Baltijos šalims ir Lenkijai Putino karas atsieina brangiau, nei likusiems. Be to, kai kurios Ukrainai pradėjo padėti iš karto po Krymo aneksijos.

Kiek 2022 metais įvairių šalių gyventojams kainavo Ukrainos palaikymas? Amerikiečiui tai atsiėjo truputį mažiau, nei 200 $ (184 €), britui — apie 90 svarų (~100 €), vokiečiui — 65 €. Estui — 255 €, latviui — 178 €, lietuviui — 100 €, o lenkui — 80 €.

Statista suskaičiavo, kiek šalys išleido Ukrainos ginklavimui, humanitarinei ir finansinei pagalbai. Skaičiuojama buvo nuo metų pradžios iki lapkričio 20 dienos. Absoliučiais skaičiais pirmauja JAV. Nuo karo pradžios jie atidavė 47,8 mlrd. € (50,9 $ mlrd.). Pusė šios sumos skirta ginklams tiekti iš amerikiečių armijos sandėlių arba finansuoti ginklų pirkimą. Truputį daugiau, nei trečdalis — finansinė pagalba ir penktadalis — humanitarinė. Antroje vietoje — Didžioji Britanija, skyrusi 7,09 mlrd. € (perskaičiavus iš svarų). Trečioje — Vokietija su 5,45 mlrd. €. Ketvirtoje — Kanada su 3,8 mlrd. €.

Tačiau palyginus šalių suteiktą pagalbą su jų galimybėmis, vaizdas keičiasi.

2022 metais JAV BVP buvo vertinamas kiek daugiau, nei 25 $ trln. (čia ir toliau pateikiami išankstiniai BVP vertinimai). Tad, Amerika Ukrainai išleido apie 0,2% BVP. Bloomberg skaičiavimai skiriasi, nuo Statista: šios agentūros skaičiavimais, per visus metus Amerika skyrė Ukrainai 65 $ mlrd. Tačiau ir šiuo atveju gaunama apie 0,25% BVP. Perskaičiavus pagal BVP dalį, Didžioji Britanija išleido Ukrainai 0,22%, Vokietija — 0,15% BVP, o Kanada — 0,18% BVP.

Šalių, Ukrainai skiriančių didžiausią savo BVP dalį, ketvertas

 

Ketvirtoje vietoje Lietuva su 0,46% BVP. Lietuvos gynybos ministras Arvydas Anušauskas pareiškė, kad jau išleisti 283 mln. €. Šalyje gyvena apie 2,8 mln. žmonių, perskaičiavus vienam gyventojui, gaunama apie 100 €.

Trečioje vietoje Lenkija, su 0,5% BVP ir 3 mlrd. € pagalbos (beveik 80 € kiekvienas gyventojas).

Latvija Ukrainai skyrė 0,93% savo BVP — 320 mln. €. Šalyje gyvena 1,8 mln. žmonių, tai yra piliečio karo „mokestis“ yra beveik 178 €.

 

O dosniausia pasirodė Estija. Joje iš visų Baltijos šalių gyvena mažiausiai žmonių, 1,3 mln. Jų BVP prilygintinas Latvijos (apie 31 mlrd. €), tačiau du su trupučiu karto mažesnis nei Lietuvos.

Estija tapo pirmąja šalimi pasaulyje, kurios pagalba Ukrainai peržengė psichologiškai svarbią vieno procento ribą

Ji išleido 340 mln. €, o tai 1,1% šalies BVP. Perskaičiavus vienam gyventojui — 255 €.

Kas sudaro pagalbą Ukrainai?

Tai galima akivaizdžiai paaiškinti Lietuvos pavyzdžiu. Dar 2014 m. ji pradėjo tiekti Ukrainai Kalašnikovo automatus ir kitą sovietinę ginkluotę bei amuniciją iš sandėlių, o savo armiją pertvarkyti pagal NATO standartus. Ukrainai buvo siunčiamos ne tik senos sovietinės atsargos, bet ir vakarietiški ginklai. Pavyzdžiui, 2022 m. sausį Lietuva paskelbė apie NZRK Stinger perdavimą ir netgi suspėjo nugabenti juos į Ukrainą iki vasario 24.

Prasidėjus atvirai Rusijos agresijai, ginklų nomenklatūra išsiplėtė. Nemažą tiekimo dalį sudarė 62 amerikietiški šarvuoti transporteriai М113. Jie sukurti šeštojo dešimtmečio gale ir gaminti iki pat 2007 m.

