Egidijus Papečkys. Ar galėjo Lietuva pasipriešinti SSSR?

Pasipriešinti galėjome, bet išdavikai Smetona ir kiti aukščiausi pareigūnai to neleido. Neskaitant kariuomenės turėjome 62 000 patriotiškai nusiteikusių Lietuvos Šaulių sąjungos narių, kurių dalis vėliau įsitraukė į partizaninį karą.

Dėl Škirpos ir Voldemaro, tai tavo žinios neišsamios, tiek galiu pasakyti. Tačiau labai neturiu laiko aiškinti kas, kaip ir kodėl. O dėl knygų, tai tu kaip ta bobutė "girdėjau, kad varpais skambino, bet nežinau kuriam kaime". Tai gal bent paskaityk minėtąsias knygas prieš kritikuodamas jų stilių ar turinį. Man net truputį graudu buvo pamatyti "pats jos neskaičiau, bet girdėjau atsiliepimus". Žinai kas yra blogiausia? Ogi tai, kad dabar paėmęs šią knygą į rankas būsi šališkas ir niekada į ją objektyviai nežiūrėsi. Dar keisčiausia, kad remdamasis viena ištrauka iš 500 lapų knygos, padarei išvadą, kad "Partizanai" "Sovietinio stiliaus". Įdomu ką tai galėtų reikšti? Ir apskritai tu per daug išvadų darai. Kodėl manai, kad tai vienintelės knygos, kurias esu perskaitęs? Niekur taip nerašiau. Būtų įdomu sužinoti kiek pats esi skaitęs knygų.

Ir vėl netiesa Smetona ir dar keletas aukštų pareigūnų buvo tie, kurie norėjo priešintis ginklu. Tačiau didžioji dalis valstybės vadovų to daryti nenorėjo. Tada Smetona ir dar keli žmonės nusprendė gelbėdami gyvybę bėgti iš Lt.

Man atrodo kad didžiausia pergalė, kad mes išgyvenome. Bet praradome daug: patriotiškumą, pasitikėjimą savimi. Dabar to reikia labiausiai mums ir mūsų valstybei, politikams. TIK mes galime pakeisti ką nors. Jau praėjo laikai kai KP kaip pasakė taip ir bus ir sėdėk laimingas...

Galima sakyti paprastai, kad norint priešintis reikia turėti bent kažkokius tiksulus ir kozirius savo rankose.Dabar mes tokius turime, anuomet - ne. Pasipriešinti galima buvo tik teoriškai ir ant popieriaus, o tikslas koks? vardan garbės? Gražu, bet kas iš to? Žiūrime į geopolitines pasėkmes - priešinamės ir pralaimime, o Vilnių Stalinas atiduoda Baltarusijai. O trėmimų bei kitų represijų nebūtų?Kas gali tai garantuoti? Toks pasipriešinimas iš anksto pasmerktas visokeriopam pralaimėjimui, kurio priežasčių reikia ieškoti ne Smetonoje, ne 1939 situacijoje, bet 1918-1920 konfliktuose

Pritariu, o gyvas to įrodymas - kai kurių komentatorių pasisakymai.

Tai dėstyk, nes pasakymas "tu nežinai", nieko neduoda. Aš žinau tik tiek, jog jie gal ir geros valios vedini, bet susidėjo su naciais ir dabar bandoma visaip išsukti jog nebūtu jie pridėti prie nacizmo nusikaltimų. Buvusius nacius ir dabar dar persekioja Patikėk, jau matydamas kokią poziciją tu užimi, ir šiaip iš pavadinimų jau aišku, kad pirmoji knyga ta, kuri minima kaip dokumentų falsifikatas, nes jau mums dėstytojai minėjo kad su LAF veikla išleistose knygose net ne nutylima, o iš vis dokumentuotoje medžiagoje iškirpta(sufalsifikuoti dokumentai), kad orginaliuose juos sieja su naciais. Tad ji nieko neverta. Kita knyga yra daugiau atsiminimai, romanas, o ne mokslinė knyga, tad ar viskas kas joje rašoma yra teisinga ir pagrįsta? Dauguma ten nuomonė ir pagražinimai. Nesakau jog ten bus falsifikuota, bet tai žmogaus pozicija. Argi H.Daktaras ir jo knyga "Išlikti žmogumi" gali būti vertinama kaip visiškai teisinga(pvz įvardinti tam tikri policijos asmenys tikrai tokie realybėje kaip toje jo knygoje)? Taip ir čia, požiūris, nieko bendro neturintis su istoriografija. Na tu pakomentavai tokias knygas, aš pasakiau ką apie jas manau. Patikėk, pasirinkai pačius blogiausius pavyzdžius,kalbant apie istoriją

