinti savo kąsnį rinkoje. Taip, Pietų Korėja sulaukė ovacijų dėl „Kalmaro žaidimo“ sėkmės, tačiau pinigus iš to uždirbo „Netflix“.

„Yra riba, kiek reikėtų remtis į „Netflix“, – sakė industrijos atstovas Hyuck-tae Parkas. – Korėjietiškos produkcijos studijoms „Netflix“ moka tiktai 10–15 proc. pelno ir pasiima visas autoriaus nuosavybės teises.“

Nori pirmauti metavisatoje

Pietų Korėjos kino ir televizijos prodiuserinės kompanijos vis drąsiau kalba apie galimybę stiprinti vietos turinio platinimo platformas ir investuoja į šias technologijas.

Šalies muzikos industrijos užmojai taip pat tapo globalūs. Pavyzdžiui, BTS prodiusuojanti „Hybe Corporation“ balandį įvykdė 900 mln. eurų vertės susijungimą su „Ithaca Holdings“ – JAV vadybos agentūra, kurios klientai yra tokios superžvaigždės kaip Justinas Bieberis ir Ariana Grande.

 

Mažesnės agentūros taip pat plečiasi į tarptautines rinkas ir bando eksportuoti savo verslo modelį siūlydamos konsultacines paslaugas ir popžvaigždžių rengimo programas.

Greta viso to Pietų Korėja skiria daug dėmesio virtualiems pasauliams, kitaip vadinamiems metavisatomis.

Čia yra daugybė metavisatos platformų, kur vartotojai naudoja kriptovaliutą ir perka skaitmeninius daiktus, pavyzdžiui, virtualius drabužius, vaizdo klipus ir žemės plotus.

„K-pop“ ir madai skirtoje platformoje „Zepeto“, kuri turi savo skaitmeninę valiutą, keturi iš penkių vartotojų yra paaugliai. Pernai šioje platformoje grupės „Blackpink“ merginos surengė virtualų autografų dalijimo renginį.

Net šalies valdžia suvokia, kad reikia nesibaiminti naujovių, jei ateityje nori pirmauti pasaulyje. Pietų Korėjos vyriausybė ateinančių metų biudžete numatė skirti 7 mlrd. eurų sumą šalies naujausiai skaitmeninei transformacijai.

Viliamasi, kad plėtojant ateities technologijas anksčiau ir energingiau nei kiti įmanoma aplenkti pasaulį. Tik šiuo atveju kalbama jau nebe apie „Netflix“, o apie kitą JAV technologijų kompaniją monstrą, anksčiau vadintą „Facebook“, o dabar – „Meta“.

Unikaliai žiūri į gerbėjus

Kaip sakė Kalifornijos universiteto profesorė Suk-Jong Kim, „K-pop“ išlaiko idealią pusiausvyrą tarp vietos ir globalių elementų. Yra kai kas gerai pažįstamo, bet ir kai ko keisto.

Ji įsitikinusi, kad toks mišinys labai traukia žmones, o rožinė ir originali Pietų Korėjos jaunimo vizija įžiebė pasaulio susidomėjimą šalies kultūra.

 

Tai padėjo paruošti užsieniečių skonio receptorius labiau kompleksiškam korėjietiško gyvenimo vaizdavimui, kaip filme „Parazitas“ ir seriale „Kalmaro žaidimas“. Šie pasakojimai analizuoja vis didėjantį socialinį atotrūkį šalyje, kuri turėjo atsistoti ant kojų po karo ir karinės diktatūros.

Suk-Jong Kim manymu, Pietų Korėjos istorija yra svarbiausia priežastis, dėl ko pasaulis priėmė korėjietišką produkciją: „Pietų Korėja nėra maža šalis, todėl nėra bejėgė, bet ji nėra ir supergalinga valstybė, kuri sukelia emocinį ir kultūrinį priešinimąsi. Buvimas viduriuke turi savų privalumų.“

Be to, Pietų Korėjoje gyvuoja neįtikėtina gerbėjų kultūra – grupės ir garsenybės artimai bendrauja su žmonėmis, gerbėjus įtraukia į klipų kūrimą, todėl atlikėjų sėkmė tampa ir tavąja. Tai tapo ypač svarbu socialinių tinklų eroje.

Svarbiausia, kad Pietų Korėjoje platintojai nuo pradžių skyrė daug dėmesio, kad turinys būtų lengviau randamas nešnekantiems korėjietiškai Amerikos ir Europos interneto platformose.

„Tai – svarbiausias skirtumas, palyginti su Japonija ir Kinija, – sakė vienas Korėjos popindustrijos vadovų. – Japonams užsienio rinkos yra tik priedas. Kinai savo platformas atkirto nuo likusio pasaulio. Tačiau korėjiečiams eksportas visada buvo pirmenybė“.

Šiaurės Korėjoje – mirtis arba kalėjimas

Tuo metu, kai Pietų Korėjos popkultūra užkariauja pasaulį, šios šalies kaimynės Šiaurės Korėjos diktatorius Kim Jong-unas įvedė įstatymą kovoti su viskuo, ką režimas vadina „reakcionierišku mąstymu“.

Asmenys, pas kuriuos bus rasta daug vaizdo arba muzikos įrašų iš Pietų Korėjos, JAV ar Japonijos, bus nuteisiami mirti. Įkliuvę žiūrintys tokį turinį gaus 15 metų koncentracijos stovykloje.

 

Seulo portalas „Daily NK“ paskelbė naujojo įstatymo kopiją. „Ten rašoma, kad jei bus sugautas darbuotojas, įmonės vadovas taip pat bus baudžiamas. Jei vaikas problemiškas, bus baudžiami tėvai. Principas „visi seka visus“, kuris seniai praktikuojamas Šiaurės Korėjoje, dabar agresyviausiu būdu atsispindi naujame įstatyme“, – tvirtino šio interneto leidinio redaktorius Lee Sang Yongas. Pasak jo, tikslas – sunaikinti jaunosios kartos svajones ir žavėjimąsi pietų kaimyne: „Režimas nusprendė, kad kitų šalių kultūros pažinimas gali sukelti protesto nuotaikas.“

Neseniai Šiaurės Korėjos valstybinė žiniasklaida paskelbė Kim Jong-uno laišką, kuriame jis reikalavo, kad Socialistinio jaunimo lyga susidorotų su „bjauriu, individualistiniu ir antisocialistiniu“ jaunų žmonių elgesiu. Režimo lyderis norėtų, kad būtų atsikratyta užsienietiškos kalbėsenos, taip pat šukuosenų ir drabužių, kuriuos vadina „pavojingais nuodais“.

Portalas „Daily NK“, turintis šaltinių Šiaurės Korėjoje, pranešė, jog trys paaugliai buvo uždaryti į perauklėjimo stovyklą dėl to, kad nusikirpo plaukus kaip Pietų Korėjos popmuzikos stabai ir mūvėjo trumpas kelnes, apnuoginančias kulkšnis.

Pasak analitikų, Kim Jong-unas visomis išgalėmis siekia Šiaurės Korėjos žmones dar labiau atriboti nuo informacijos iš išorės, nes gyvenimas šalyje tik blogėja. Manoma, kad milijonai žmonių jau badauja arba tuoj badaus. Kim Jong-unas nori, kad jie būtų pamaitinti bent jau kruopščiai sukurpta valstybine propaganda ir nematytų vienos turtingiausių Azijos valstybių – Pietų Korėjos – filmuose rodomo spindinčio gyvenimo.

Parengta pagal „Financial Times“, „Marketplace“ inf.




 

Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt
(8)
(1)
(7)

Komentarai ()