Buvo perduotos nuo 1941 m. gaminamos 105 mm haubicos M50 ir M101. Ukraina gauna dronus ir kovos su jais priemones, PLG sistemas ir šalių ginklus, termovizorius ir neperšaunamas liemenes, taip pat ir lietuviškas. Naujausioje Lietuvos siuntoje, kurią dar suspėta atlikti pernai metais, tapo 2,1 mln. vertės žieminės aprangos partija.

Problema ta, kad siuntas Ukrainai reikia kažkuo pakeisti, kad išliktų armijos kovinė parengtis.

Pavyzdžiui, rugsėjį Ukraina paprašė Lietuvos vokiškų savaeigių artilerijos pabūklų PzH 2000, sukurtų 1998 m. Tačiau prezidento patarėjas Kęstutis Budrys pareiškė, kad juos sudėtinga pakeisti. Kol kas ši technika Ukrainai nebuvo perduota, kaip ir norvegiškas zenitinis raketų kompleksas NASAMS, šalies ginkluotėje esantis nuo 2020 m.

Armija atnaujinama, nors ir negreitai. Naujųjų metų išvakarėse Lietuva susitarė iš Prancūzijos įsigyti 18 naujos kartos savaeigių 155 mm ratuotų haubicų Caesar Mark II. Jos bus pristatytos 2027 m.

Pažymėtina, kad dalis į Ukrainą tiekiamos ginkluotės perkama ne iš valstybės biudžeto, o iš aukojamų lėšų. Pavyzdžiui, vasarą lietuviškas videoblogas Laisvės TV pradėjo rinkti pinigus Ukrainai skirtam „Bairaktar“ dronui. 1,5 mln. € buvo perduoti Lietuvos GM, kad ši sudarytų sandorį – civiliai ginkluotės pirkti negali. Galiausiai dronas buvo gautas nemokamai: gamintojas nutarė jį padovanoti. Už paaukotas lėšas buvo nupirkta ginkluotė „Bairaktarui“. Rugpjūtį juo jau buvo atliekamos kovinės užduotys Ukrainoje.

Panaši istorija nutiko su lenkų dronais-kamikadzėmis Warmate. Kampanijos Legion Of Boom metu surinktas 1 milijonas eurų buvo perduotas Lietuvos Gynybos ministerijai nupirkti 27 dronus. Dar dešimt mašinų lenkai padovanojo. Paskui Lietuva visus 37 dronus perdavė Ukrainai.

Ne tik ginklai

Nuo spalio Lietuva remontuoja aukščiau paminėtas PzH 2000 haubicas (Ukrainai jas pateikė Vokietija). Pernai lietuviai į rikiuotę spėjo sugrąžinti 12 mašinų. Šiais metais vyriausybė ir toliau padės ir ginkluote, ir mokymais. 2022 m. lietuvių instruktoriai apmokė 400 ukrainiečių kariškių, 2023 m. metais planuojama apmokyti 1500, kurių dauguma kursus eis Lietuvos teritorijoje.

Galiausiai, atskirai pažymėtina humanitarinė pagalba. Tai ne tik maisto ir medikamentų tiekimas Ukrainai, bet ir karo pabėgėlių priėmimas savo teritorijoje. Ukrainos pabėgėliams nemokamas miesto transportas, o pas save ukrainiečius priglaudę namų savininkai gauna kompensacijas. Iki lapkričio buvo išmokėti 8 mln. €.

Nuolatinių pašalpų pabėgėliams nėra, visa sistema orientuota į žmonių stimuliavimą ieškoti darbo ar pradėti nuosavą verslą. Nuo karo pradžios į 2,8 mln. gyventojų turinčią šalį atvyko 71 500 Ukrainos piliečių. Iš jų 21 000 (pusė visų darbingo amžiaus pabėgėlių) oficialiai įsidarbino ir moka apie 5 mln. € mokesčių per mėnesį.

 

Iš Ukrainos į Lietuvą persikėlę ukrainiečiai 2022 metų lapkritį vidutiniškai uždirbdavo 1048 € iki mokesčių.

Ir, savaime suprantama, be valstybės paramos, Ukrainai padeda aktyviai veikiančios įvairios labdaros ir savanorių organizacijos. Pavyzdžiui, Lietuvos Šaulių sąjunga, padedama savanorių, pina ir į Ukrainą siunčia maskuojamuosius tinklus. Strong Together fondas ieško galinčių nuo pasienio parsivežti ir apgyvendinti pabėgėlius. Pagalbos Ukrainos armijai fondas Blue/Yellow perka dronus, rūbus, mašinas — viską, išskyrus ginkluotę. O organizacija „Stiprūs kartu“ ir Nacionalinis vaizduojamojo meno muziejus surinko 450 000 € aukų ir sausį jau trečią kartą į Ukrainą nusiuntė generatorius ir šildytuvus.

republic.ru

Komentarai ()