[Žinios trumpai] ES atgimsta fašizmas? Orbanas specialiai drėbė apie „rasių grynumą“ – Europa įsiutusi

Mhm pats laikas issigrynint atsijoti padugnes kaip Putinas ir jo pakalikus. Po viso to nepamiršt pašalint tokį gėrį visiems laikams...

Tik ką Lietuvos statistikos departamentas paskelbė apie gimstamumą Lietuvoje. Lietuvoje 2021 m. viena moteris vidutiniškai pagimdė 1,34 vaiko. Tai reikškia, kad vienam Lietuvos gyventojui kuris yra 30 metų amžiaus tenka 0,67 vienerių metų amžiaus vaiko. Manau vienam 55 metų amžiaus žmogui Lietuvoje netenka net 0,5 vienerių metų amžiaus vaiko. Aš irgi už tai, kad nesimaišytu rasės, bet jei bus taip ir toliau, tai baltoji rasė turi nutamsėti, o jei toliau iš Afrikos į Europą plus juodaodžiai tai visai pajoduoti. Aš ir pats nesu grynaveislis baltasis, mano plaukų spalva kaidaise buvo juoda kaip anglis. Manau tai į Lietuvą atvežtu totorių palikimas.

O viena rasė, kažkuo vertesnė už kitą? Nėra nei viena rasė nuskriausta intelektu ar kitomis savybėmis, kad negalėtų būti pilnavertė visuomenėje. Čia daugiau svarbu asmeninės vertybės - integruojasi asmuo ar ne. Svarbu tam sukurti kažkokius mechanizmus, kad nebūtų našta valstybei. Turime rusų, kurie per 70 metų neišmoko lietuviškai ir patinka jiems jiems Putino politika - va čia tas dalykas, kuris nepadeda valstybei.

Čia ne fašizmas, bet rasizmas. Uždrausta tyrinėti intelektą rasistiniais pjūviais. Nerasi nei vienos patikimos publikaicijos. Jei žiūrėti sportą, tai vienos rasės yra pranašesnės už kitas viename sporte, kitos - kitame. Man regis juodaodžiai turi daugiau momentinės energijos ir mažiau ilgalaikės, jie dažniau bėga sprintus ir žaidžia krepšinį, o baltieji geriau pasirodo futbole ir maratone.

Gal tyrimai ir uždrausti rasiniais principais, nežinau, bet patys geriausi tyrimai realios sąlygos - tiek Š.P. Amerikoje, tiek Europoje, Autralijoje pilna įvairių rasių, kurių atstovai gali būti tiek menininkais, tiek mokslininkais. Jei nenori dirbti ir gyvena tik iš pašalpų daugiau nuo auklėjimo šeimoje priklauso, čia ne rasė kalta. Taip pat ir valstybės politika tokiais atvejais kalta. Jei juodaodžiai atletiškesni už baltaodžius ir azijiečius, tai tame irgi nieko blogo nematau. Plius nėra gerai, kai maišosi labai panašus genai. Geriau skirtingi, nes kažkaip jie sugeba tiek iš vienų genų, tiek iš kitų pasiimti geriausias grandines organizmui.

Žiurėjau antropologo paskaitą. Kadaise visi žmonės buvo panašios spalvos. Atrodė kaip indai. Dabar pabandysiu paaiškinti kuo vieni skiriasi nuo kitų. Štai ką pavyko surinkti iš įvairių šaltinių: Baltieji: geriau įsisavina vitaminą D, mėlynos akys kiek geriau mato tamsoje. Juodaodžiai: ženkliai atsparesni saulei. Geltonodžiai: lengviau prisitaiko prie saulėtų ir nesaulėtų klimato zonų. Labai liekni žmonės: greičiau atiduoda šilumą. Stori žmonės: lengviau perneša šaltį, ekstremaliomis sąlygomis gali ilgiau išbūti nevalge. Žmonės gyvenantys aukštai kalnuose: lengviau įsisavina deguonį. Žmonės gyvenantys atšiauriomis sąlygomis: daug lengviau toleruoja taukus, riebų maistą. Pietų Amėrikos indėnai: pasaulyje geriausiai tolėruoja alkoholį.

Futbole lygybe sakyciau, o maratonus bega greiciau juodaodziai. Konkreciai etiopieciai is tam tikros srities, kur gyvena aukstumose su deguonies trukumu.

Rasių lygybė yra vienas dalykas, o rasių maišymasis dar paskatinant tokį procesą yra visai kita. O tai kad Afrikoje sparčiai daugėja gyventojų ir jie ten skursta - dar viena atskira problema. Tai dar nereiškia kad juos reikia priimti išskėstomis rankomis.

