„Forbes“: JAV reikalingas naujas karas, arba kapitalizmas mirs (27)
Jungtinėms Valstijoms reikalingas naujas karas? Tam, kad išgyventų ekonomika? Tam, kad atsistatytų darbo vietų rinka? Kad klestėtų kapitalizmas? Galbūt. Ir štai dar dėl ko.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kaip praneša „Forbes“, JAV BVP, pirminiais duomenimis, ketvirto ketvirčio metu pirmą kartą per pastaruosius trejus metus krito… ir iš viso per metus krito 0,1 proc., nors ekonomistai laukė 1 proc. BVP augimo. Staigus 15 proc. valstybinių išlaidų sumažinimas privedė prie JAV ekonominio aktyvumo sulėtėjimo. Labiausiai buvo apkarpytas karinis biudžetas, sumažintas 22,2 proc., ir tai tapo masiškiausiu apkarpymu gynybos sferoje nuo Vietnamo karo pabaigos.
Karas suteikia ekonomikai stimulą, o amerikiečiai – kariaujanti nacija: ar ne Antrasis pasaulinis karas ištraukė juos iš Didžiosios depresijos? O Irako ir Afganistano karai, ilgiausi istorijoje, neabejotinai stimuliavo ekonomiką… karo mašina nuo 2000 metų padidėjo dvigubai, nuo 260 milijardų dolerių iki 550 milijardų… BVP išaugo 50 proc. nuo 10 iki 15 trilijonų dolerių… o federalinė skola nuo 5 trilijonų dar tuomet, kai JAV vadovai manė, kad „skola neturi reikšmės“, patrigubėjo iki daugiau nei 15 trilijonų.
Tačiau labiau už visus karas malonus kapitalistams – „Forbes“ pasaulio milijardierių sąrašas iš 322 punktų 2000 metais išaugo iki 1426. Be to, pakoreguotos likusių amerikiečių namų ūkių pajamos liko tame pačiame lygyje.
O štai kapitalizmui, 1426 amerikiečių ir likusio pasaulio kapitalistų gyvenimas dar nuostabesnis – dėl Nobelio premijos laureato ekonomikos srityje Miltono Friedmano „katastrofų kapitalizmo“ ir Ayn Rand dogmoms apie laisvos rinkos kapitalizmą.
Ir vis dėlto po karų Afganistane ir Irake užbaigimo kapitalizmui reikalingas naujas ekonominis stimulas, naujas karas. Tai taip amerikietiška – neokonservatoriai mano, kad naujas karas paskatins BVP augimą. Jie galbūt meldžiasi, kad Mažasis Kimas padarytų ką nors impulsyvaus. Tik atsirastų proga.
Tačiau tarp Vašingtono politikų nėra sutarimo. Vieni nori sumažinti valstybės vaidmenį, sumažinti skolą ir džiaugiasi staigiu 15 proc. valstybės išlaidų sumažinimu. Tačiau didžiausias gynybos srities apkarpymas po 1972 metais pasibaigusio Vietnamo karo erzina neokonservatorius, karo šalininkus, ir politikus, stipriai priklausomus nuo karo šalininkų, lobistų ir rinkėjų karinėse bazėse ar rinkiminėse apylinkėse.
Ir kas toliau? Jeigu amerikiečių kapitalizmui reikalingas naujas karas, kad išgyventų… jeigu sumažinamas aktyvumas Afganistano ir Irako karuose… jeigu Šiaurės Korėja viso labo grasina… jeigu Kinija turi per daug ką prarasti… jeigu naujieji karai vykdomi per bepiločius lėktuvus iš monitorių ekranų viename iš Pentagono centrų… Bet jei visgi karo pramonės kapitalistams, praturtėjusiems iš karo, visgi taip knieti pulti… kas gi tuomet išprovokuos naują karą JAV „katastrofų kapitalistams“?
10 nenuspėjamų konflikto židinių, dėl kurių gali kilti nauji pasauliniai karai
Nors „juodosios gulbės“ – pakankamai sunkiai nuspėjamas dalykas, egzistuoja 10 įtampos kupinų karštųjų taškų, kurie jau dabar yra trinties ir konfliktų priežastys. Ir staigi įtampa gali priversti prie užsiliepsnojimo. Šis procesas gali įvykti dėl bet kurio daugybės netikėtų ir neprognozuojamų įvykių, ir kaip virusas persimesti ant kitų devynių.
Ir po to kapitalistiniai karo ereliai galės gauti daug naudos, kaip jau buvo padaryta, susiejus 9/11 su karu Irake. Ir iš tiesų, „Worldwatch Institute“ ataskaitoje mes matome mažiausiai 10 probleminių taškų – „juodųjų gulbių“ – iš kurių gali prasidėti naujo karo gaisro plitimas. Štai problema, į kurią nurodė „Worldwatch Institute“: „Įnirtinga kova planetoje tarp leidžiamos apkrovos ir augančios paklausos – ar galime mes ją toliau tęsti?“ Ne – nykstantys planetos resursai negali patenkinti sprogstančios paklausos pirkiniams ir energijai. Kodėl? Tai neįmanoma, taip tęsti negalima. Robertas Engelmanas įspėja: „Tai nesitęs ilgai, tai tiesiog neįmanoma.“ Pasaulis žlugs dėl epidemijų, bado ir karo spaudimo.