Susidėjo su naciais.. Na ir kas? Tada buvo aišku, kad "raudonasis maras" yra visiškas blogis ir reikia prieš jį kovoti. Nesant vienybės ir daugumai bijant, kad pasipriešinimo atveju tautos gali praktiškai nelikt nelabai kitokių alternatyvų liko. Tuo labiau, kad ar kas daug žinojo tuo metu apie nacius? Buvo matoma tik, kad per gana neilgą laiką iš visiškų griuvėsiu, net ir mokant milžiniškas reparacijas Vokietija tapo viena galingiausiu valstybių smarkiai visur reiškianti savo nuomonę. Kas tada žinojo apie koncentracijos stovyklas? Niekas. O apie Sibirą ir kas ten dedasi buvo puikiai žinoma nuo pat caro laikų. Taigi, prieš bandant smerkt ar aiškint apie persekiojimus, reikia pasidomėt to meto, o ne dabarties realijomis. Kitas reikalas manyčiau tame, kad straipsnio autorius kiek polabiai nuvertina tuometinę aviaciją. pasiskaičius to metų pilotų atsiminimus matosi, kad skraidyt ir tuo labiau pamėtyt bombų buvo su kuo. Kai kada kaip bombų taikiniai net buvo naudojami nuo 1 pasaulinio likę karo lėktuvai.

Visų pirma LAF nebuvo naciai. Kažkur jau apie tai rašiau. Skirk vokiškus nacius (nacionalsocialistus) nuo lietuviškų nacionalistų (idealistų). LAF organizacija buvo skirta kovai prieš bolševikus, manau tai svarbiausia. Dabar vėl, Arns, atrodai juokingai. Kur buvo rašyta, kad pirmoji knyga susijusi su LAF? Knygoje (jau vien iš pavadinimo aišku) kalbama tik apie Lietuvos okupaciją, o LAF veiklą pradėjo jau po okupacijos. Kam falsifikuoti dokumentus apie tai kas buvo, kol dar nebuvo pačios organizacijos? Galų gale, nežinau kas tau dėsto istoriją, bet arba tu nelankai paskaitų arba tavo dėstytojai nesugebėjo vieno svarbaus dalyko išaiškinti. Aš pavyzdžiui skaitydamas kirgizų liaudies pasakas, galiu labai daug pasakyti apie tautą, jų papročius, ką jie valgo, geria, kaip miega ir t.t. Tad prisiminimų knyga apie tam tikrus istorinius įvykius yra labai geras istorinis šaltinis. Pabaigai, pasirinkau tokias knygas kaip pavyzdžius vien tam, kad čia besilankantis jaunimas galėtų skaityti nesudėtingas knygas ir, kad nebūtų tokių pasakymų kaip "dėjau ant tokių patriotų." EDIT: kol nesi nė vienos knygos skaitęs, nedrįsk jų kritikuoti remdamasis nuogirdomis arba išankstiniu nusistatymu. Tai ne tik negražu, bet ir neetiška.

Matai, sovietai ilgą laiką bene vieninteliai palaikė lietuvius kovose(diplomatinėse) su lenkais. Sovietai ilgą laiką slėpė savo veidą. Sovietai viską stengęsi padaryti teisingai pasaulio akyse(kad ir Lenkijos užpuolimas, Hitleris ją jau seniai tvarkė, tikrai nereikia sakyti jog sovietai nespėjo susisukti, greičiausiai jie nenorėjo būti apkaltinti esą agresoriai). Naciai, jie nuo pat pradžių aiškiai reiškė visais klausimais nuomonę. Main Kaimf buvo išdėstytos ir rasizmo ir pavaldžių tautų likimai... Koncentracijos stovyklos veikė ir Smetoninėje Lietuvoje, veikė ir pasaulyje, tai buvo normalus žodis, kuris tapo baisus po nacių nusikaltimų(analogiškai rusų lageris - rusiškai lager reiškė stovyklą).

