Visa tiesa apie rublį: paaiškino, kas vyksta su ₽usijos valiuta ir kodėl jos kursas toks stiprus  (2)

Rusijos valiuta dabar brangesnė nei prieš karą ir net prieš pandemiją. Kas vyksta su kursu ir ar toks kursas ką nors reiškia?


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Atrodo kaip visiška nesąmonė: karas, sankcijos, Europa rimtai svarsto atsisakymą nuo rusiškos naftos, o rublis tvirtėja. Dolerio kursas Maskvos biržoje — apie 63 rublius (paskutinį kartą taip buvo 2020 metų vasarį), euro — ~66 (o tai jau visai 2017 metų lygis). Politikai pateikia tai kaip įrodymą, kad šalis su sankcijomis susitvarkė. Žinoma, taip nėra. Dabartinis rublio kursas yra dirbtinis.

Rublis primena liaudies pasakos veikėją, kuriai piktas valdovas įsakė atvykti pas jį nei nuogai, nei apsirengusiai, nei raitomis, nei pėsčiai, nei su dovana, nei be dovanos. Taip ir rublio kursas: jis ir rinkos, ir ne rinkos; pagal jį galima pirkti valiutą, bet su ja nelabai ką galima daryti; vienoks kursas yra valiutai grynaisiais pinigais ir kitas – negrynaisiais.

Kodėl rublis tvirtėja

Viskas paprasta. Kursą lemia paklausos ir pasiūlos santykis: kažkas valiutą perka, kai kas parduoda; jei daugiau perkančių, rublis krenta, jei parduodančių — auga. Kas gi tie pirkėjai ir pardavėjai?

Visų pirma — importuotojai ir eksportuotojai. Norint įsigyti, pavyzdžiui, iPhone ar vokiškas stakles, reikia mokėti doleriais ar eurais, ir importuotojui reikia šią valiutą įsigyti. O naftos kompanijos naftą parduoda už valiutą, tačiau išgauna ją Rusijoje, kur išlaidos rubliais (mokesčiais, atlyginimai ir t.t.) — todėl dalį šios valiutos parduoda. Rusijoje eksportas visada buvo didesnis už importą (pernai — 550 mlrd. dolerių ir 379 mlrd. dolerių atitinkamai), tačiau rublis dažniau krito, nei augo (prieš 1998 metų defoltą doleris kainavo 6 rublius, dabar — 10 kartų daugiau).

Tai vyksta dėl kitos rinkos dalyvių grupės, kurie valiutą perka ir parduoda ne prekybos reikmėms, o siekdami uždirbti ar išsaugoti pinigus. Jeigu užsienio investuotojas nori įdarbinti pinigus Rusijoje, tai tikrai bus ne rubliai, o valiuta, kurią jis kompanijai paskolins, ar kaip kapitalą, o ši dalį valiutos konvertuos (kaip kitaip Rusijoje dirbti?), arba pats parduos ir investuos gautus rublius. Kai ateis laikas gauti pajamas iš investicijų ar jas grąžinti, viskas vyks atvirkščiai: rublių investuotojui nereikia, jis konvertuos juos į valiutą. Beje, nesvarbu, koks tai investuotojas: „tikras“ (investuojantis būtent į verslą) ar „spekuliantas“ (į vertybinius popierius ar kitus instrumentus). Kai Rusija perspektyvi — investicijų srautas ateina, valiutos parduodama daugiau; kai Rusijos ateitis apniukusi — viskas atvirkščiai: didėja valiutos paklausa.

Panašiai veikia ir patys rusai, ir tai yra trečia svarbi valiutos pirkėjų ir pardavėjų grupė. Besivystančiose šalyse, kurioms priskiriama ir Rusija, užsienio valiuta — svarbus santaupų instrumentas. Tiek eiliniams žmonėms, dalį santaupų pervedančių į valiutą, tiek ir pasiturintiems — retas kuris rimtai uždirbantis rusas dalies pinigų nepervedė į užsienį (savaime suprantama, valiuta).

Ir galiausiai, rinką balansuoja Centrinis Bankas: kai per daug pardavėjų, jis gali rinkoje valiutos nupirkti, kad rublis pernelyg nesustiprėtų, o kai pernelyg daug pirkėjų, atvirkščiai, parduoti valiutą iš rezervų (per didelis nuokrypis į bet kurią pusę gali kenkti ekonomikai).

O dabar pažvelkime, ką pakeitė karas. CB išėjo iš rinkos: jo rezervai doleriais ir eurais užšaldyti — negalima nei parduoti, nei nupirkti. Išeidamas, jis garsiai trinktelėjo durimis: buvo įvesta daug apribojimų pirkti valiutą ir išvežti ją iš šalies, dėl ko valiutos pardavėjų radosi daug daugiau,nei pirkėjų.

