Siūlymai Rygoje iškelti paminklą sovietų kariams kelia Rusijos įniršį

Tuoj ateis Arnas visiems viską paaiškins

Visada po tokių straipsnių stebiuosi kiek daug dar sovietinių paminklų likę Baltijos šalyse, net reprezentacinėse vietose...

Istoriją reikia prisiminti, kad ir kaip ji mums nepatiktų...

Sovietų armija neišlaisvino Baltijos valstybių, tik pakeitė priklausomybę kitai diktatūrai, todėl labai abejotina sovietų armiją šlovinančių paminklų būtinybė, ypač reprezentacinėse vietose. Tie paminklai, kaip istorijos atminimas, gali stovėti sovietų armijos kapinėse.

Teisingai, reikia šalinti tokius paminklus iš Baltijos valstybių sostinių centrų. Man jų tokių nereikia, ir praeities prisiminti nenoriu, nes prie ruso geriau nebuvo. Ir kokie gi čia prisiminimai bus, ne manau kad žmonės nori prisiminti nekokius laikus. Tegul geriau veža visokius tokius pamiklus iš Sovietų laikotarpio į visokius "Grūto" parkus, kam skauda širdį, kam nostalgija - tai nuvažiuos ir prisimint, o bendrą miestų vaizdą, gana gražų senamioeščių vaizdą geriau keisti šiuolaikiškais meno kūriniais, nei primenančiais sovietinius laikus. Niemand pasistatyk į kiemą tuos sovietų kareivius, tarp kurių gal būt ir mano tėvas buvo ir žiūrėk, man jokio grožio ir gražių prisiminimų nėra tose šlykštynėse.

Tai galimas kompromisas - tegu paminklas stovi kur stovėjęs, bet parodom ir antrą "išvadavimo" pusę - pvz galima šalia pastatyti tą prievartaujamos moters ir lenkijos paminklą, arba gyvulinį vagona Istoriją tai reik atsiminti kaip ir kaip ji nepatiktų. ane?

Tikrai, kad nereikėjo - gražiai sau pasidalino smėlio dėžę (Molotovo-Ribentropo paktas ir "draugystės sutartis") ir būtų ilgai ir laimingai sau žaidę nekišdami rankų prie vienas kito žaisliukų. Du diktatoriai-idiotai šalia vienas kito iš principo niekaip nesuderinama.

lenkas už paminklą jau meldžiasi, kad dviejų metelių nepaskirtu už nesantaikos kurstymą. O politikierių iš Latvijos veiksmus, kaip po rinkiminę akciją smerkia tiek Saimos pirmininkas, tiek Latvijos respublikos prezidentas. Visi tik latviukai gali džiaugtis jog Vakarai patylom nuleidžia, kai Waffen SS legionas, žygiuoja per gatves kovo mėnesį. Bet kurioje kitoje valstybėje toks atviras nacistinės armijos garbinimas būtu įvertinamas kiek kitaip Tad vargu ar apart nacistuojančių vadukų kas drįs Latvijoje judinti istorijos širšių lizdą.

Ha, "nacistuojančių" tai čia todėl, kad vadinimas "nacionalistais" (kaip prieš 20 metų) nieko nepaveikė tai dabar bandot griebtis šiaudo ir nedraugus iš karto vadinti "naciais"? Iš tiesų tai didžiausią klaidą padarė nenuversdami visų okupantų balvonų iš karto, būtų ir pas mus naujų "pieno karų" jei kokį stabą bandytume pašalinti.

Pastebiu keista tendencija tarp nekuriu pilieciu mastymo: jei nemyli lansbergio - esi komunistas, jei nemyli rusu - esi fasistas, jei nemyli amerikos - teroristas, jei nemyli pakso - narkomanas (ziur. garsuji youtube video kur bobutei protezai iskrenta), jei nemyli neringos - esi pedofilas, jei nemyli konservatoriu - esi runkelis ir t.t. Cia reikia gera vaizduote turet kad taip ismastyt

Baltijos šalių žemes be jokio gailesčio valė nuo etninių gyventojų.

Jo, tokie ir padėjėjai, kai bijojai, kad tave su visa šeima sušaudys kartu.

Karas yra karas, bet kuo galima pateisinti civilių vertimą į duobes ir trėmimus, kurie buvo vykdomi jau karui pasibaigus? Stalinu?

1. Po karo Rusijoje labai trūko darbo jėgos, trėmimai tai turėjo pataisyti. 2. Po karo Rusijos kariui nušauti įkyrų rezistentą buvo tas pats kaip įkyrią musę. 3. Viskas nesigavo, gavosi kaip visada, ne taip. Vietoje darbo jėgos, stropūs strebukai į Sibirą nusiuntė vaikus ir senelius (konvojų liudijimai).

Teisinti nereikia, reikia prisiminti, o pyktis - blogas patarėjas...

O kurioj čia vietoj pyktis? