Paradoksas: gyvenimas negerėja, o grynųjų lietuviai turi vis daugiau (17)
Nors komerciniai bankai ir valdžios institucijos jau porą metų visaip ragina gyventojus mažinti atsiskaitymus grynaisiais pinigais ir naudotis elektroninėmis paslaugomis bei mokėjimo kortelėmis, kol kas banknotų lietuviai atsisakyti nenori.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Lietuvos banko duomenimis, šalyje grynųjų pinigų apyvartoje per kovą padaugėjo 155,6 mln. litų ir mėnesio pabaigoje jų buvo 11,508 mlrd. litų. Rezidentų indėliai centriniame banke per mėnesį sumenko 3,991 mlrd. litų ir kovo pabaigoje sudarė 5,577 mlrd. litų.
Grynųjų pinigų apyvartoje daugėjimo tendencija iš esmės pastebima visus pastaruosius metus. Didžiausias grynųjų pinigų apyvartoje šuolis buvo užfiksuotas praėjusių metų gruodį, tuomet apyvartoje cirkuliuojančių grynųjų pinigų suma padidėjo net 309,4 mln. litų ir siekė 11,4 mlrd. litų.
Sausį grynųjų pinigų apyvartoje sumažėjo 125 mln. litų – tai nulėmė žiemos šventės, per kurias žmonių išleisti pinigai vėl grįžo į bankus, o vasarį grynųjų pinigų kiekis apyvartoje vėl šoktelėjo 228,4 mln. litų.
Kampanija nepadeda
Lietuvos komercinių bankų asociacija 2011-ųjų gegužę pradėjo kampaniją, kurios tikslas – skatinti gyventojus naudotis elektroninės bankininkystės paslaugomis ir mokėjimo kortelėmis. Tam tikri šios kampanijos rezultatai jau matomi, tačiau, finansų ekspertų manymu, jie vis dar nepakankami.
Lietuvos banko duomenimis, elektroniniu būdu inicijuotų pervedimų skaičius per metus išaugo 15,5 proc. – iki 101 mln. Jų dalis tarp visų pervedimų ūgtelėjo 3,5 procentinio punkto – nuo 57,1 iki 60,6 proc.
Itin išaugo mokėjimai šalyje labiausiai paplitusiomis debeto kortelėmis. Per metus tokių mokėjimų vertė padidėjo beveik ketvirtadaliu – iki 6,4 mlrd. litų, o operacijų skaičius ūgtelėjo 23,8 proc. – iki 118 mln. Atitinkami kredito kortelių rodikliai padidėjo 9,9 proc., iki 1,8 mlrd. litų, ir 9,4 proc. – iki 12,8 mln.
Iš viso 2012 m. Lietuvoje atlikta 311,6 mln. mokėjimo ne grynaisiais pinigais operacijų, kurių vertė sudaro daugiau nei 740 mlrd. litų. Per metus visų mokėjimo ne grynaisiais pinigais operacijų padaugėjo 13 proc.
Vis dėlto skaičiuojama, kad kol kas tik kas penktas litas Lietuvoje sumokamas elektroniniu būdu.
Šešėlinės pajamos
„Nors grynųjų pinigų kiekis apyvartoje pastaruoju metu nuolat auga, tikrai negalima sakyti, jog tai rodo, kad lietuviai pradeda geriau gyventi. Čia toks lietuviškas paradoksas. Juk oficiali statistika rodo, kad pusė dirbančių gauna mažesnį nei vidutinis atlyginimą. Tad statistika ryškaus pagerėjimo tikrai nerodo. Vadinasi, dalis į apyvartą patenkančių pinigų yra neoficialios žmonių pajamos“, – sakė DNB banko vyriausioji ekonomistė Jekaterina Rojaka.
Anot jos, nors pastaruoju metu pastebimas ir gana ryškus atsiskaitymų mokėjimo kortelėmis augimas, Lietuva vis dar smarkiai atsilieka nuo kitų ES šalių.
„Pagal mokėjimus kortelėmis vis dar esame žemiau ES vidurkio, atsiliekame nuo kaimynų latvių ir estų, ką jau kalbėti apie Skandinavijos valstybes. Pas mus tik kas penktas litas sumokamas elektroniniu būdu, o Šiaurės šalyse kai kurie bankai apskritai atsisako mokėjimų grynaisiais“, – pasakojo J. Rojaka.
Ekonomistės teigimu, prie lietuvių pomėgio gryniesiems pinigams veikiausiai prisidėjo ir „Snoro“ bei Ūkio bankų griūtys. Tai galėjo paskatinti gyventojus atsiimti indėlius ir pinigus skirti išlaidoms ar laikyti juos namuose.
„Taip, šie įvykiai turėjo padarinių. Vis dėlto tai nėra išskirtinai lietuviška tendencija. Bankai pastaruoju metu žlugo ne tik mūsų šalyje, pasitikėjimas yra susvyravęs visame pasaulyje“, – teigė J. Rojaka.
