Rusai prisikariavo. Azijos tigras kyla. Dėl pasaulinės izoliacijos priversti perleisti visą regioną ()
Dėl didėjančios izoliacijos Rusija priversta užleisti strateginį regioną.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Didėjanti Rusijos izoliacija tarptautinėje arenoje verčia ją keisti savo strategiją Arkties regione ir susitaikyti su didėjančiu Kinijos aktyvumu, teigiama naujoje žvalgybos bendrovės „Strider Technologies“ ataskaitoje. Kaip pažymima, tai yra „aiškus nukrypimas nuo ankstesnių Rusijos pastangų apriboti Kinijos dalyvavimą Arkties regione“, kuris Maskvai tebėra „vienas svarbiausių prioritetų“, skelbia tvn24.pl.
„Striders Technologies“ yra privati žvalgybos bendrovė, kurios specializacija – baltoji žvalgyba, arba informacijos rinkimas iš viešai prieinamų šaltinių. Trečiadienį paskelbtoje ataskaitoje ji pranešė apie augantį Kinijos dalyvavimą Arkties regione.
Ataskaitos autoriai pažymi, kad „Arkties kontrolė yra vienas svarbiausių Rusijos prioritetų“, nes šis regionas yra „nepaprastai turtingas gamtinių išteklių ir labai svarbus transporto ir kariniu požiūriu“. Dėl šios priežasties rusai dešimtmečius siekė išlaikyti dominuojančią padėtį Arktyje, ribodami kitų šalių, įskaitant Kiniją, prieigą prie jos.
Tačiau, kaip pažymi ataskaitos autoriai, ši padėtis keičiasi nuo 2022 m., kai prasidėjo visapusiška Rusijos invazija į Ukrainą. „Besitęsianti geopolitinė izoliacija verčia Maskvą koreguoti savo Arkties regiono plėtros ir kontrolės strategiją. Dėl to akivaizdžiai pereinama prie vis didesnės priklausomybės nuo Kinijos bendrovių ir privačių investicijų plėtojant Šiaurės jūrų kelią (tai trumpiausia vandens jungtis tarp Atlanto ir Ramiojo vandenyno – red. past.) ir energetikos išteklių žvalgymo, perdirbimo ir transportavimo infrastruktūrą“, – vertinama ataskaitoje, dabartinį Rusijos ir Kinijos bendradarbiavimo Arktyje lygį laikant „beprecedenčiu“.
Ataskaitos autoriai savo išvadas grindžia daugybe įrodymų. Pirma, jie pažymi, kad Arktis atsivėrė Kinijos bendrovėms: nuo 2022 m. sausio mėn. iki 2023 m. birželio mėn. užregistruotos 234 Pekino kontroliuojamos bendrovės, vykdančios verslą Rusijos kontroliuojamoje Arkties teritorijoje – tai 87 proc. daugiau nei 2020 ir 2021 m. Kinijos bendrovių veiklos aktyvėjimas „yra aiškus nukrypimas nuo ankstesnių Rusijos pastangų apriboti Kinijos dalyvavimą regione“.
Taigi Pekinas užpildo „technologinę tuštumą“, kurią po 2022 m. vasario paliko Vakarai, teigia autoriai. Vienas iš pavyzdžių – suskystintų gamtinių dujų gamykla „Arctic LNG 2“. Vakarų bendrovėms pasitraukus iš šio projekto, į jį investavo Kinijos bendrovės, tokios kaip „China National Petroleum Corporation“ (CNPC) ir „China National Offshore Oil Corporation“ (CNOOC).
„Ankstesnėse analizėse daugiausia dėmesio buvo skiriama Rusijos kariniam buvimui Arktyje, tačiau mūsų išvados atskleidžia strateginį Rusijos posūkį, kuriam būdingas valstybės išlaidų mažinimas ir nepaprastas politikos pokytis, apimantis Kinijos ir privataus sektoriaus investicijas, siekiant išlaikyti dominavimą Arktyje“, – sako vienas ataskaitos autorių.