Kada? Galima beveik neabejoti, kad iki 2020 metų prasidės kažkas rimto, prieš dešimt metų žurnalui „Fortune“ tvirtino George‘o Busho Pentagonas. Kalbama apie senovinį karo modelį – totalūs karai dėl maisto, vandens ir energijos atsargų. 2020-ieji jau netoli. Tad kas gi tos „juodosios gulbės“, dėl kurių ir gali kilti naujieji karai?
Sprogstantis pasaulio populiacijos augimas – planeta nepajėgi išmaitinti dar 3 milijardus naujų žmonių - Jau Didžiosios depresijos metu pasaulyje buvo 3 milijardai žmonių. Prieš dvidešimt metų šis skaičius padvigubėjo iki 6 milijardų. Dabar jis sudaro 7 milijardus, o iki 2050 metų Jungtinės Tautos žada 10 milijardų. Nors gimstamumo koeficientai pasaulyje krenta, per keletą ateinančių dešimtmečių daugelis šalių su aukštais gimstamumo koeficientais bus priverstos kažkur „nukišti“ didžiuliu tempu augančias darbo jėgos apimtis. Ugandoje, kur moterys gimdo vidutiniškai iki šešių vaikų, tai reiškia būtinybę iki 2030-ųjų sukurti daugiau nei 1,5 milijono naujų darbo vietų.
Pramoninės žemės ūkio šakos – chemija, vandens deficitas, rizika sveikatai, ligos - Galbūt Teksaso ūkininkai ir turtingėja, bet tai yra susiję su intensyviu cheminių medžiagų naudojimu, ligų plitimu, per didelio masto antibiotikų vartojimu ir atsparumo jiems augimu, masiniu vandens naudojimu ir žmogaus sveikatos prastėjimu.
Prekių gamyba – stipriai auganti paklausa, spekuliatyvus kainų kūrimas - Praėjusių metų duomenys mums rodo, kad grūdų gamyba atsigauna po staigaus kritimo. Tačiau tuo pat metu ilgalaikiam atsigavimui trukdo klimato pokyčiai ir etanolio kuro paklausos augimas, ir kylant grūdų kainoms, efektą jaučia visa ekonomika.
Miškai nugalėti urbanizacijos ir žemės ūkio - Augant prekių paklausai ir žemės ūkio paskirties sklypų kainoms, pasaulyje nyksta miškai, ir dėl to nyksta daugybė biologinių ryšių. Pasekmės – klimato algoritmų kaita, aplinkos užteršimas. Pavyzdžiui, prieš penkerius metus „Bloomberg“ demaskavo Cargill ir Alcoa veiklą, kuri privedė prie stambiausio pasaulio tropinio miško sunaikinimo. Ir tai silpnina planetos apsaugą nuo globalinio atšilimo.
Mėsos gamintojai – didžiuliai dujų išmetimai, neigiamai veikiantys klimatą ir ozono sluoksnio būklę - Galvijai atsakingi už 40 proc. pasaulio metano ir už 65 proc. azoto oksidų emisijos, išmesdami nuodingas šiltnamio dujas, kurios anglies dioksido poveikį viršija 25-100 kartų.
Organiški maisto produktai – nelauktos pasekmės ir aukštos kainos - Organiškas maistas, kurį galima nusipirkti tokiose parduotuvėse kaip „Whole Foods Markets“, priverčia jus pasijausti pakiliai. Tačiau judėjimas už organišką žemės ūkį susiduria su problema – augančios žemės ūkio gėrybių kainos, organiškų standartų prieštaringumas ir dar didesnės pačių organiškų produktų kainos.
Badas ir nutukimas – ir viena, ir kita auga iki pasaulinės pandemijos mastų - Tik įsivaizduokite, 177 pasaulio šalių statistiniai duomenys rodo, kad 38 proc. suaugusių (vyresnių nei 15 metų) turi viršsvorio. Ir šios tendencijos pastebimos pačiuose įvairiausiuose pasaulio rajonuose, nepriklausomai nuo gyventojų pajamų lygio.
Nafta ir alternatyvi energetika – paklausa auga, atsargos ribotos - 2010 metais pasaulio naftos sunaudojimas pasiekė naujas aukštumas – 87,4 barelių per dieną. Nafta išlieka reikšmingiausiu komerciniu energijos šaltiniu. Tuo tarpu pasaulinė biokuro gamyba 2010 metais pasiekė didžiausią visų laikų lygį – 105 milijonai litrų, ir tai yra 17 proc. daugiau, nei 2009 metais. Daugiausia tai yra susiję su aukštomis naftos kainomis, pasaulinės ekonomikos pasitraukimo iš recesijos ir pasikeitimų biokuro srities įstatyminėje bazėje.
Gamtinės dujos – skalūnų dujų gavyba kenkia aplinkai - 2009-2010 metais gamtinių dujų vartojimas išaugo 7,4 proc., pasiekdamas rekordinį lygį. Tačiau ir šis reiškinys turi kitą pusę – tokios naujos technologijos kaip hidroplėšymas ir skalūnų dujos kelia grėsmę ekologijai ir aplinkai.
Branduolinė energija – avarijos, teroristai ir atliekų saugojimas -
Taip, branduolinė karta iš esmės krito 2011 metais dėl gamybos kaštų augimo, paklausos tempų mažėjimo ir Fukušimos katastrofos. Tačiau su branduolinių atliekų saugojimo problema kovoti teks dar ilgai.
(22)(3)(4)
