Klausimas, ar tikrai sveika žiemą maudytis, tebekamuoja daugumą besigrūdinančiųjų.

Yra žmonių, kuriems žiema – mėgstamiausias metų laikas. Ne dėl gražiausių metų švenčių, o dėl įpročio maudytis lediniame vandenyje. Ruoniai vienbalsiai tvirtina, kad maudynės žiemą – puikus būdas išsaugoti sveikatą ir jaunystę.

Negali nesimaudyti

„Be maudynių negaliu ištverti“, – sako ištisus metus Nevėžio upėje besimaudanti septyniasdešimt dvejų metų panevėžietė Irena Lipnevičienė. Ir vasarą, ir žiemą moteris maudosi jau penkiolika metų.

Gruodžio vidury anksti ryte į vandenį panirusi ir gerokai paplaukiojusi mauduolė žvaliai šypsojosi: „Visiškai nešalta. Tai tikra atgaiva mano kūnui ir sielai. Nuo vaikystės mane nepaprastai traukė prie vandens. Gal praeitame savo gyvenime jūrininkė buvau.“

Išsimaudžiusi I.Lipnevičienė neskuba rengtis. Išlipusi į krantą dar keliolika minučių pasimankština, kokią minutę pamedituoja. Iškėlusi aukštyn rankas subalansuoja energijų tėkmę. Kol panevėžietė plaukioja, ant kranto jos nekantriai laukia šunelis. Po maudynių ji kartu su augintiniu dar pasivaikšto po parką.

„Čia – mano jūra. Pasimaudžiusi energijos gaunu visai dienai“, – giedra nuotaika spinduliuoja moteris. Maudynės bet kuriuo metu laiku ir bet kokiu oru – pagrindinis panevėžietės sveikatos šaltinis. I.Lipnevičienė tvirtino, kad jeigu dėl kokių nors priežasčių kurią dieną neįbrenda į vandenį, jai pradeda skaudėti sąnarius, išlenda kiti negalavimai. Išsimaudžius visos ligos atsitraukia. Moteris įsitikinusi, kaip maudynės lediniame Nevėžio vandenyje, ledo properšoje, išgydė ją nuo gripo. „Susirgo visa dukros šeima, virusas prisikabino ir prie manęs, pakilo temperatūra. Neguliau į lovą. Rytą niurkt į vandenį, kitą dieną jokios temperatūros, jokio gripo“, – tvirtino I.Lipnevičienė.

Aplinkinius stebina, kad Irena ir žiemą ilgai plaukioja, lauke mankštinasi. Ne vienas perspėjo, kad tai esą nesveika. Tačiau moteris užtikrino, kad ilgos maudynės jai nekenkia. „To nedraudžia ir mano gydytoja. Tik patarė trumpiau mankštintis, nes, ilgiau darant pratimus, pradeda šalti galūnės“, – sakė moteris. Panevėžietė nusimena, kai jos maudynių vieta užšąla. Tuomet laukia, kol kas prakerta eketę. Kol ledas būna aptraukęs Nevėžį, I.Lipnevičienė sako jaučianti sąnarių skausmus.

Moteris prisipažino, kad maudynės jai padėjo apraminti skausmą dėl palaidotų dviejų sūnų. „Gyvenime man teko daug išgyventi. Sūnų netekčių niekada nepamiršiu, tačiau nepasiduodu. Man padeda maudynės“, – prisipažino panevėžietė. Tačiau I.Lipnevičienė pastebėjo, kad ji neišsiverčia ir be vaistų. Sako, ligos užpuolusios dėl daugybės jai tekusių išgyvenimų. Iki maudynių panevėžietė daug bėgiojo. Rytais nubėgdavo iki priemiestinės Berčiūnų gyvenvietės ir atgal. Tačiau dėl didelio krūvio širdžiai gydytoja patarė ne bėgioti, o geriau pasivaikščioti gryname ore.

Kaip grūdinasi plienas

Maudytis žiemą vis dėlto gali tik aštrių pojūčių mėgėjai, tai tinka ne kiekvienam. Išdrįsusieji taip grūdintis tvirtina, kad tai – neapsakomas malonumas. Na ir kas, kad įšokus į ledinį vandenį pirmąją sekundę atrodo, kad į kūną susmigo tūkstančiai adatėlių, užtat paskui galva tampa švarut švarutėlė, o kūną apgaubia neapsakoma šiluma, regis, jauti kiekvieną ląstelę, kraujo tvinksnį... Jeigu jūsų organizmas neįpratęs prie žemos vandens temperatūros, peršalti išlindus iš eketės – labai leng va. Todėl reikia pradėti grūdintis iš anksto, geriausia – vasarą. Kasryt apsipilkite šaltu vandeniu. Jeigu nesiryžtate, darykite tai palengva – šalto vandens srove apsiliekite kojas, vėliau – klubus, pilvą – tol, kol pasieksite galvą. Po 2– 3 mėn. jūsų organizmas bus pripratęs prie šalto vandens ir pasiruošęs ruonių maudynėms. Grūdintis galima basomis keletą minučių pavaikštant po sniegą. Tai stimuliuoja paduose esančias nervų galūnėlės. Kai įprasite basi vaikščioti po sniegą, pamėginkite juo apsitrinti ir visą kūną – pagerės kraujotaka. Beje, sniegas puikiai šveičia odą – pašalina negyvas ląsteles, padeda atsinaujinti kitoms.

