Kęstutis Girnius. Ar kovos su piratais planas duos rezultatų? (9)
Praeitą savaitę Amerikos laivynui pasisekė išlaisvinti Somalio piratų įkaitu paimtą pagrobto laivo kapitoną, JAV pilietį. Laivyno snaiperiams pasisekė tuo pačiu metu nušauti visus tris jį pagrobusius piratus. Sėkminga įkaito išlaisvinimo operacijos baigtis pradžiugino Baltuosius Rūmus, ypač prezidentą Baracką Obamą.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Jo kritikai pradėjo jį tapatinti su buvusiu prezidentu Jimmy Carteriu – doru žmogumi, bet nepaprastai silpnu ir neryžtingu prezidentu, kuris nedrįso griebtis jėgos, tad nepajėgė atbaidyti Amerikos priešų. J. Carterio kadencijos metu Amerika išgyveno savo didžiausią pažeminimą, kai musulmonų radikalai užėmė Amerikos ambasadą Teherane ir jos štabą laikė įkaitais daugiau negu metus.
Piratų drama parodė sąlyginį Amerikos ir Vakarų šalių bejėgiškumą. Kelias dienas galingiausias pasaulio laivynas negalėjo išvaduoti piratų pagrobto Amerikos piliečio. 800 mln. dolerių vertės JAV eskadrinis minininkas buvo bejėgis prieš Indijos vandenyne plūduriuojančią valtį ir keturis menkai ginkluotus jaunuolius.
Piratų išpuoliai dažnėja. Vis didesni laivai tampa jų taikiniais, nes mokomos vis didesnės išpirkos. Pranešama, kad piratai gavo daugiau negu 3 mln. dolerių už ginklus ir šarvuočius gabenantį Ukrainos laivą, dar daugiau – už Saudo Arabijos tanklaivį, kurio plukdoma nafta buvo verta 100 mln. dolerių.
Kai kurie ekspertai ragina pulti piratų bazes, sunaikinti jų laivus ir luotus. Bet jie sudaro mažumą. Daugelis mano, kad tokios priemonės būtų neveiksmingos. Veikiausiai žūtų piratų laikomi įkaitai, o po kelių savaičių gyvais likę piratai ir nauji jų bendrininkai vėl pradėtų puldinėti krovininius laivus.
Be to, kinta vertybių bei šalies garbės supratimas. Prieš šimtą, gal net šešiasdešimt metų Vakarų valstybės nebūtų tokios pasyvios. Jos būtų greitai puolusios piratus, nes pirmenybė būtų teikiama piratų sulaikymui, jo bendrininkų atgrasinimui, šalies garbės gynimui, o ne įkaito gyvybės išsaugojimui.
Senoviška mąstysena tebėra gaji Rusijoje. 2002 metų rudenį grupė teroristų Maskvos teatre įkaitais paėmė 900 žiūrovų bei aktorių, žiūrėjusių miuziklo „Nord-Ost“ premjerą. Po trijų dienų specialiosios pajėgos paleido nuodingas dujas užpuolikams neutralizuoti ir šturmavo pastatą. Per įkaitų vadavimo operaciją žuvo 130 įkaitų, specialiosios pajėgos nušovė visus be sąmonės buvusius kovotojus, 50 vyrų ir moterų.
2004 m. stengiantis išvaduoti Beslano mokykloje laikomus įkaitus, žuvo daugiau negu 300 žmonių, tarp jų – beveik 200 vaikų, kai Rusijos specialiosios pajėgos šturmavo mokyklą. Po šių tragedijų prezidento Vladimiro Putinio populiarumas padidėjo. Vakarų šalyse nepriimtinas toks nesiskaitymas su įkaitų gyvybėmis.
Kai kurie ekspertai ragina apginkluoti laivų įgulas. Dabar jie neturi ginklų, tad negali priešintis automatais ir granatsvaidžiais apsiginklavusiems piratams. Dar kiti siūlo pasaulinių karų pavyzdžiu organizuoti laivų konvojus, kuriuos apsaugotų kariniai laivai. Šiam pasiūlymai didesnio entuziazmo nerodo laivų savininkai, nes laivai būtų priversti tupėti uostuose iki kol konvojus būtų sutelktas.
Raginama vartoti diplomatines priemones. Atseit, Jungtinių Tautų Saugumo taryba turi uždrausti mokėti piratams išpirkas, taikyti Somaliui ūkio sankcijas, gal įvesti karinę blokadą, kol įkaitai nebus paleisti. Bet dėl sankcijų ir blokados labiausiai nukentėtų nekalti žmonės, o draudimas mokėti išpirkas nebūtų veiksmingas.
Trečiadienį Amerikos valstybės sekretorė Hillary Clinton paskelbė keturių punktų planą kovai su piratais. Amerika ketina bendradarbiauti su kitomis šalimis, siekiant pagauti ir nubausti piratus, išlaisvinti įkaitus ir pagrobtus laivus, surasti ir įšaldyti užsienyje laikomus piratų pinigus. Planas greitos pergalės nežada.
