Teliko laukti kelios dienos, kol suprasime, ar RF finansų ministerija ir CB pasirengę ginti 90 rublių ribą, ar jau gyvename naujoje realybėje, kur už dolerius ir eurus duoda triženkles sumas

Anglai small talk tema renkasi orus, o Rusijoje linksta kalbėti apie rublio kursą. Nieko keisto — kas kam blogai, tas apie tai ir kalba. O jei ritmai, kodėl rublis taip smagiai patraukė žemyn? Prigožino kariai Maskvos nepasiekė, nafta motulė nors ir negalima sakyti, kad stiebiasi aukštyn, tačiau jokio smukimo nesimato, fronte nors ir netylu, bet ir katastrofa nepavadinsi. Mums parodė ne tik gyvą Putiną, bet ir Kadyrovą su Delimchanovu. Tai ko gi dar jam, rubliui, reikia?

Birželį rublis baigė kritimu, nematytu nuo pernai spalio — mobilizacijos, eilių „Viršutiniame Larse“ ir kamšaties Šeremetjeve laiko. Nors analitikai laukė jau nuo pernai metų įprasto rublio sutvirtėjimo mėnesio gale, kai eksportuotojai parduoda valiutą, kad sumokėtų mokesčius. Kaip tik ir „Wagner“ maištas tuo momentu baigėsi, tad analitikus galima suprasti. Tačiau to neįvyko — rublis ir toliau linksmai judėjo žemyn.

Pirmą liepos savaitę rusiška valiuta pažymėjo rekordu: liepos 4 dolerio kursas pakilo iki 89,8575 rublių žymos — maksimumas nuo praėjusių metų kovo, o euras pirmą kartą po 15 mėnesių viršijo 98 rublius. Netgi pingantis dolerio atžvilgiu juanis viršijo 12 rublių ir viršijo daugiau nei metus išsilaikiusį rekordą — 12,41 rublių.

Iš viso nuo birželio pradžios doleris Maskvos biržoje pabrango 27％, euras – 31％. Ir tai, panašu, dar ne pabaiga.

Labiausiai įtartina, kad rublis krenta, nors jokių reikšmingų naujienų nėra. Tai yra, analitikai, savaime suprantama, priežasčių randa, ir šios priežastys visai pagrįstos.

Rusijos Banko pirmininko pirmoji pavaduotoja Ksenija Judaeva susiejo rublio kritimą su mažėjančiu šalies mokėjimo balansu. „Pagrindinius faktorius nustatome taip pat, kaip ir anksčiau — tai yra prekybos balansas. Prieš porą dienų buvo publikuoti prekybos balanso duomenys, matome smarkų einamojo saldo sumažėjimą, lyginant su pernai metais“, — paaiškino ji.

TG kanalas Proeconomics mano, kad Rusijos Banko pirmininko pirmoji pavaduotoja nesako visos teisybės — prekybos saldo mažėjimas eina ranka rankon su prastėjančia pajamų kokybe. „Dolerius, eurus ir netgi juanius ir JAE dirchamus keičia nekonvertuojamos, nekokybiškos valiutos — tos pačios indiškos rupijos, o taip pat kitos egzotiškos valiutos, kaip Nikaragvos kordobos ir Sudano svarai. Ar ir iš viso rubliai“, — sakoma jame. Jeigu jų neskaičiuotume, o atsižvelgtume tik į pajamas doleriais, eurais ir juaniais, užsienio prekybos saldo jau tapo neigiamas. Pavyzdžiui, vien indiškų rupijų kiekvieną mėnesį prisikaupia už 1–1,2 mlrd. dolerių, ir jos guli kaip balastas Indijos bankuose.

Ir jau visai milžiniškos problemos Rusijai su pajamomis doleriais ir eurais. Įmonėms jų tebereikia technologijoms ir atsarginėms dalims importuoti (nors ir per trečiąsias šalis ir paraleliniu importu). Tačiau šių valiutų Rusijos eksporte vis mažiau.

Rublio kurso dinamiką veikia ne prekybos saldo, o einamųjų operacijų sąskaitų saldo, Judaevai prieštarauja buvęs CB pirmininko pirmasis pavaduotojas Sergejus Aleksašenko. O su tuo rodikliu (jei CB neiškraipo statistikos, apsidraudžia jis) nieko baisaus nevyksta. Aleksašenko nuomone, problema yra kapitalo bėgimas.

CB duomenimis, nuo 2022 metų sausio 1 dienos iki 2023 kovo 31 dienos iš Rusijos nutekėjo beveik 160 milijardų dolerių — daugiau bėgo tik kartą, 2008 metų gale, pasaulinės krizės įkarštyje, pažymi TG kanalas „Экономикс.Финансы“. Tada per penkis ketvirčius iš Rusijos buvo išvesta 195,5 milijardai dolerių.

Problema yra šių dviejų faktorių derinys: išlaidų nukrypimas nuo biudžeto taisyklės (metinis išlaidų planas jau įvykdytas, o štai pajamų — deja) ir rublio kurso atitrūkimas nuo einamųjų operacijų dinamikos, mano TG kanalo „Твердые цифры“ autorė Elena Achmedova, dėl ko rublį stipriau veikia padažnėję ir sunkiai atsekami finansinės apskaitos faktoriai, tokie kaip aktyvų pirkimo sandoriai, pasirengimas išmokėti dividendus ir t.t.

 

 

Gali būti, tokiu šoku tapo vyriausybės sprendimas išplėsti grynųjų pinigų naudojimą tarptautiniams atsiskaitymams.