Taip, bet tai buvo nacistinė organizacija(pabandyk įteigti jog komjaunuoliai nebuvo komunistinė organizacija), daug įdėjų(tarp jų ir žydų išvarymas iš Lietuvos) buvo pasiskolinta iš nacių. Pasakos yra kas kitą. AŠ pateikiau H.Daktaro knygą, ji labiau tinkama kaip pavyzdys, nes joje yra subjektyvi nuomonė, bet niekas nesiginčija jog tokie įvykiai buvo, tik vertinimai skirtingi. Bet vėl, jis labai subjektyvūs ir imti vien juos(biografinės, autobiografinės knygos), bei tik pagal JUOS vertinti istoriją(bendrai), gausis nusišnekėjimas juodai. Žmogus klysta, nė vienas nebuvo visados teisus, tad istorija per vieno žmogaus atsiminimus nėra tikroji istorija. Tarp nesudėtingos ir bevertės knygos nedidelis skirtumas

Smetona buvo sąvanaudis diktatorius, baimindamasis bet kokio nuvertimo susidorodavo su kiekvienu bent kiek bandžiusiu pasipriešinti autoritariniam režimui. O Smetona pats pirmas pabėgo iš Lietuvos palikdamas viską ant galvos ministrui pirmininkui. Siūlau rimtesnių knygų pasiskaityt, o ne propagandinius mokyklos vadovėlius.

Baikit apie tą Smetoną bei LAF - jie tą, ąną.. grįžkit prie temos..

Smetona buvo toks blogas,sadistas,diktatorius,bet kažkodėl visi gyveno,nesiskundė,nebijojo paburnot prieš valdžią,ko negalima pasakyti apie stalino atneštą saulę.Ką būtumėt siūlę daryt mūsų valdžiai? Pasilikt Lietuvoje ir laukt komunistų kulkos į pakaušį? Manau kad priešintis reikėjo,vistiek vėliau daug lietuvių bėgo pas vokiečius,vėliau į miškus.Nors ir nesipriešinom vistiek rusai vežė visus į sibirą,laimingieji pasislėpė Lietuvoje,kiti bego į užsienį arba tiesiog nepasimaišė niekam po kojom.

O kaip Vilnius? Kas garantuotų,kad pasipirešinus nelauktų represijos?

Na matyt nebuvo toks jau geras Smetona, jei RA buvo sutikta su raudonais kvietkais. Mano pačio prosenelė pasakojo, kaip vos ne vos pragyvendavo. Atokesnėse gyvenvietėse padėtis ištikro buvo tragiška. Be to Smetoną galima drąsiai pavadint fašistu arba bent jau profašistinių pažiūrų (manau skirtumo nėra).

A čia užkratas iš "atro pasaulinio karo" svetainės . Autorius įrodinėja, kad priešintis galima buvo ir aš linkęs sutikti su juo. Prisiminus to laiko realijas: karo stovis neatšauktas per visą Smetonos valdymą, jaunimas nuo mokyklos suolo kryptingai ugdomas karui su Lenkija, įsisiautėjus pasaulinei krizei, ūkininkai bankrutuoja tūkstančiai, milijoninė emigracija į amerikas, 1936m ūkininkų streikas peraugęs į susirėmimus su policija, KLaipėdos netekimas, Lenkų ultimatumo priėmimas ir pagaliau rusų grąžintas Vilnius. Atrodė, kad visas pasaulis su vietine valdžia susimokęs prieš tautą ir vieninteliai rusai yra mūsų sąjungininkai, nes atidavė Vilnių. Taip mąstė ženkli dalis visuomenės ir valdžia, užvedus savo propogandinę mašiną karui su Rusija skatinti, turėjo atrodyti beprotiškai. Sovietai triuškinančiai laimėjo informacinį kara prieš Lietuvą, kad net valdančiose struktūrose neatsirado valios priešintis. Dar informacija pamąstymui; Lietuvoje, atgavus Vilnių, gyveno apie 3.2 mln gyventojų. Po karo ir stalininių represijų, gyventojų liko 1.8mln. Gyventojų skaičius atsistatė iki 3.2mln kažkur tarp 1970 ir 1980. 1990m kovo 11d. Lietuvoj gyveno 3.8mln. žmonių- daugiausiai per visą istoriją. Įvertinus netekčių mąstą ir kaip sunkiai atgimėm, manau, kad vertėjo priešintis, bent jau būtume nebuve istorijos pastumdėliais , o būtume drąsiai kovoję dėl laisvės. Visgi manau , kad diskusiją reikia pakreipti kita linkme: ką turime daryti dabar ir ateityje kad išliktume, nes praeities nepakeisim ,o pasimokyt iš klaidų galim.

