Nuo šiol skaitytojams karts nuo karto pateiksime aktualiausias dabartinio mokslo diskusijas, su kuriomis ne tik galėsite susipažinti patys, bet ir aktyviai pareikšti savo nuomonę. Tuo labiau, jog tik per mokslinius debatus įmanoma „išgryninti“ aiškiais įrodymais ir faktais neparemtas mokslo hipotezes. Galbūt jūsų originalus požiūris padės pasiekti naujus atradimus? Šį sykį mokslinę diskusiją jums siūlo Vilniaus universiteto, Gamtos mokslų fakulteto, Biochemijos ir biofizikos katedros docentas, daktaras Dobilas Kirvelis. Tema intriguojanti – ar gyvybę galima laikyti technologija?

Toliau pateikiame iš docento atsiųstų tezių santraukos "sulipdytą" straipsniuką, kuriame matyti pagrindiniai diskusinę mintį pagrindžiantys teiginiai. Ar jie teisingi, ar ne – teks spręsti jums patiems.

Taigi, ar tikrai gyvybė yra technologija? Mintis nors ir eretiška, bet su loginiu pagrindimu - gyvasis pasaulis yra technologijų sistema , nes gyvieji organizmai visą laiką privalo „remontuotis“, gaminti panašius į save pačius ir net tobulintis.

Tuo tarpu technologija suprantama kaip būdų, metodų ir priemonių visuma masinei panašių mašinų bei įrenginių, skirtų funkciškai tikslingai veiklai, gamyba. Taigi, tiek technologija, tiek ir gyvybė neatsiejama nuo gamybos proceso, kurio tikslas abiem atvejais yra labai panašus.

Todėl gyvybę galima vadinti natūralia technologija, susikūrusia biologinės evoliucijos pasėkoje, o inžinerinė technologija yra gyvybės raidos tęsinys - gyvųjų organizmų – žmonių visuomenės sukurtos ir kuriamos bei tobulinamos technologijos. Vadinasi, dabartinės žmogaus technologijos – savotiškas, tačiau visai natūralus gyvybės evoliucijos procesas.

Jeigu gyvybė ir technologija neatsiejama nuo gamybos proceso, tuomet tūrėtų išryškėti ir daugiau panašumų. Pažvelkime giliau: bet kokiai gamybai būtini gamybos projektai – technologinės programos – veiklos modeliai – informacija – kuri valdytų technologinius vyksmus.

Taigi, kas valdo gamybą kiekvienu konkrečiu atveju? Gyvybės, kaip natūraliosios technologijos informacinį valdymą atlieka genomas – genetinės programos. Tuo tarpu inžinerines ir socialines technologijas kuria žmonių smegenys – neocortex‘sas bei žmonių smegenų simbiozė – noosfera.

Reikia nepamiršti, jog sėkmingai gamybai vien valdymo nepakanka. Jokių technologijų tobulinimas ir naujovių (naujų rūšių) gamyba neįmanoma be kūrybos – informacijos gamybos. Kas atsakingas už informacijos gamybą gyvybės ir technologijų atvejais?

Informacijos gavybą – naujų technologinių projektų kūrybą – vykdo jau minėtas trejetas:

• Genetiniai vyksmai (pagrįsti genetiniais algoritmais), pasireiškiantys per populiacijų dauginimąsi ir natūraliąją bei dirbtinę atranką, vyraujant stochastinei paieškai;
• Neocortex‘sas (žmonių ir šiltakraujų gyvūnų smegenys), tikslingai vykdantis analizės per sintezę informacinę veiklą, skirtą iškeltų problemų sprendimui;
• Kūrybinės komandos, grupės, organizacijos – žmonių kūrybiniai socialiniai sluoksniai (klasės), noosfera.

Taigi, tiek gyvybės, tiek ir technologijų raidos atvejų galima nesunkiai nustatyti kūrybą ir gamybą valdančius procesus.

Žiūrim toliau, ko dar reikia gamybai be jos valdymo ir kūrybos proceso. Savaime suprantama, bet kurios technologijos įgyvendinimui reikalingi materialieji ir nematerialieji ištekliai – medžiagos, energija ir informacija. Tiek gyvybės, tiek ir technologijų atveju galima labai nesunkiai aptikti visus trijų tipų išteklius – kiekvienu atveju skirsis tik jų forma ir gavybos būdas.

Sugebėjimas sukurti ir įgyvendinti naujas technologijas, kuriomis įgyjamos efektyvesnės priemonės iš aplinkos imti išteklius, išsaugoti savąją egzistenciją ir plėsti gaminimąsi - yra adaptyvumas. Adaptyvumas – tai pagrindinė gyvojo (biologinio ir žmonių socialinio) pasaulio specifinė savybė. Adaptyvumą lemia greita ir efektyvi informacijos gamyba – kūryba. Kaip jau išsiaiškinome, tiek gyvybė, tiek ir technologijų gamyba turi savo informacijos gamybos priemones, tad tuo pačiu tiek gyvybė, tiek ir technologijos yra adaptyvios.

Kokią galima daryti išvadą? Visų pirma – gyvybės prigimtis ir raida nepaprastai panaši į technologijų vystymąsi. Tuomet išeitų, jog gyvybę galima laikyti tam tikra technologija? Jeigu taip, tuomet biofizika – mokslas apie gyvųjų sistemų funkcinę organizaciją, turi būti biotechnologijų mokslinis pagrindas.

Beruošiant šias tezes publikavimui, mums, portalo administracijai atėjo į galvą tokia mintis – jeigu technologijų raida pagal visus aspektus yra identiška gyvybės evoliucijai, tuomet robotai yra natūrali ir neišvengiama Žemės gyvybės evoliucijos dalis? Kitaip tariant anksčiau publikuotoji postžmogaus problema – visai ne problema. Tiesiog natūralios gyvybės raidos kelyje, biologinė gyvybė virs į technologinę gyvybę ir visa tai bus neišvengiama natūrali evoliucija. Ar tikrai taip? Galbūt šiuose samprotavimuose įsivėlė netikslumų?

Parengta pagal: doc.dr. D.Kirvelis. Tezių rinkinys "Dėl BIOFIZIKOS koncepcijos"

Komentarai (15)