Ne taip tas "mechanizmas" veikia - jis neturi intelekto, kad atsirinktų kas geriausia "Blogieji genai" genai toli nenukeliauja, nes individas su šiais genais arba neišgyvena, ilgai neišgyvena, yra socialiai atstumtas ir negali daugintis, ar visos kitos natūralios priežastys. Kuo įvairesni genai, tuo daugiau atsitiktinių variantų galima prigeneruoti. Tarp tų atsitiktinių variantų bsu tokių, kurie gausis blogi, ko pasekoje jų laukia aukščiau aprašytas likimas. O vat tie blogi genai, kurie neužkerta kelio jų savininkui daugintis, tie ir paplinta kaip visokios genetinės paveldimos ligos. Kad ir genetiškai paveldima žvynelinė - nors pati liga nėra maloni, bet didelės įtakos "eat, survive, reproduce" ciklui neturi, todėl ir perduodama iš kartos į kartą.

Natūralioje gamtoje gali taikyti blogų/gerų genų taisyklę. Žmogus perdaug toli pažengęs, kad jam ši taisyklė galiotų. Geri genai išgyvens iki 90 metų blogi iki 60. Per tą 60 metų po žemę lakstys dar dvi kartos, skirtumas bus tik tas tarp 90 ir 60 kada pradės vartot daugiau vaistų palikuonių skaičiusi pas abu bus panašus. Per kartų kartas vieni prisitaiko būt fiziškai stiprūs, kiti protiškai ir t.t. kai privarys laukinių iš Afrikos tai reiks daug kartų maišymosi, kol Afrikos geną palenkti pavyks link proto. Šiuolaikinėje visuomenėje gyvena gerai ne tas kas turi daug jėgos nors būna ir išimčių šneku apie daugumą, bet tas kuris dirba galva. Nors mano požiūriu maišymasis prasidės ankščiau ar vėliau. Nuo to niekur nedingsi, žemė viena praeis laiko bet ir Afrikoje žmonės galų gale norės geriau gyvent matydami kas vyksta kitur. Jei kursime gėrį tik aplink save, o visi kiti lai skęsta, tai galim pradėt tverti 10 metrų betonines sienas nes kitaip plauks visi kas netingi. Kol turim valstybes ir jų ribas, tol ir bus bardakas. Europos sąjunga jau kažkas panašaus, kur nors bent kiek pradedamas kurt bendras gėris, pirmieji žingsniai link vieningo žemyno, arba gal labiau kelių valstybių vieningi sprendimai prisitaikant vieni prie kitų, su kažkokiu daugiau mažiau bendru biudžiatu, o reiks kurt iki vieningos žemės. Nuo to niekur nepasislėpsi...

Žmonių skaičius Afrikoje artimiausiu metu (20-30 metų bėgyje) pasieks jau piką. Afrika pagal dydį šiaip didžiausias žemynas.

Negrynaveislis, žmogus taip apie save, nu pzdc kokios žemumos.

Labai pritariu tavo nuomonei, tik pridėsiu. Bet kurios rasės ir spalvos žmogus gali būti išsilavinęs ir protingas, viskas priklauso nuo šeimos kokioje auga, tėvų ir jų požiūrio į vaiko auginimą ir šiaip į viską, bei aišku nuo visuomenės, kurioje auga. Ir galų gale nuo pačio savęs, jei savęs nestumsi į priekį domėtis ir mokytis, tai įstrigsi.

Aišku auklėjimas, aplinka yra labai svarbu, bet daug ką duoda ir genetika. Genetikos įtaką labai paprasta stebėti ant šunų. Mes šeimoje turėjom 3 šunis, visi veisliniai išvesti atlikti tam tikras funkcijas t.y. turėjom Paukščių medžioklinį, varovą ir dabar turim aviganį. Nei vieno neruošėm pagal tai kam jie buvo išvesti, bet per laiką pastebėjau įdomų dalyką. Paukščių medžiotojas visada mėgo vandenį, meti į vandenį pagalį jis brenda pats ieško ką įmetei suranda ir parneša. Bet prileisk tą šunį prie arklių ir jis nemoka elgtis su arkliu. Lenda arkliui po kojomis, erzina arklį, arklys taikosi įspirt. Varovas priešingai pirmą kart paleidus prie arklio jis gražiai žaidžia su arkliu bėga ratu, moka prieit, moka laikytis distancijos, kad nesutryptų ir neįspirtų. Bet varovą suvaldyt labai sunku dresūrai labai sunkiai pasiduoda. Mosykuok dešra po nosim jei nori, bet jei jis pamatys paukščiuką pamirš dešrą ir lėks aplot. Aviganis vėl visiškai kitoks šuo. Jam reikia, kad visa banda būtų vienoje krūvoje. Nėra bent vieno šeimos nario namuose šuo kaip numiręs. Tik visi namuose jis atsigauna. Išleisk 5 vaikus į pievą žaist, jei vaikai išsibarsto po pievą šuo pradeda sukt ratus aplink vaikus ir pro atitolusį vaiką nuo bandos prabėgdamas vis kanda į koją, nepiktai bet krimsteli, kad pajustų ir taip bėga ratu kol suvaro visus į vieną krūvą. Niekas jų to daryt nemokino persidavė genetiškai. Taip kad paveldimumas yra labai svarbus faktorius.

