Pensinio amžiaus sulaukusius žmones galėtų išlaikyti ne visi mokesčių mokėtojai, bet jų vaikai, o jeigu žmonės vaikų neturi, jie visą savo gyvenimą galėtų kaupti lėšas gyvenimo saulėlydžiui, nes nepatyrė išlaidų augindami atžalas. Tokios nuomonės laikosi Helsinkio universiteto Tarptautinės ekonominės teisės instituto mokslinis darbuotojas Oskari Juurikkala.

Jo nuomone, esama socialinio draudimo sistemą yra beviltiškai pasenusi ir ją turėtų pakeisti kartų solidarumas, formalaus pensinio amžiaus atsisakymas ir lėšų kaupimas senatvei.

Tuo metu Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius Raimondas Kuodis teigia nesuprantąs, kodėl sistema, kai vaikai išlaiko tėvus yra geresnė nei perskirstymas per „Sodros“ biudžetą. R. Kuodžio nuomone, dabartinė pay-as-you-go sistema yra ganėtinai gera, nes bent iš dalies išsprendė skurdo problemą.

„Mano asmenine nuomone, nuo pay-as-you-go sistemos pabėgti nelabai galime, nelabai ir reikia. Reikia sutvarkyti paskatas nuo pernelyg ankstyvo išėjimo į pensiją. Vis tiek tai buvo sistema, kuri išsprendė nemažą dalį skurdo problemų. Tai, ką jūs įžvelgiate, kad mažai vaikų, iš esmės taip pat buvo pranašumas, nes Afrika sėdi skurdo rate todėl, kad jiems reikia daug vaikų, nes nėra „Sodros“, ir jie niekad nepabėgs iš tų spąstų – daug vaikų dalinasi mažai kapitalo ir tai pasaka be galo“, - trečiadienį Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) surengtoje diskusijoje kalbėjo R. Kuodis.

Panašios pozicijos laikosi ir socialinių mokslų daktaras Teodoras Medaiskis. Jis sako pats asmeniškai norįs, kad jo pensija ateityje priklausytų nuo jo turėtų pajamų, kaip kad yra dabar, nes, pavyzdžiui, jeigu jo atžaloms gyvenime nesiseks, tai jis bent neturės kentėti skurdo.

Senoliai turėtų remtis išplėstine šeima

LLRI diskusijoje apie socialinės apsaugos reformą dalyvavęs O. Juurikkala kalbėjo, kad esama socialinio draudimo sistema (pay-as-you-go), kai dirbantieji moka mokesčius, o iš jų yra išlaikomi nūdienos pensininkai, yra beviltiškai pasenusi ir negeba atsiliepti į šiandienos iššūkius – pavyzdžiui, išsivysčiusių visuomenių senėjimą.

Šias problemas, pasak O. Juurikkalos, geriausia galėtų išspręsti trys esminės pertvarkos: formalaus pensinio amžiaus atsisakymas, kartų solidarumas bei kaupimas.

Pasakodamas, kaip galėtų veikti kartų solidarumas, suomių ekspertas teigė, kad pasenusius tėvus galėtų išlaikyti jų vaikai, o tie senjorai, kurie vaikų neišaugino, pensijai galėtų kaupti per visą darbingą amžių, nes nepatirtų išlaidų, susijusių su atžalų auginimu.

„Vaikai remia savo tėvus, kai šie pasensta, ir atiduoda skolą už paramą, gautą jiems augant. Tai yra tradicinė socialinio draudimo forma. Reikia pabrėžti vieną dalyką, kad kai mąstome apie šeimą mūsų visuomenėse, kai žmonės turi mažai vaikų, galima pradėti manyti: ne, iš to nieko neišeis, per daug rizikos, vaikai gali mirti. Bet reikia prisiminti vieną dalyką – kiti šeimos nariai praplečia šeimą. Tai natūralus rizikos valdymas tradicinėje socialinio draudimo sistemoje“, - pasakojo knygos „Pensijos, demografija ir gerovė“ autorius.

