Nuo 2 iki 14 metų. Per kiek laiko Europos šalys įstojo į ES. Kiek lauks Ukraina ()
Prasidėjo derybos dėl Ukrainos stojimo į Europos Sąjungą. Turint teigiamą grafiką, procesas gali trukti septynerius metus.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Dešimtojo dešimtmečio viduryje prireikė vos dvejų metų, kol Suomija, Švedija ir Austrija tapo Europos Sąjungos narėmis. O Turkija derybas veda nuo 2005 metų ir, kaip ir anksčiau, nesėkmingai. Islandija tapo vienintele šalimi, kuri 2015 metais atsiėmė paraišką dėl narystės ES. O Didžioji Britanija yra vienintelė, kuri 2020 metais išstojo iš Europos Sąjungos.
Gruodžio 14 d. Europos Vadovų Taryba nusprendė pradėti derybas su dviem kandidatėmis įstoti į Europos Sąjungą – Ukraina ir Moldova. „Focus“ išnagrinėjo kiek laiko prireikė kitoms šalims, kad jos taptų ES dalimi.
Jungtinės Europos Valstijos
Idėja suvienyti pokario Europą pagal JAV liniją priklauso Winstonui Churchilliui. 1946 m. rugsėjo 19 d. savo garsiojoje kalboje Ciuricho universitete jis pasiūlė sukurti „Jungtines Europos Valstijas“. 1949 metais atsirado Europos Taryba. O arčiau aštuntojo dešimtmečio susikūrė Europos Ekonominė Bendrija (EEB), kurios narės buvo Prancūzija, Vokietija, Nyderlandai, Liuksemburgas, Italija, Belgija, Didžioji Britanija, Airija, Danija.
Iki 1990 m. prie jų prisijungė Graikija, Portugalija ir Ispanija. O 1992 metais EEB priklausančios valstybės pasirašė Europos Sąjungos įkūrimo sutartį – Mastrichto sutartį (įsigaliojo 1993 m. lapkričio 1 d.).
Netrukus, 1995 m., Austrija, Suomija, Švedija įstojo į ES. O 2002 m. Europos Komisija rekomendavo į sąjungą prisijungti iš karto 10 šalių kandidačių: Estiją, Latviją, Lietuvą, Lenkiją, Čekiją, Slovakiją, Vengriją, Slovėniją, Kiprą ir Maltą. 2004 m. jos tapo ES narėmis, nuėjusios ilgą kelią.
Vengrija paraišką įstoti į Europos Sąjungą pateikė 1994 m. Tik po ketverių metų, 1998-aisiais, prasidėjo derybos. O po šešerių metų šalis tapo visateise ES nare.
Lietuva paraišką pateikė dar 1995 metais, derybos prasidėjo 2000 m. Lietuva ES nare tapo 2004 m.
Derybos su Estija prasidėjo 1997 m. Tais pačiais metais stojimo į Europos Sąjungą klausimas pradėtas svarstyti su Čekija, Slovėnija, Lenkija ir Kipru. Procesas truko septynerius metus.
Derybos su Latvija ir Malta prasidėjo 1999 m. – po penkerių metų abi šalys tapo ES narėmis.
Kipras paraišką įstoti į Europos Sąjungą pateikė 1990 m. Po aštuonerių metų, 1998-aisiais, prasidėjo derybos, kurios užtruko dar šešerius metus. Taigi visas Kipro įstojimo į ES procesas užtruko 14 metų.
2007 m. sausio 1 d. Bulgarija ir Rumunija įstojo į Europos Sąjungą. Abi šalys oficialią paraišką narystei ES pateikė 1995 m. Derybos prasidėjo 2000 m. ir truko septynerius metus.
Prireikė dešimties metų, kol Kroatija įstojo į Europos Sąjungą. Šalis narystės paraišką pateikė 2003 m., o derybos prasidėjo 2005 m. 2013 metais Kroatija įstojo į ES.
Ilgas kelias iki ES
Šiuo metu kandidatės į ES statusą turi 9 šalys. Tarp jų yra Albanija, Bosnija ir Hercegovina, Šiaurės Makedonija, Sakartvelas, Serbija, Turkija, Juodkalnija, Ukraina ir Moldova.
Norėdama įstoti į ES, šalis kandidatė turi atitikti Kopenhagos kriterijus. Būtent laikytis demokratijos principų, pagarbos žmogaus teisėms principų, taip pat teisinės valstybės principų. Kandidatė turi turėti konkurencingą rinkos ekonomiką, taip pat bendrąsias ES taisykles ir standartus, įskaitant įsipareigojimą siekti politinės, ekonominės ir pinigų sąjungos tikslų.
Ekspertai Turkijos kelią į ES vadina ilgiausiu ir sunkiausiu. Šalis 1987 metais pateikė paraišką įstoti į EEB, kuri vėliau buvo transformuota į Europos Sąjungą. Nuo 1999 m. Turkija yra ES kandidatė. O nuo 2005 metų veda derybas. Tačiau sprendimai dėl Turkijos narystės ES atidedami 18 metų.
