Kodėl mes tikime į Dievą? Atsakymo ieškoma 2 milijonų svarų vertės tyrimu (70)
Oksfordo universiteto mokslininkai tyrimui, kodėl žmonės tiki į Dievą, ketina išleisti 1,9 milijono svarų. Dėstytojams buvo suteikta dotacija, kad šie pabandytų išsiaiškinti, ar tikėjimas dievybe yra gamtos ar auklėjimo dalykas.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Jie nemėgins išsiaiškinti, ar Dievas egzistuoja apskritai – jų tikslas surasti įrodymus, pagrindžiančius tai, jog tikėjimas Dievu yra susijęs su evoliuciniu žmonijos tobulėjimu. Jie taip pat nagrinės galimybę, kad tikėjimas vystėsi kaip šalutinis produktas kitų žmogaus savybių, tokių kaip visuomeniškumas.
Ian Ramsey mokslo ir religijos bei Antropologijos ir sąmonės centrų Oksforde mokslininkai pasitelks pažintinio mokslo disciplinas, kad suformuotų „mokslinį metodą paaiškinti, kodėl mes tikime Dievu ir kitais gamtos bei religijos klausimais“.
Pažintiniai mokslai, arba sąmonės ir intelekto mokslas, apjungia įvairias disciplinas, tokias kaip evoliucinė biologija, neuromokslas, kalbotyra ir kompiuterija; žmogaus elgesio analizei.
Psichologas Justin Barrett (Džastinas Baretas), kurį cituoja ateistas Richard Dawkins (Ričardas Dokinsas) ir jo kritikas, krikščioniškas teologas Alister Mc-Grath (Alisteris Makgrantas), savo idėjoms pagrįsti, pasakė: „Mes siekiame tiksliai išsiaiškinti, kokia prasme tikėjimas Dievu yra natūralus. Manome, kad šis tikėjimas kyla iš gamtos daug labiau nei daugelis žmonių linkę manyti.“
Jis palygino tikinčiuosius su trejų metų vaikais, kurie „galvoja, kad kiti žmonės žino beveik viską, ką reikia žinoti“. Daktaras Barrett, kuris, beje, yra krikščionis, yra Pažinimo ir kultūros žurnalo redaktorius bei knygos Why Would Anyone Believe in God? (Kodėl tikėti Dievu?) autorius. Jis teigia, kad vaikiška tendencija tikėti tuo, jog kiti žmonės žino viską, augant ir bręstant pamažu silpnėja. Tačiau ši tendencija būtina, kadangi ji leidžia ir toliau žmonėms produktyviai bendrauti ir bendradarbiauti vieniems su kitais, kai pradedame kalbėti apie tikėjimą Dievu.
„Paprastai ši tendencija prasitęsia ir suaugusiųjų gyvenime“, sakė jis. „Tai nesudėtinga, intuityvu ir natūralu. Tai pateisina mūsų prielaidas apie nežinomus reiškinius.“
Šiuo tyrimu bus stengiamasi išsiaiškinti ir kitus klausimus, tokius kaip, ar religiniai konfliktai yra žmonių prigimties padarinys. Be to, bus nagrinėjama, ar tikėjimas pomirtiniu gyvenimu yra kažkas, ką išmokstame, ar tai natūraliosios atrankos rezultatas.
Daktaras Barrett sakė: „Tad kitas mūsų žingsnis – išsamiai išsiaiškinti kai kuriuos klausimus: kurie religiniai tikėjimai yra labiausiai paplitę ir natūraliausiai suvokiami žmogaus protu?“ Patys įdomiausi klausimai būtų šie: kokius skirtingus atsakymus siūlo politeizmas ir monoteizmas, pavyzdžiui, kalbant apie santykius tarp religijos ir evoliucinės biologijos.
Jis ir jo kolega Roger Trigg (Rodžeris Trigeris) tyrinės, ar religija yra dalis pasirinkimo proceso, kuris padėjo žmonėms išgyventi, ar tai tik žmogaus evoliucijos šalutinis produktas.
Ian Ramsey centro trejų metų tyrimui finansuoti buvo skirta 1,9 milijonų svarų dotacijų iš John Templeton fondo, remiančio religijos, mokslo ir dvasingumo mokslinius tyrinėjimus. Pinigai bus skirti rengti seminarams ir darbo grupėms, o 800 000 svarų bus padalinti į 41 stipendijas skirtingiems projektams finansuoti.
Vyresnis tyrėjas Oksforde ir knygos Religion in Public Life: Must Faith be Privatised? (Religija visuomeniniame gyvenime: ar tikėjimas turi būti privatizuotas) autorius profesorius R. Trigg sakė: „Keletą pastarųjų metų religija vaidino svarbų vaidmenį visuomeniniame gyvenime ir ginčai apie religijos kilmę bei apie tai, kaip ji suokiama žmogaus protu, įgavo pagreitį. Tačiau šiuo tyrimu nebus patvirtinti ar paneigti jokie religijos aspektai.“
Parengta pagal The Times