 

Pagrindinės priemonės:
  • Vasario 28 dienos prezidento įsaku eksportuotojai įpareigoti per tris dienas parduoti 80 % valiutinių pajamų;
  • kovo 2 dieną CB uždraudė rusams išvežti daugiau valiutos, nei 10 000 $ grynais, pervesti valiutą į savo sąskaitas užsienio bankuose, pervesti pinigus, neatidarant sąskaitos, per užsienio mokėjimo sistemas (pvz. Western Union), skolinti valiutą užsieniečiams (populiari valiutos išvežimo schema), be specialaus leidimo pirkti vertybinius popierius ir nekilnojamąjį turtą iš sankcijas prieš Rusiją įvedusių šalių piliečių ir kompanijų. Užsieniečiams iš sankcijas prieš Rusiją įvedusių šalių uždraudė išvesti pinigus (netgi į savo užsienio sąskaitas) ir pervesti į užsienį po daugiau, nei 5000$ per mėnesį besąskaitos atidarymo;
  • kovo 3 dieną CB reikalaujant, brokeriai įvedė drakonišką komisinį mokestį valiutos pirkimui biržoje. Beje, toks valiutos pirkimas seniai nėra egzotika: dar pernai CB išsiaiškino, kad rusai biržoje perka daugiau valiutos, nei bankuose. Per mėnesį tai atlieka maždaug milijonas žmonių;
  • kovo 5 dieną dar vienu prezidento įsaku rusiškoms kompanijoms faktiškai uždrausta grąžinti valiutines paskolas užsienio kreditoriams. Dabar šiuos pinigus reikia pervesti rubliais į specialias sąskaitas, kurių taisykles nustato CB ir Finansų ministerija.
  • galiausiai CB pusei metų įvedė laikiną operacijų su valiuta grynaisiais tvarką: nuo kovo 9 iki rugsėjo 9 rusams iš sąskaitos leidžiama pasiimti ne daugiau, nei 10 000 — ir tik tuos pinigus, kurie jau buvo sąskaitoje iki kovo 9-osios (jeigu sąskaitos keliuose bankuose, tai kiekviename galima pasiimti po 10 000$, tačiau jeigu yra kelios sąskaitos viename banke, tai 10 000$ apribojimas veikia bendrai visoms sąskaitoms). O bankams uždraudė pardavinėti gyventojams valiutą grynaisiais.

 

„Valiuta liko užrakinta Rusijoje. Todėl kursas nustatomas pagal prekių srautus“, — VPost aiškino Alfabank vyr. ekonomistė Natalija Orlova. Kaip jau minėta, Rusijoje eksportas visada viršijo importą, o dabar šis skirtumas didelis kaip niekad. Dėl sankcijų eksportas bareliais, kubiniais metrais ir tonomis sumažėjo, tačiau dėl išaugusių kainų pajamos beveik nesumažėjo, o štai importas nusmuko. Šiais metais gali susidaryti rekordinis atotrūkis — 145 milijardai dolerių, sakė CB vadovė Elvira Nabiulina.

Štai taip ir nutiko, kad doleris ir euras Rusijoje laisvai krenta.

Kiek dar stiprės rublis

To niekas nežino. Nieko nekeičiant, kursas gali nusileisti iki bet kokio lygio: ir 60, ir 50 rublių už dolerį, ir mažiau. Normalioje situacijoje pernelyg sustiprėjęs rublis didina valiutos paklausą: importuojamos prekės pinga, jų daugiau perkama, didėja importas, gyventojai ir investuotojai perka atpigusią valiutą, tikėdamiesi, kad ji brangs. Tai sugrąžina kursą į protingesnį lygį. Tačiau dabar šalyje šie mechanizmai neveikia.

Situaciją subalansuoti gali tik suvaržymų atšaukimas. Juos jau šiek tiek palengvino: atšaukta 12 procentų komisinis mokestis valiutos pirkimui biržoje; ne žaliavų eksportuotojai pajamas valiuta gali parduoti per du mėnesius, o ne per tris dienas; gyventojams — tegul ir su apribojimais — leista pirkti valiutą grynaisiais. Paskutinis atlaisvinimas: žmonėms leista užsienin pervesti penkis kartus daugiau valiutos, iki rugsėjo 30 d. tai yra, 50 000$ per mėnesį. Kol kas nelabai padeda.