Paveldimumas irgi labai svarbus. Bet toje pačioje rasėje ar rūšyje, bet kurioje, įvairiausi skirtumai gali būti. Pati rasė nėra homogeniška.

Jei tavo protėviai karta iš kartos laksto su ietim stepėse ir medžioja, tai labai maža tikimybė, kad tave uždarius į kabinetą tu ilgai ir laimingai gyvensi. Čia atsiranda jau daugumos genetika. Aišku gimsta įvairių žmonių nes visokių reikia. Youtube yra filmukas apie afrikos vaiką, kuris iš dviračio rėmo ir dviračio generatoriaus sugebėjo išgaut elektra užmaitint siurblį ir pumpuot vandenį. Afrikoje jis regiono mokslininkas apie kurį sukūrė filmą. Europoje/Amerikoje būtų meh nieko ypatingo.

Tai paimk bet kurią šalį. Išskyrus Vakarų Europą, prieš 100 metų praktiškai visi protėviai su arkliais žemę arė, ir gyveno iš savo užaugintų produktų. Su saule kėlėsi ir gulėsi. Kaip čia dabar lietuviai moka programuoti? Visai nepanašus darbas. Žmogaus smegenys jau seniai tam išsivystę - reikia tik atitinkamos aplinkos. Paimtum kokį žmogų su laiko mašina iš Egipto, faraonų laikų - manau kuo puikiausiai išmoktų dirbt visus darbus, kuriuos ir mes dirbame. Tik geriausia - vaiką paimti.

Pasaulyje 200 valstybių, kaip tu jose visose uždrausi tokį dalyką? Čia visiškas mitas, nėra ir negali būti tokio įstatymo. Net jeigu toks kažkur ir būtų, jis apsiribotų kokia viena JAV valstija blogiausiu atveju. https://journals.sagepub.com/doi/full/1 ... 8020953622

Iki programavimo buvo nueitas ilgas ir vingiuotas kelias. Mano šeimoje senelis buvo inžinierius/mechanikas, tėvas inžinierius elektronika, aš inžinierius tik jau informatika. Savo ir pažystamų vaikams nupirkau lego žaislus su dideliu gear box, motoru ir t.t. Mano vaikas iš rankų nepaleidžia nespėji baterijų kraut 9 metų vaikui užteko parodyt kinišką instrukciją pats išsiaiškino. Pažystamas dirba fizinį darbą, jo tėvas dirbo fizinį darbą ir vaikas numetė lego konstruktorių į kampą ir trūnija. Nei vieno vaiko nieks nevertė ar mokino žaist patys pasirinko aplinka žaislai per daug nesiskiria, tik tiek gal, kad pas juos kompų mažiau ir pas mus dar 3d spausdintuvas stovi visa kita kaip ir pas visus.

Tai kad bent 90 % europiečių niekuo neypatingi net pagal Afrikos standartus. Yra saujelė gabių žmonių, kurie tiesiog varo progresą, o visi kiti seka iš paskos – dirba savo darbą nuo devynių iki šešių ir grįžta namo teliką pažiūrėti. Afrika dar visai neseniai buvo Europos eksploatacinė kolonija. Europos imperijų tikslas buvo išplėšti kiek įmanoma daugiau pelno, su vietiniais kontaktą apribojant maksimaliai. Nes jie kažkaip keistai atrodo – juodi, „laukiniai“, svetimi. Ir taip iš kartos į kartą: vergovė, eksploatacija, beteisis statusas, skurdas ir vargas. Plius nuolatinė karo būsena, nes kolonizatoriai valstybių sienas nubraižė pagal savo interesus, o ne vietinių poreikius. Su retomis išimtimis, tai būdinga praktiškai visoms buvusioms europiečių kolonijoms. Bet tai ilgai nesitęs, nes kas nori gyventi skurde. Tai užtruks – gal 50, 100 ar net 200 metų, bet vėliau ar anksčiau jos išbris iš skurdo.