Užsienio spaudoje galima rasti pranešimų, kuriuose teigiama, kad po kelių dešimtmečių gerosiomis žarnyno bakterijomis, nuo kurių priklauso ne tik mūsų pojūčiai pilve, bet ir imuninė sistema bei polinkis sirgti tam tikromis ligomis, praturtinti preparatai gali išstumti nuo 30 iki 50 proc. šiuo metu vartojamų vaistų.

Mat moksliškai pagrįstų duomenų apie teigiamą probiotikų poveikį žmogaus sveikatai vis daugėja.

Po antibiotikų būtini probiotikai

Žmogaus žarnyne gyvena apie kelis šimtus įvairių rūšių mikroorganizmų. Apie žarnyno mikrofloros įtaką žmogaus sveikatai prabilta dar XIX amžiaus pabaigoje. 3-ame praėjusio amžiaus dešimtmetyje JAV probiotikais pradėta gydyti.

Netrukus atsirado ir panacėja nuo visų ligų laikyti antibiotikai. Be antibiotikų šiandien iš tiesų neįsivaizduojamas daugelio ligų gydymas, tačiau vis dažniau kalbama ir apie šalutinį antibiotikų poveikį – pirmiausiai vaistams atsparių ir todėl pavojingų bakterijų atsiradimą.

„Visuomenė dar mažai žino apie tai, kad be reikalo vartojami antibiotikai ne tik negydo, bet ir kenkia. Kadangi antibiotikai nemoka atsirinkti, kuri bakterija yra gera, o kuri – bloga, juos vartojant naikinamos ir gerosios žmogaus bakterijos, išbalansuojama natūrali žarnyno, odos ir kita mikroflora. Be to, formuojasi antibiotikams atsparios bakterijos, kurias žmogus perduoda kitiems. Taigi nukenčia ne tik vienas žmogus, bet visa visuomenė“, – teigė Higienos instituto visuomenės sveikatos tyrimų skyriaus vedėja dr. Rolanda Valintėlienė.

R. Valintėlienės teigimu, vertėtų žinoti, kad antibiotikai neveikia virusų. Jie naikina tik bakterijas, o kvėpavimo takų infekcijas, ypač viršutinių kvėpavimo takų infekcijas, dažniausiai sukelia virusai. Be to, antibiotikais neturėtų būti gydomos netgi kai kurios bakterinės infekcijos, pavyzdžiui, nesudėtingos salmoneliozės, dizenterijos formos. „Tyrimais nustatyta, kad ligų, susijusių su viduriavimu, eigai antibiotikai dažniausiai neturi įtakos“, – teigė pašnekovė.

Įvairių šalių duomenimis, net iki 50 % atvejų antibiotikai skiriami netinkamai, todėl vis daugiau vaistų tampa neveiksmingi net tuomet, kai jų labai reikia. Europoje bene daugiausiai atsparių antibiotikams bakterijų randama Rumunijoje, Italijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Portugalijoje, Didžiojoje Britanijoje.

2006 m. Higienos instituto atliktas tyrimas parodė, kad beveik 60 % infekcijų pirminės sveikatos priežiūros įstaigose gydomos antibiotikais. Antibiotikai paskirti 42 % suaugusių ir 60 % vaikų, sergančių virusinėms kvėpavimo takų infekcijomis, kurių jie negydo.

Ligoninėse antibiotikais gydoma apie 31 % pacientų. Apie 25 % iš jų vaistai skiriami profilaktikos tikslais – dažniausiai po operacijų. Lyginant su pažangesnėmis šalimis, Lietuvoje įprastas 3-4 dienų kursas šiam tikslui yra per ilgas.

Taip pat per dažnai skiriami plataus veikimo spektro antibiotikai. Nors 80-90 % atvejų jie padeda, visada lieka rizikingi 10 % Tiksliau nustatyti ligos sukėlėją bandoma tik apie 40 % atvejų. Kai kurios gydymo įstaigos tikslesnei diagnostikai apskritai neturi sąlygų.

Valstybinės ligonių kasos duomenimis, 2004 m. Lietuvoje išrašyta 707 953 antibiotikų receptų, 2005 m. – 709 068. Antibiotikų suvartojimas 2004–2005 m. išaugo 7,2 %

Anot Higienos instituto visuomenės sveikatos tyrimų skyriaus vedėjos dr. Rolandos Valintėlienės, savo laiku nebuvo įvertinta, kad technologijos irgi turi savo galimybių ribas. Buvo manoma, kad atsiradus antibiotikui atsparioms bakterijoms, bus sukurtas kitas antibiotikas. 20-30 metų taip ir buvo.

Tačiau jau ketvirtus metus kalbama apie tai, kad artimiausius aštuonerius metus naujų antibiotikų sukurta nebus. Anot medikės, kai kurios farmacinės kompanijos netgi nutraukė antibiotikų kūrimo tyrimus. Joms nenaudinga į naują vaistą investuoti milijardus, kai po 3-5 metų jis tampa neveiksmingas.

Tuo tarpu šiandien daug tikimasi iš gerųjų žarnyno bakterijų turinčių preparatų – probiotikų. Jų kūrimui bei tyrimams visame pasaulyje teikiamas itin didelis dėmesys bei skiriamos milžiniškos pinigų sumos.

Gydomų ligų sąrašas plečiasi

Gydytojai su žarnyno mikrofloros sutrikimais sieja daugumą imuninių ligų, alergijos susirgimų ir net cukrinį diabetą. Pavyzdžiui, pastebėta, kad mūsų vaikų žarnyno bakterijų sudėtis skiriasi nuo gyvenančių kitose šalyse, taip pat skiriasi alergiškų ir nealergiškų žmonių žarnyno mikroflora.