Dabar eksportuotojai gali gauti avansą grynaisiais ir įskaičiuoti juos į Rusijos bankų sąskaitas tiek nacionaline, tiek ir užsienio valiuta, o importuotojai galės grynaisiais gauti kompensacijas už jų užsakytas prekes, nepatekusias į RF teritoriją. „Bendrai, dabar tarptautinius atsiskaitymus bus galima atliktu grynaisiais. Tai galioja visoms šalims, kur leidžiama grynųjų pinigų apykaita“, — apibendrina Jevgenijus Koganas. Galia daryti prielaidą, kad šis leidimas duotas kažkokio stambaus sandorio išvakarėse, kuriam atlikti iš rinkos „išsiurbė“ valiutą.

Bloomberg Economics ekonomisto Aleksandro Isakovo TG kanalas „Холодный расчет“pateikia dar daugiau rublio silpimo priežasčių:

1. Palūkanų norma rubliams nekompensuoja rublių rizikos: Rusijos Banko ir FRS palūkanų normų delta mažiausia per visą istoriją.
2. Piliečiai santaupas iš Rusijos bankų sistemos perveda į užsienio bankus — jau 43,5 mlrd. ＄ išėjo į užsienio depozitus.
3. Statistika perdeda eksportuotojų įplaukas — nemenka jų dalis tampa prekybos kreditais, užsienio korporacijų sąskaitų likučiais (vėlgi verta prisiminti Rusijos naftos eksportuotojų milijardus Indijos bankuose, konvertuoti ir išvesti rupijų kol kas nepavyksta).
4. Vartojimo kreditų augimas padeda augti ne tik pramonės prekių mažmeninei prekybai, bet ir importui (o tai reiškia, importuotojai perka daugiau valiutos).
5. Anomalus biudžeto išlaidų augimas irgi stimuliuoja importą, tiek tiesiogiai, tiek ir per vartotojų paklausą.
6. Biudžeto taisyklė atima naftos kainos augimo pajamas iš indėlininkų rubliais. Net jei nafta pabrangs, naudą pajus FNB/vyriausybė, o ne privatus sektorius.Negana to, 2023 metų versijos biudžeto taisyklė tokia, kad kurso silpnėjimas lemia, kad finansų ministerija parduoda mažiau juanių, o vėliau – daugiau, tai yra silpnas rublis dar labiau sumažins valiutų prieinamumą privačiam sektoriui.

Tikriausiai veikia visas išvardintų priežasčių kompleksas. Tačiau visgi, kodėl rublio kritimas paspartėjo būtent dabar?

Achmedova mano, kad vienu metu veikiantys faktoriai pasireiškia kaip šokai, kurie absorbuojami ir jei trunka savaitę ar ilgiau, ištrina „reliktinę atmintį“ apie buvusius kurso lygius. Tai yra, rublis silpnėja sau, silpnėja lyginant su tuo, kitu, trečiu lygiu ir kažkuriuo momentu ankstesnis valiutos kurso diapazonas tampa nebeaktualus. Jau visi — eksportuotojai, importuotojai, prekybininkai — savo rublinius kaštus skaičiuoja, orientuodamiesi į naują diapazoną.

 

 

Neatmestina ir tai, kad galbūt dabar vyksta kažkoks stambus sandoris — pirkimo užsienyje, kapitalo iš Rusijos išvežimo į užsienį (pavyzdžiui, dar vienai užsienio kompanijai leista išeiti) ar dar kas panašaus.

Gali būti, netrukus apie tai sužinosime, o įmanoma, taip ir liksime nežinioje. Dabar uždaroma viskas, kas tik įmanoma — statistika, sandoriai, vienų ar kitų sprendimų motyvai.

Nuo to, ar rublio kritimą lemia vienas faktorius, ar iš vietos pajudėjo visa faktorių lavina, priklauso tolesnis rublio kursas — jo kritimas sustos, prasidės nauja stiprėjimo banga ir kokiame lygyje rublio kursas stabilizuosis.

„Jei konvertuojamų valiutų mokėjimo balansas ir toliau prastės, galime išvysti dolerį ir 100 rublių, ir po daugiau“, — mano Sergejus Aleksašenko. Kaip ne kartą sakė ekonomistas Sergejus Chestanovas, silpnas rublis naudingas biudžetui — taip lengviau įvykdyti socialinius įsipareigojimus. Atsižvelgiant į tai, kad finansų ministerija nori 10％ sumažinti vadinamuosius neapsaugotus išlaidų straipsnius (o tai visi, išskyrus socialinius ir, savaime suprantama, išlaidas karui ir jėgos struktūroms), tai galima spėti, kad biudžeto reikalai prasti.

Iš kitos pusės, vos prieš porą mėnesių finansų ministerija, pristatydama naują biudžeto taisyklę, parodė įdomią skaidrę, iš kurios matome, kad maksimalus leidžiamas rublio kritimas apribotas 80–90 rublių už dolerį, suprantama, neatsižvelgiant į neilgus ekstraordinarių įvykių sukeltus „iškilimus“. Tokių įvykių lyg ir nėra, doleris jau visai prisiartino prie 90 rublių už dolerį ribos. Telieka kelias dienas palūkėti, kad paaiškėtų, ar finansų ministerija ir CB pasirengę ginti 90 rublių ribą, ar mes jau gyvename naujoje realybėje, kur už dolerį ir eurą duoda po triženkles sumas nacionaline valiuta.

Šiuo požiūriu, dabar neverta bėgti į keityklas. Jei 90 rublių riba išsilaikys, tai rublis per kelias savaites turi sustiprėti, o jei ne, vargu ar artimiausioje ateityje rublis smarkiai atpigs. Žinoma, jei tai ne variantas, kai ekstraordinarus įvykis jau įvyko (ar turi tuoj tuoj įvykti), tačiau plačiajai publikai apie tai dar nepranešta. Su tokia rizika teks susitaikyti.

republic.ru