Praėjusiame žurnalo numeryje susipažinome su nedideliame Italijos miestelyje įkurtais netobulo grožio namais. Tęskime kelionę po WabiSabiCulture sodybą, tik šį kartą grožėsimės ne mūrais, o ją sukūrusiųjų mąstymu.

Priminsime, jog pirmąją straipsnio dalį apie WabiSabiCulture sodybą galite perskaityti čia.

Laimės raktelio dalybos

Visa tai, ką įkūnija mūsų rankos, gimsta širdyje. Ne išimtis ir šie namai, kuriuos jų šeimininkai Ricky Swaczy ir Serenella Giorgetti dažnai nejučiomis pavadina projektu.

Kodėl? Atsakymas paprastas: namus kūrė ne sau, bet kitiems. Ne paslaptis, jog žmonės žodžių dažniausiai negirdi, o jie troško dalintis su pasauliu savo idėjomis, įkvėpti viskuo nusivylusius ir miestietiško gyvenimo būdo išvargintus žmones žvelgti kiek kitaip. Patys atradę auksinį žmogiškos laimės raktelį siekia padėti ir kitiems jį surasti. Kur jis slepiasi, kur jo ieškoti ir ar labai toli reikia nueiti – visa tai galima išskaityti sodybos akmenyse ir takeliuose. Kurdami šiuos namus šeimininkai siekė, jog kiekviena jų detalė kalbėtų, žadintų svečių smalsumą, troškimą pažinti kitokį mąstymą, atvertų akis ir širdis naujoms patirtims.

Atsivėrimo paslaptis

Ko gero, viena pagrindinių vertybių šių namų šeimininkams – atvirumas. Juk be jo nebūtų net mintis kilusi kurti tokius svetingus namus. Tačiau ne tik kalbant apie svečius jis svarbus, tai kertinis akmuo, nuo kurio prasidėjo šios jaukios buveinės gamtoje ir kitokio gyvenimo pamatų grindimas. Būti atviram, vadinasi, būti drąsiam. Ne tik nebijoti keistis, imtis savo svajonių įgyvendinimo ir visų kartu ateinančių sunkumų, bet ir gebėjimas neprarandant savasties įsileisti į savo namus kitas kultūras, atverti dvasią ieškojimams. Iš pažiūros svetimi, egzotiški dalykai, artimiau su jais susipažinus, pasirodo paprasti ir universalūs lyg vanduo. Kaip tik tokie yra wabi sabi estetikos idealai, kurių šaknys slypi budistinėje pasaulėjautoje, išaukštinančioje nuolatinį virsmą ir visa ko laikinumą.

Nieko nėra amžino

Ricky pasakoja: „Štai atsikėlę ryte žvelgiame į save veidrodyje. Rodos, esame tokie patys, kokie buvome ir vakar. Tačiau išties jau ir mokslininkai nustatė, kad po keturiasdešimt aštuonių valandų visos mūsų kūno ląstelės yra visiškai pasikeitusios. Stabilumas yra iliuzija, o prisirišimas prie jo nieko vertas, nes neturi nieko bendro su tikrove.“ Apsidairę aplinkui netruksime įsitikinti, jog išties taip ir yra. Pastovumas – ne šio pasaulio gyventojas, juk ir akmenys atėjus laikui suskyla. Norėdami tai priminti amžinybės siekiantiems ir dėl to nuolat besikankinantiems vakariečiams Ricky ir Serenella pasirinko japoniško stiliaus namus, kurių tuščiuose kambariuose dvasinės simbolikos ir blaivios gyvenimiškos išminties tikrai netrūksta.

Tarp rytų ir vakarų

Kodėl vakarietiško gyvenimo būdo tradicijose nerandame užuominų, atrodo, į tokius paprastus gyvenimiškus dalykus? Ar dėl to esame prastesni? Visai ne, tiesiog skirtingi. Atšiauresnio klimato juostose gyvenę praeities žmonės slėpėsi olose, kai tuo tarpu ten, kur gyvenimo sąlygos buvo palankesnės, užteko prisiglausti po medžiu. Laikui bėgant iš olų pasitraukę žmonės ėmėsi statyti būstą iš akmenų. Šis turėjo saugoti nuo atšiauraus išorinio pasaulio ir priešų, besikėsinančių į gyvastį ir sunkiai sukauptą turtą. Štai kodėl vakarų kultūra tokia materiali. Na, o po medžiais besiglaudę rytiečiai, neturėję tokių didelių rūpesčių dėl išgyvenimo, savo namus kūrė kuo atviresnius juos maitinančiai gamtai. Sėdėdami savo lengvame, besieniame name jie stebėjo pasaulį – štai kodėl rytų kultūra tokia dvasinga. Šiandien gi, stojus globalizmui, mūsų pasaulis jau visai kitoks, o rytai ir vakarai jau nebe geografinės platumos, bet mąstymo, žvilgsnio į pasaulį poliai.

Sunkus kelias darnos link

Rodos, jog laimingas bus tas, kuris ras aukso vidurį, supras, kaip savyje suderinti šias dvi priešybes. To siekia ir wabi sabi dvasia įkurtų namų šeimininkai. Jie pastebi, jog moderniame šiandienos pasaulyje labai daug baimės. Nieko nestokojantys žmonės kalba apie tai, kaip sunku gyventi. Savo problemas bando išspręsti vartodami antidepresantus. Anot Ricky ir Serenellos, taip yra, nes žmonės nepasiruošę sunkumams. Per palyginti trumpą laiką jie įprato gyventi patogiai ir manyti, jog viskas, tarsi prekybos centre, turi būti lengvai pasiekiama. Trokštantys malonumų įsitikinę, jog gyvenimas taip pat privalo būti saldus. Susidūrę su karčia realybe kenčia, nes šioji sutrupina jų iliuzijas. Didelis menas yra išmokti priimti gyvenimą tokį, koks jis yra. Džiaugtis nuosmukiais taip pat, kaip ir pakilimais, – juk tokia yra tikroji darna, tiksliai kaip jin ir jang simbolyje, kuriame apsikabinusios juoda ir balta spalvos. Šios paprastos tiesos vingiuoja, įkūnytos baltų akmenų keliukais visoje WabiSabiCulture teritorijoje.