Ką dar būtų galima nuveikti? Akivaizdžiausia priemonė — iki tų pačių 60 dienų pailginti žaliavų (suprask: naftos ir dujų) eksporto kompanijų pajamų pardavimo terminą. Tačiau iš principo tai nieko nepakeis ir tik prailgins pardavimus: doleris ir euras gali džiaugsmingai šoktelėti, tačiau paskui rublis ir toliau tvirtės, gal tik kiek lėčiau. Galima sumažinti valiutos pajamų pardavimo normatyvą, tačiau ir tai ne itin pagelbės: eksportuotojai didžiąją pajamų dalį parduodavo ir ramiais laikais, juk jų išlaidos rubliais. Anksčiau tai būdavo kompensuojama CB veidrodiniais valiutos pirkimais Finansų ministerijai, pagal vadinamąją biudžeto taisyklę (anksčiau lėšos patekdavo į Nacionalinės gerovės fondą), tačiau ją teko atšaukti, ir dabar CB vadovaujasi nuostata, kad taisyklė sugrįš 2025 metais.

„Kažkuriuo momentu pernelyg stiprus rublis taps problema. Visų pirma, eksportuotojams, kurių pajamos, skaičiuojant rubliais, sumažės, ir federaliniam biudžetui: jis irgi tvarkomas rubliais, o daugmaž trečdalis pajamų gaunama iš žaliavų, ir jos, suprantama, susietos su dolerio kursu“.

 

 

Kas dar? Leisti užsieniečiams pervesti pinigų neįmanoma nei politiškai (šalies rezervai užšaldyti), nei ekonomiškai: iš pradžių žlugs fondų rinka, o paskui rublis. Užsieniečiai parduos ko ne visus turimus vertybinius popierius, ir už tuos pinigus įsigis valiutą. O vien federalinių paskolų obligacijų jie turi už tris trilijonus rublių.

Beje CB šia tema pasisakė. Jam svarbiausia — rublio stabilumas (tai yra pagrindinė jo funkcija, apibrėžta CB įstatymu) ir finansinės sistemos stabilumas. Tačiau rublio stabilumą, kaip ne kartą aiškino Nabiulina, reikia suprasti ne kaip jo kursą dolerio ar kokios kitos valiutos atžvilgiu, o infliacijos lygis (tam tikra prasme tai yra rublio kursas naudotojo krepšelio atžvilgiu). O kalbant apie visa kita… „Kapitalo srautų kontrolės priemonių sušvelninimo sprendimai priimami, remiantis rizikos finansiniam stabilumui analize, o ne rublio kurso dinamika“, — rašoma reguliatoriaus komentare, kuris taip ir vadinasi: „Apie rublio kurso formavimą naujomis sąlygomis“.

Kažkuriuo momentu pernelyg stiprus rublis taps problema. Visų pirma, eksportuotojams, kurių pajamos, skaičiuojant rubliais, sumažės, ir federaliniam biudžetui: jis irgi tvarkomas rubliais, o daugmaž trečdalis pajamų gaunama iš žaliavų, ir jos, suprantama, susietos su dolerio kursu. Balandį biudžeto pajamos iš dujų ir naftos buvo mažesni nei planuota 133 milijardais rublių, pranešė Finansų ministerija. Šis pajamų nesurinkimas iš dalies aiškinamas aukštu rublio kursu.

Kursas netikras?

Be kita ko, ar iš viso tai galima vadinti kursu? Ir kiek iš viso dabar yra kursų?

Štai, pavyzdžiui, Besivystančių rinkų prekybos asociacija (Trade Association for the Emerging Markets, EMTA) neseniai rekomendavo nuo birželio 6 dienos rublio kursui nustatyti naudoti ne Maskvos biržos, o WM/Refinitiv duomenis. Rublio „vidinis“ ir „išorinis“ kursas ėmė skirtis kovą — tuomet atotrūkis tarp jų siekė dešimtis rublių, tačiau dabar neviršija poros. Štai čia yra šio skirtumo grafikas — nuo balandžio galo jis nedidelis, be to, kursas būna didesnis tiek Maskvos biržoje, tiek ir užsienyje.

Rusijoje yra ir dar vienas rublio kursas — valiutos grynaisiais. Jaučiamas jos deficitas, išėmimas iš sąskaitų ir įsigijimas banko kasose ribotas, o dolerių ir eurų banknotų eksportas į Rusiją uždraustas — sankcijos. Todėl dabar valiuta grynaisiais brangesnė. Kiek brangesnė, sunku pasakyti: ši rinka neorganizuota. Redakcijos darbuotojo pažįstamas papasakojo, kad balandį pardavinėjo valiutą grynaisiais septyniais-aštuoniais rubliais brangiau, nei buvo biržos kursas. Nuo tada situacija nepasikeitė.

Tad, kursas „pusiau rinkos“. Jį kaip ir anksčiau lemia paklausa ir pasiūla — tik jos dirbtinai apribotos. Jis smarkiai skiriasi nuo valiutos grynaisiais kainos — tos, kurią galima paslėpti „po čiužiniu“, — tačiau šie kursai susiję. Pagal šį kursą kiekvienas gali nusipirkti dolerių ir eurų pagal savo banko kotiruotes (per jo mobilias programėles) arba biržoje (per brokerio programėlę), tačiau galimybės kaip nors jais tvarkytis stipriai apribotos. Bendrai, tai primena sovietinių laikų anekdotą: „Sakykite, aš turiu teisę? — Turite. — Tai galiu? – Ne“.