Ankaros šalininkai mano, kad Turkija sustiprins Europos Sąjungos, kaip pasaulinės geostrateginės žaidėjos, pozicijas. Juk šalis turi antras pagal dydį ginkluotąsias pajėgas NATO, taip pat reikšmingus ekonominius išteklius. Oponentai įsitikinę, kad Turkija nesilaiko pagrindinių liberaliosios demokratijos principų.
Turkijos kliūtis yra ne tik demokratinės vertybės, bet ir religija. Turkai praktikuoja islamą, o Europos Sąjunga, kuri nenori priimti Turkijos, yra „krikščioniškas klubas“, uždarytas kitoms šalims.
Turkija nėra vienintelė šalis, su kuria Europos Sąjunga veda ilgas derybas. Dėl narystės ES su Šiaurės Makedonija diskutuojama nuo 2005 m., su Juodkalnija – nuo 2010 m., o su Serbija – nuo 2012 m.
Tarp kandidatų į ES nuo 2020 m. yra Albanija, nuo 2022 m. – Bosnija ir Hercegovina.
Tęsinys kitame puslapyje:
Verta pažymėti, kad ne visos Europos šalys siekia tapti ES dalimi. Taip Islandija 2009 metais pateikė prašymą, tačiau 2013 metų gegužę – įšaldė derybas, o 2015 metais – prašymą atsiėmė. Tarp nurodytų priežasčių buvo žvejybos kvotų klausimas, o ekspertai teigė, kad ES išlieka patraukli „tik vargšams arba tiems, kurie nesutinka su reformomis“. O salos valstybė tvirtai stovi ant kojų.
2020 metais dar vienas sukrėtimas Europos bendruomenei buvo „Brexit“ Didžiojoje Britanijoje. Prieš šį procesą 2016 metais buvo surengtas referendumas, kuriame už šalies išstojimą iš ES balsavo 51,9 proc. žmonių.
Ne anksčiau kaip 2030 m.
Derybos dėl narystės ES trunka ne vienerius metus ir bet kuriame etape procesas gali būti užblokuotas, kaip atsitiko su Bulgarija, kuri neleidžia Šiaurės Makedonijai įstoti į ES. Neseniai Didžiosios Britanijos laikraštis „The Times“ paskelbė straipsnį, kurio autoriai mano, kad Ukraina vargu ar įstos į Europos Sąjungą iki 2030 m. Pagrindinė kliūtis bus karas ir skurdas šalyje.
Ekspertai pažymi, kad septyneri metai pakeliui į ES, jei karas artimiausiu metu baigsis, yra geriausias Ukrainai scenarijus. Kelias į Europos Sąjungą bus sunkus. Juk Kijevo laukia sunkios, skausmingos reformos ir krizės akimirkos.
Pasak politikos analitiko Olego Posternako, Ukraina derybų metu turės daug klausimų. Pirma, teisinė pusė – Ukraina daugeliu aspektų sinchronizavo nacionalinius teisės aktus su Europos teisės aktais, tačiau vis dar yra neišspręstų klausimų.
Ekonominės reformos nebus lengvos. Visų pirma mokesčių ir muitų teisės aktai. Be to, pačioje ES vyksta reformos. Padėtis su Vengrija, kuri neseniai piktnaudžiavo veto teise, parodė, kad vienybė ES yra trapi. Lisabonos sutarties reforma, dėl kurios anksčiau spėliojo ekspertai, gali užtrukti ne vienerius metus.
„Vokietija, Italija, Prancūzija pavargo nuo to, kad tokie „ekonominiai nykštukai“ kaip Vengrija blokuoja iniciatyvas ir yra priversta su jomis ilgai derėtis“, – sakė politologas Ihoris Reiterovičius.
Anot Posternako, Ukraina netaps ES nare dabartine forma, todėl reformų procesas paveiks šalies europinę integraciją.
„Mūsų laukia derybų programos patvirtinimas 2024 m. kovo mėn. ES viršūnių susitikime. Kiekvieną kartą Vengrija ir kitos šalys gali sulėtinti derybų su Ukraina procesą. Dėl politinių ir ekonominių skirtumų su kiekviena šalimi bus krizės momentų. Tai bus ilgas, sunkus, skausmingas ir prieštaringas procesas. Todėl septyneri metai yra optimistinis scenarijus“, – sako ekspertas.
Posternakas priduria, kad jau 18 metų ES nare bandančios tapti Turkijos likimas Ukrainos neištiks.
„Turkija – autoritarinė šalis, turinti skirtingą kultūrinę ir istorinę drobę. Ukraina nepanaši į Turkiją. Esame Vakarų Europos šalis. Tačiau kol kas ES nėra sutarimo. [Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras] Orbánas ir [Slovakijos ministras pirmininkas Robertas] Fico mano, kad Ukraina nepasirengusi dėl klestinčios korupcijos šalyje. Ir šie klausimai gali būti neišspręsti per septynerius metus“, – pastebi politologas.