Taip, tarpukario Lietuvoje buvo mažiau demokratijos ir pagarbos žmogaus teisėms negu dabar. Be to, Lietuvos tarptautinė padėtis buvo labai sudėtinga. Bet tuo pat metu buvo vystoma kultūra, švietimas, sveikatosa apsauga, žemės ūkis ir pramonė, o kas svarbiausia buvo ugdoma meilė Tėvynei. Dabar trūksta kultūros ir pagarbos savo artimui ir Tėvynei. Tačiau turime daugiau demokratijos, švietimo, sveikatos apsaugos ir kitose srityse geresnė padėtis nei tarpukariu. Todėl nesakykit, kad "Lietuvos valdžia, nei liaudimi, nei valstybe nesirūpino nei tada, nei dabar", nes tai netiesa. O dėlto, kad dabar Lietuvoje korupcija, didele dalim yra sovietų kaltė, nes sovietinės okupacijos metu lietuvių liaudis buvo išmokinta vogti, nekęsti savo Tėvynės ir apskritai buvo sužludyta jos moralė.

Kalti kiti tik ne mes Geras požiūris. Visados galima paimti pavyzdžiui estus, kodėl jie sugebėjo kažką sukurti ir gyventi geriau nei mes? Gyvenome SSRS, buvome tas pats "parodomasis kraštas", vienodai išmušinėjome pinigus... Tačiau pas mus blogiau, kaip taip? Matyt labiau prie lietuvio lipo nesąžiningumas. Sakyčiau priešingai, dabar daug kas net nesivargina rašyti lietuviškai, ignoruoja lietuvišką muziką(na Yva su Minedu boikotuoti verta). Pasižiūrėkime į sovietmetį, pasakyk jog lietuvių kalba numarinta, neišeis, per 20 metų anglų kalba labiau pakenkė nei per 50 metų rusų. Niekas net nesvarstė jog jau darželiuose reik kišti svetimą kalbą, o dabar toks dalykas jau "prestižas". Pasakyk jog Povilaitis, Misčiukaitė, Kaniava, Raudonikis ir t.t. kūrė labai prastą muziką. Sakykim taip, kai prarandi kažką, pradedi vertinti labiau, o lietuviai naikinti moka...

Taip, Sovietmečiu populiarioji muzika buvo geresnė nei dabar, nors ir tais laikais ji buvo per daug sentimentali. Čia panašiai, kaip su ta Algirdo Brazausko knyga "Ir tada dirbome Lietuvai", kurioje jis rašė, kad sovietmečiu nebuvo taip blogai, nes tuo metu buvo pastatyta daug namų. Tai per vieną Lietuvos radijo laidą, kurioje keli inteligentai aptarinėjo šią knygą, buvo pasakyta, jog ir hitlerinėje Vokietijoje buvo pastatyta daug nemų ir nutiesta daug kelių. Laisvoje Lietuvoje žmonės iš savo darboviečių beveik nevagia (jau rašiau apie tai, bet matyt neskaitei, tai teks pakartot). Neigiamos rusų kalbos įtakos irgi buvo: turime daug skolinių iš jos. Sakai, kalti visi tik ne mes? Na, tai jau tavo interpretacijos. Estai gyvena tik nežymiai geriau negu mes, o paėmus visas BUVUSIOS Tarybų Sąjungos respublikas, tai pagal gyvenimo kokybę Lietuva nusileidžia tik tai pačiai Estijai. Visas Rasijas, Baltarusijas ir Kazakstanus gerokai lenkia. Taigi, lietuviams sovietinė korupcija ne tik, kad nelipo labiau nei kitiems, bet mes jai netgi buvome gana atsparūs. Ech, kaip aš užjaučiu Lietuvos komunistus: kad įrodytų savo erezijas jiems nelieka nieko kito, kaip tik remtis popsu, dangstytis neva prastiasne lietuvių kalbos kokybe (nors jaunimas vistiek kalba lietuviškai, o "suanglėja" būtent tie tavo komunistėliai, nes jiems nėra nieko švento - negergia jie nei savo Tėvynės, nei kalbos) ar, kas tiesiog juokinga, pateigti nežymų gyvenimo lygių ar korupcijos masto skirtumą tarp Lietuvos ir Estijos.