Ir ką dabar daryti?

 

Ar verta pirkti dolerius ar eurus, atsižvelgiant į tai, kad su puse pasaulio susipriešinusios ir, remiantis oficialia prognoze, laukiančios ~10 % ekonomikos smukimo Rusijos valiuta anksčiau ar vėliau nusilps? Teoriškai atsakymas akivaizdus: žinoma, taip. O štai praktiškai… Dabar niekas nežino, kaip vystysis situacija (pavyzdžiui, kas bus su rusiškos naftos embargu) ir kokių žingsnių imsis šalies valdžia: ar pamažu atšauks apribojimus, ar atvirkščiai, ims taikyti naujus. Ar galėsite pasiimti nupirktą valiutą, pervesti į kitą banką ar į užsienį, o ir tiesiog parduoti, jeigu ji pabrangs?

„Prieš savaitę The Wall Street Journal, viename iš autoritetingiausių verslo leidinių, publikuota skiltį su pasiūlymu, nei daug nei mažai, išimti iš apyvartos šimto dolerių banknotus — juk rusai privalo pagaliau pajusti skausmą nuo sankcijų“.

Dar nepasimiršo „banditiški 90-ieji“, kai turbūt geriausia ir jau tiksliai populiariausia santaupas laikyti doleriais grynaisiais. Tačiau krištolinio rutulio nėra, ir kas žino, kokie siurprizai mūsų laukia? Originalių veiksmų sugeba imtis ne tik mūsų valdžia. Kas, kovo pradžioje išvažiuodamas iš Rusijos, galėjo įsivaizduoti, kad nustos veikti Visa ir Mastercard užsienyje? Prieš savaitę The Wall Street Journal, viename iš autoritetingiausių verslo leidinių, publikuota skiltis su pasiūlymu, nei daug nei mažai, išimti iš apyvartos šimto dolerių banknotus — juk rusai privalo pagaliau pajusti skausmą nuo sankcijų. Tai tik eksperto nuomonė, kuri vargu ar bus įgyvendinta (galų gale, šimto dolerių banknotų turi ne tik rusai ir narkobaronai), tačiau ji rodo, kokia kryptimi dirbama.

Čikagos universiteto ir Aukštosios ekonomikos mokyklos profesorius Konstantinas Soninas pataria santaupas pervesti į valiutą: „Pirkti dolerius arba eurus ir laikyti juos patikimame banke, o dar geriau — banko seife, kur valstybei pažvelgti bus ne taip paprasta. Jeigu teks pirkti valiutą juodojoje rinkoje — tai vis viena geriau, nei santaupas laikyti rubliais“.

 

Tačiau vėl gi: gal į seifą (beje, jo nuoma irgi kainuoja) pažvelgti ir nėra taip paprasta, tačiau nėra neįmanoma — dabar galima laukti bet kokių nemalonumų. O jei taip, tai gal verta vadovautis senu „nedėti visų kiaušinių į vieną pintinę“ principu ir padalinti santaupas į dalis.

Atsargos rubliais, iš kurių galima bent mėnesį kitą gyventi. Tam labiausiai tiks kaupiamosios sąskaitos, iš kurių pinigų galima paimti, neprarandant procentų; jei tokios neturite, geriau kuo greičiau atsidaryti: bankinės palūkanų normos rubliais greitai krenta.

Valiuta grynaisiais — patikimoje vietoje. Pageidautina įvairia valiuta, bent jau doleriais ir eurais. Jų tarpusavio kursai irgi kinta: visai neseniai euras buvo 10 % brangesnis už dolerį, o dabar jie beveik susilygino.

Valiuta sąskaitoje irgi gali praversti. Pavyzdžiui, pervedimams ar kaip galimybė išsaugoti dalį santaupų, jei būtų apribojimų valiutai grynaisiais. Tačiau visgi valiuta grynaisiais geriau: padėti ją į sąskaitą (ir taip paversti negrynaisiais) gerokai lengviau, nei išsiimti.

„Veikiausiai rublis kažkiek laiko dar liks tvirtas, o paskui nusilps. Galima pabandyti tuo pasinaudoti, tačiau toks žaidimas rizikingas, — VPost sakė „Renaissance Capital“ RF ir NVS šalims vyr. ekonomistė Sofia Donec. — Rinka gyvena pagal taisykles, kurios gali kisti kiekvieną dieną. Ir indėliai doleriais gali tapti rubliniais, o bankas gali konvertuoti juos ne pagal rinkos kursą“.


istories.media




Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt
(2)
(3)
(-1)

Komentarai (2)