Apie klimato kaitą mes ne kartą jau rašėme - kai kam ši tema jau ir spėjo pabosti, o kai kam vis dar įdomi. Tik dažniausiai mūsų publikacijos liesdavo pasaulinius tyrimus ar globalines prognozes. O šįsyk žvilgsnis į Lietuvą - kaip į klimato kaitą reaguoja mūsų valstybė? Nors apie klimato kaitą dažnai kalbama dramatiškomis frazėmis ir grėsmingais skaičiais, Lietuvos Seime vykusioje diskusijoje suabejota, ar apskritai verta daryti įtaką klimato pokyčiams – gal pakaktų tik pasukti galvą ir pamąstyti, kaip prie jų prisitaikyti.

Klimato kaita atneša ekonominių nuostolių. Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Atmosferos skyriaus vedėjo Vytauto Krušinsko žiniomis, vien Lietuvoje dėl gamtos stichijų siautėjimų žala skaičiuojama milijonais.

2005 metais siautėjęs uraganas „Ervinas“ miškų ūkiui padarė nuostolių už 6 mln. Lt, 2005–2006 metų žiemos šalčiai žemės ūkiui atnešė žalos už 41 mln. Lt, 2005 metų vasaros liūtys žemdirbiams kainavo 12 mln. Lt, o 2006 metų sausra – 700 mln. Lt.

Tačiau Egidijus Rimkus, Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto docentas, įžvelgia keletą teigiamų ekonominių pasekmių, kurias sąlygoja klimato kaita.

Pasak jo, tikėtina, kad dėl šiltesnio oro mažės Lietuvos gyventojų išlaidos šildymui, ilgėjantis šiltasis metų laikas prailgins rekreacijai tinkamą metą. O jei žemės ūkio nenusiaubs sausros, galima laukti didesnio derlingumo.

Visgi docentas įžvelgia daugiau grėsmių, iškylančių dėl klimato kaitos. Viena jų – gamtos degradacija, mat ji nesugeba staigiai prisitaikyti prie klimato pokyčių. Be to, keičiantis klimatui greičiausiai dažniau siautės karščio bangos, darančios žalą žmonių sveikatai. Prie šių pasekmių dar prisidės išaugusios kondicionavimo išlaidos bei didesnės išlaidos ekologiniams emigrantams.

„Nuo šilumos saugodami ledynus, austrai slidinėjimo trasas dengia specialia medžiaga. Juk čia, kur gerai išvystyta slidinėjimo industrija, ištirpę ledynai atneš didelių nuostolių“, – sako E. Rimkus.

V. Krušinskas pastebi, jog kai kurie mokslininkai spėja, kad iki 2050 metų ištirps 75 proc. ledynų Austrijos Alpėse.

Prabanga kainuoja

Justas Paleckis, Europos Parlamento Klimato kaitos komiteto narys, mano, kad reikėtų įpareigoti daugiau mokėti tuos, kurie nori gyventi prabangiai.

„Tarkime, aviacija – baisus teršėjas. Todėl galima būtų nustatyti tvarką, jog tie, kurie lėktuvais skraido daugiau nei 5–6 kartus per metus, už lėktuvų bilietus mokėtų pasakiškus pinigus“, – siūlo A. Paleckis, pats lėktuvais skraidantis kas savaitę.

Reikia apsispręsti

Tačiau Žilvinas Šilėnas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnysis ekspertas, siūlo klimato kaitos itin nedramatizuoti. Pasak jo, mokslininkų pozicija dažnai kinta. Todėl po kurio laiko galime išgirsti visai priešingą nuomonę dėl šylančio klimato. Kaip pavyzdį jis pateigia 1970 metus, kai, pasak Ž. Šilėno, mokslininkai buvo itin susirūpinę, kad pasauliui gresia atšalimas. Mat 1940–1970 metais temperatūra pasaulyje krito. Tiesa, E. Rimkus teigia, jog jei žmogus prie klimato kaitos nebūtų prikišęs rankų, oro temperatūra ir toliau vėstų.

Ž. Šilėnas siūlo nutarti, kas yra prioritetas – klimato kaitos stabilizavimas ar žmogaus gerovė. „Jei klimato kaitos stabilumas, tai pertvarkykime savo ekonomiką. Jei žmogaus, tai už tas lėšas, kurias skiriame kovai su klimato kaita, ją stipriai galime pakelti.

Per visą istoriją žmogus prisitaikydavo prie gamtos pokyčių. Kalbant apie klimato kaitą reikia pasirinkti: ieškoti išeities ar stengtis pakeisti patį klimatą“, – mano Ž. Šilėnas.

Pasak jo, alternatyvūs energijos šaltiniai sunkiai skinasi kelią į rinką dėl aukštos kainos. Kaip sakė Ž. Šilėnas, net ir tuomet, kai naftos barelio kaina priartėjo prie 100 JAV dolerių (236 Lt), alternatyvūs energijos šaltiniai buvo brangesni nei įprastiniai.

Nebūtinai pasiteisina

Liutauras Stoškus, Aplinkos apsaugos agentūros direktorius, atkreipia dėmesį, kad ne visada inovacijos leis riboti klimato atšilimą.

Pasak jo, hibridiniai automobiliai, varomi ir įprastu kuru, ir alternatyviuoju, išmeta mažiau anglies dioksido. Tačiau į aplinką daugiau teršalų patenka, kol šie automobiliai pagaminami, o vėliau utilizuojami. Šių procesų metu išmetamųjų dujų kiekiai didesni nei hibridinis automobilis „sutaupo“.

Pasak E. Rimkaus, siekdami apsaugoti gamtą nuo nepageidaujamų pokyčių, mokslininkai kuria futuristinius projektus: tokius kaip saulės skrybėlės ar dirbtinių medžių sukūrimas. Tačiau, anot docento, šias idėjas šiandien įgyvendinti sudėtinga.

„Kai kuriose šalyse „gaudomos“ išmetamosios dujos ir talpinamos į talpyklas po žeme. Tiesa, šie projektai tik pilotiniai“, – sako E. Rimkus.

Šaltinis: lrt.lt

Komentarai (2)