Pasaulio grožis glūdi virsme

Kita šiuolaikinio pasaulio žmonėms ramybės neduodanti mintis, kuriai sodybos šeimininkai taip pat rado atsvarą, – tobulumo siekis. Troškimas kuo labiau priartėti prie populiariosios kultūros, reklamos, televizijos formuojamų „tobulo“ grožio idealų ne vieną priverčia gultis po plastikos chirurgų skalpeliais, sekti naujausias madas, pirkti prabangiausius automobilius ir gyventi blizgančiuose namuose. Tiems, kam tai prieinama, retai kada sustoja, o daugelis to neturintys kankinasi manydami esantys nevykėliai. Štai čia Ricky ir Serenella taria wabi sabi – tegyvuoja unikalus, paprastas, netobulas grožis. Ši tradicinė japoniška grožio samprata persmelkusi ne tik visas namų sienas, bet ir jų šeimininkų sielas. Wabi – tai paprastumas, natūralumas, netobulumas, trapumas ir tyla, o sabi reiškia tekantį laiką, virsmą. Gražus yra tas, kuris paprastas, unikalus savo netobulumais, kuriam kintant grožis nenyksta, tik įgauna kitokį pavidalą. Tai tarsi raginimas ne mėgdžioti dirbtinai brukamus modelius ir visokius idealus, o išmokti ieškoti ir įvertinti savitumus. Paprastu pavyzdžiu šeimininkas nupasakoja wabi sabi esmę: jei išmoksime grožėtis ne tik gėlės žiedu, bet visu jos gyvenimo ciklu nuo sėklos iki sėklos, būsime išmokę džiaugtis gyvenimu kiekvieną akimirką, mėgautis stebuklingai gražiomis virsmo akimirkomis.

Aukso vertės ramybė

Tiesa, tam, kad išmoktume save mylėti tokius, kokie esame, pirmiausia turime save pažinti. Bet ar skiriame tam laiko? Ar bandėme nors kartą visiškoje tyloje pasėdėti kartu su savimi, o gal to nedarome bijodami, jog aptiksime savyje kažką tokio, kas mums labai nepatiks. Pasak Ricky, judėti į priekį galime tik tada, kai esame ramūs ir pozityviai nusiteikę. Ramybė – tai būsena, kuri pasiekiama didelėmis pastangomis, ji neateina savaime, tai mes vidinės kelionės metu prie jos prieiname. Tik būdami taikoje su pačiais savimi, išmokę vertinti savo gyvenimą tokį, kokį turime, galėsime ir kitiems teikti džiaugsmo.

Solidarumo dvasia – ypač svarbi wabi sabi namų dalis. Vienas lauke ne karys, o štai grupė žmonių, judėjimas gali nuversti išties didelius kalnus. Šios atokios, tačiau visiems prieinamos sodybos šeimininkai tikisi, jog jų gyvenimo pavyzdys įkvėps žmones pamilti savuosius.

Turinys

• Turinys 6
• Redakcijos skiltis
  Ant pokyčių slenksčio 7
• Ta akimirka žavinga
  Storiausia Lietuvos pušis 8
• Nemirtingo žingsnio taktu
  H. Radauskas. Paklydęs girioje 9
• Miškas ir mes
  A. Čekuolis. Lengva užmušti mišką 10
  Bičiulių sambūris – brandos mokykla 13
  Iš valstybinių miškų 14
  Kas naujo pasaulyje 15
• Pokyčių verpetuose
  V. Skafaru. WabiSabiCulture 16
  Alandai: ant akmens ir vandens 20
• Savas miškas
  Z. Bitvinskaitė. Verta pasirūpinti mišku 22
  S. Asipavičienė. Po audros 26
• Baldai ir interjeras
  A. Patašius. Baldai Jums – patogumas, grožis, sveikata 28
• Medis ir verslas
  R. Lapinskas. Kodėl mums nesiseka? 30
  A. Kazitėnas. Lietuviški namai norvegų patogumui 33
  Skelbimai 36
• Medžioklė
  V. Ribikauskas. Rugsėjo medžioklė 40
  A. Kazitėnas. Trofėjų paroda Biržuose 44
• Knygų lentyna
  Kamanės 47
• Mūsų žosmė
  Egzotinių vaisių pavadinimai 47
• Pirma buvo žodis
  V. Vasiliauskas. Kas duos meilės Lietuvai? 48
• Būkime sveiki
  A. Malovičko. Panacėja iš drėgnos ūksmės 50
  D. Mišutytė. Sraigės jau beldžiasi ir į lietuvių namus 52
• Miško pavilioti
  T. Tovianskas-Požerskas. Vasara Sibiro taigoje – joks kurortas 56
• Jaunuolynas
  Giliukų skiltis 60
• Iš raudonosios knygos
  Didysis žvaigždinas 61
• Mano medis
  V. Umbrasas: „Miškas – ypatinga vieta“ 62
• Juokai
  Tikrovės dėsniai pagal Merfį 63

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Žurnalas "Miškai"

Autoriai: Viktorija Skafaru

Komentarai (0)