Bene geriausiai ištirtas probiotikų poveikis sutrikus žarnyno veiklai, kai viduriavimą sukelia virusai. Įrodyta, kad probiotikų preparatai sumažina viduriavimo trukmę ir dažnumą. Taip pat jie turi profilaktinį poveikį: vartojant probiotikus, silpnėja arba visai nepasireiškia viduriavimas, kuris dažnai kyla gydant antibiotikais ar po gydymo. Nustatyta, kad antibiotikų sukeltas viduriavimas gali pasireikšti net po 8-10 savaičių, kai baigiamas gydymas antibiotikais.

Teigiamas probiotikų poveikis imuninei sistemai taip pat tiriamas, nors šioje srityje įrodymų dar trūksta. Buvo atlikta studija, kurios metu pastebėta, kad mokiniai, kurie reguliariai vartojo probiotikus, rečiau sirgo. Mokslininkai tai aiškina faktu, kad sutrinkus virškinimui sumažėja reikalingų medžiagų pasisavinimas, o trūkstant maisto medžiagų susilpnėja organizmo atsparumas.

Anot Briuselio Ziekenzuiso universiteto Pediatrijos departamento vadovo prof. Y. Vandenplaso, probiotikai teigiamai veikia žmogaus organizmą nepriklausomai nuo to, kaip jie gaunami – su fermentuotais pieno produktais, maisto papildais ar vaistais. Svarbiausias skirtumas tarp šių formų – efektyvumas.

„Įrodyta, kad maisto papildymas probiotikais, kurių poveikis kliniškai patvirtintas, yra labai naudingas prevenciškai. Taigi kasdien valgyti jogurtą arba kitokį probiotikais praturtintą maistą yra sveika. Tačiau beveik nėra įrodymų, kad probiotikais praturtintas maistas arba maisto papildai veiksmingi gydant. Ir nors sveikos mitybos įpročiai turi būti skatinami, jie negali pakeisti vaistų“, – teigė vaikų gastroenterologas moksliniame simpoziume, vasarą vykusiame Rio de Ženeire.

Medikas, kalbėdamas apie vaistus, turėjo omenyje šiuolaikinius probiotikus. Anot jo, prieš keletą metų apie probiotikus buvo kalbama kaip apie alternatyvų gydymą, tačiau pastaruoju metu jie vartojami kaip pagrindinis gydymo būdas. Ypač daug tikimasi iš probiotikų gydant įvairias vaikų infekcines bei virusines ligas.

Tarp gydymo ir profilaktikos

Probiotikai skirstomi į dvi grupes – bakterinės ir nebakterinės kilmės. Iš bakterinės kilmės mikroorganizmų bene geriausiai įrodytas Bifidobacterium (bifidobakterija) bei Lactobacillus GG (laktobakterija) teigiamas poveikis organizmui.

Trūkstant šių mikroorganizmų žarnyne, atsiranda įvairūs virškinimo sistemos sutrikimai: užkietėja viduriai arba, atvirkščiai, viduriuojama, sutrinka pieno produktų, cukraus, kalcio įsisavinimas, gaminama mažiau B grupės vitaminų, todėl žmogus dažniau serga peršalimo ligomis bei alergija.

Antroji probiotikų grupė – mieliagrybiai. Labiausiai kliniškai ištirtas mieliagrybis – Saccharomyces boulardii, įeinantis į receptinio preparato „Enterol“ sudėtį. Nustatyta, kad biologinės jo savybės panašios į normalios žarnyno mikrofloros apsaugines savybes, jis natūraliai atsparus antibiotikams ir skrandžio rūgštims.

Y. Vandenplasas pažymi, kad pastaruoju metu didelis dėmesys skiriamas probiotikų kokybei – ne tik gamybos aspektui, bet ir technologijai – kaip mikroorganizmus kuo ilgiau išsaugoti gyvybingus. Tiek užsienyje, tiek Lietuvoje atlikti tyrimai su probiotikais parodė, kad išlaikyti reikiamą gyvybingų bakterijų skaičių preparate – vis dar sudėtinga užduotis. Tai priklauso ne tik nuo gamybos technologijos, bet ir, ko gera, nuo preparatų laikymo sąlygų.

Tiesa, Lietuvoje buvo tirti tik septyni bakterinės kilmės probiotikai: „Linex“, „Bifoval“, „Bifolac“, „Yogurt liftas“, „Lactoseven“, „Lepicol“ bei „Vega Acidophilus Bifidus“.

Pirmasis iš jų registruotas kaip nereceptinis vaistas, kiti tinklapyje www.vaistai.lt minimi kaip maisto papildai arba kaip medicininės paskirties produktai, tačiau pagal neseniai įsigaliojusias taisykles medicininės paskirties produktai per nustatytą laiką turi būti perkvalifikuoti į vaistus, jei bus pateikti atitinkami dokumentai, arba į maisto papildus.

Šiuo metu maisto papildams netaikomi vaistams keliami geros gamybos praktikos reikalavimai, ES direktyva 2001/83/EC, neatliekama vaisto kokybės analizė, ikiklinikiniai ir klinikiniai tyrimai. Būtent todėl, anot medikų, jie skirti ne gydymui, bet maisto papildymui ar profilaktikai.

Maisto papildai, kaip ir funkcinis, bakteriniais probiotikais papildytas maistas, tik sudaro palankesnes sąlygas žarnyno mikroflorai atsistatyti. Tai ypač naudinga, jei žmogus kurį laiką blogai maitinosi ar sirgo. Tačiau pasireiškus rimtesniems virškinimo sutrikimams, verta kreiptis į gydytoją, kuris geriausiai patars, kokį preparatą pasirinkti.

Komentarai (7)