Pirmasis krikštas

Optimali temperatūra pirmosioms maudynėms – 10–12 laipsnių šalčio. Idealus oras – sausa, nevėjuota diena. Pirmą kartą nesimaudykite ilgiau nei 5–15 sek. Vėliau organizmas pats leis suprasti, kad metas lįsti iš vandens. Ruonių maudynės vidutiniškai trunka nuo 30 sek. iki 1,5 min. Apie naudą. Tokios maudynės teigiamai veikia sveikatą. Šaltas vanduo priverčia susitraukinėti kraujagysles, į vidaus organus priplūsta daugiau kraujo. Aktyviau šalinami toksinai, valosi oda. Pats didžiausias šio įpročio privalumas – stiprėja imunitetas, organizmas tampa atsparesnis infekcijoms ir išgyjama nuo lėtinių ligų.

Apie žalą. Tiems, kas aistringai įsitraukia į žiemos maudynes, sunku sustoti – organizmas pradeda reikalauti įprastos dozės adrenalino. Jeigu perlenksite lazdą ir lediniame vandenyje maudysitės dažniau nei 3 – 4 kartus per savaitę, galite pakenkti sveikatai. Medikai įspėja, kad gali sumažėti vyrų potencija, moterų vaisingumas. Nerekomenduojama. Ruonių maudynių verčiau atsisakyti tiems, kas serga rinitu, otitu – šaltis gali paaštrinti ligą. Šaltas vanduo gali būti pavojingas sergantiesiems šlapimtakių ligomis, tulžies pūslės akmenlige, cistitu, hemorojumi. Maudytis lediniame vandenyje nereikėtų ir sergantiesiems trombofl ebitu, širdies nepakankamumu. Bet kuriuo atveju, ruošdamiesi ledinėms maudynėms, pasikonsultuokite su gydytojais.

Patarimai pradedantiesiems

• Prieš maudynes nepersivalgykite, bet ir nebūkite alkani – geriausia maudytis prabėgus valandai pusantros po lengvų užkandžių.
• Nešokite į vandenį neapšilę. Penkias minutes pabėgiokite, pasilankstykite į visas puses, pamosuokite rankomis ir kojomis. Mankštintis reikėtų su drabužiais, nusivilkus tik žieminę striukę. Kai išsirengsite iki kelnaičių, dar apsitrinkite sniegu – tai pagreitins kraujotaką ir nebus taip šalta.
• Ant galvos užsimaukite maudymosi kepuraitę – plaukai liks sausi ir nepasidengs ledo plėvele.
• Ketindami šokti į eketę ilgai nedelskite – kuo didesnis kūno ir vandens temperatūros skirtumas, tuo didesnis maudynių efektas. Be to, ilgai delsdami galite persigalvoti.
• Į vandenį šokite staigiai, po sekundės kitos išlįskite į vandens paviršių, 3–4 kartus giliai įkvėpkite ir iškvėpkite, dar kartą trumpam panerkite, stengdamiesi maksimaliai atpalaiduoti raumenis.
• Po maudynių kuo skubiau nusivilkite šlapias kelnaites ar maudymosi kostiumėlį – būtent jie, o ne šaltas vanduo gali susargdinti. Stovėdami ant rankšluosčio ar sauso kilimėlio, energingai nusišluostykite ir apsivilkite sausus drabužius. Trumpai pasimankštinkite, išgerkite karštos arbatos. Tik ne taurelę degtinės – tai nedera su sveiku gyvenimo būdu, prie kurio pradėjote pratintis.
• Po 1,5–2 val. sočiai papietaukite.

Patyrusių ruonių patarimai

• Įšokę į eketę kai kurie žmonės pajunta traukulius. Neišsigąskite – pajudinkite apmirusias galūnes, ir mėšlungis praeis. Jei jis trunka ilgiau nei 10 sek., skubiai išlįskite iš vandens ir pasimankštinkite.
• Į vandenį šokdami apsimaukite ne tik maudymosi kepuraitę, bet ir trikotažines pirštines – jos neleis šlapiems delnams prilipti prie metalinių ranktūrių.
• Jei išlipę iš vandens ir sausai nusišluostę jaučiate nemalonų sužvarbimą, pašokinėkite, pasiboksuokite, patrinkite apmirusias vietas. Pirštus trumpam pamerkite į vandenį arba patrinkite sniegu.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Valstiečių laikraštis

Autoriai: Vida Tavorienė

Komentarai (16)