„Aišku, ne visi žmonės privalo turėti vaikų, bet, kita vertus, jei tu neturi vaikų, turi daugiau lėšų taupymui senatvei, todėl šie dalykai papildo vienas kitą“, - pridūrė O. Juurikkala.

Jo tvirtinimu, tokia sistema būtų netgi naudinga, nes šeimose žmonių santykiai taptų artimesni, pati šeima sutvirtėtų, joje geriau būtų žinomi senatvės sulaukusio asmens poreikiai, be to, žmonės būtų motyvuojami auginti daugiau vaikų.

T.Medaiskis: kodėl mano pensija turi priklausyti nuo mano vaikų sėkmės?

Vilniaus universiteto socialinių mokslų daktaras T. Medaiskis su suomių ekspertu sakė kategoriškai negalįs sutikti, nes nenori, kad jo bei kitų žmonių pensijos priklausytų nuo to, kaip sekasi arba nesiseka jo vaikams. Jis taip pat suabejojo, ar vaikų įpareigojimas išlaikyti senyvus tėvus galėtų paskatinti juos pačius gimdyti daugiau vaikų.

„Aš labai skeptiškai žiūrėčiau į šitą idėją, tikrai nemanau, kad dabar visi pradės gimdyti vaikus, nes bus didesnės pensijos. Paklauskite jaunų žmonių, ar tai tikrai būtų motyvacija gimdyti vaikus, nes, žinote, pensija bus didesnė 3 proc.“, - neslėpdamas nepritarimo teigė T. Medaiskis.

Jo nuomone, kiekvieno žmogaus pensija turėtų priklausyti nuo jo indėlio į šalies plėtrą, o indėlis gali būti pamatuojamas tik uždarbiu bei sumokėtais mokesčiais. T. Medaiskis, be kita ko, sako nenorįs patirti, kad jo gyvenimo lygmuo senatvėje priklausytų nuo to, ar jo atžaloms sekasi, ar nesiseka.

"Vis dėl to manyčiau, kad mano pensija, kiekvieno žmogaus pensija turėtų iš esmės priklausyti nuo to, ką jis įdėjo į šalies kūrimą būdamas darbingo amžiaus. Kuo tai pamatuosi? Uždarbiu, kurį jis gavo. Jei jis buvo daugiau apmokamas, vadinasi, daugiau prisidėjo prie tos šalies plėtros ir jo pensija turi priklausyti nuo buvusio uždarbio darbingą laikotarpį, o ne nuo to, kaip sekasi, ar nesiseka jo vaikams. Vaikams gali nesisekti, vaikai gali norėti emigruoti, ką mes tada darysime? Ką, mes uždrausime laisvą žmonių judėjimą?“, - klausė T. Medaiskis.

Jis taip pat svarstė, jog turtingesnių tėvų vaikai natūraliai uždirbtų daugiau, nes yra įgiję gerą išsilavinimą bei turi pažinčių, todėl galėtų puikiai išlaikyti savo senyvus tėvus, o neturtingesnių tėvų atžalos uždirbtų nedaug ir savo tėvus pasmerktų skurdui.

Tuo metu ekonomistas Raimondas Kuodis retoriškai klausė, ar diskusijos dalyviams yra geriau, kai dirbantieji tiesiog sumoka mokesčius ir iš to mokamos pensijos jų tėvams bei kitiems senoliams, ar labiau patiktų, jog kiekvieną mėnesį tėvai skambintų ir prašytų atsiųsti 800 Lt.

LLRI asocijuota ekspertė Guoda Azguridienė teigia, kad kartų solidarumo sistema suteiktų daugiau lankstumo. Jos teigimu, natūralu, kad yra visokių tėvų, yra visokių ir vaikų, tad vienose situacijose tėvai remtų savo mažamečius ar jau suaugusius vaikus, o kitu atveju – vaikai remtų tėvus.

Komentarai (29)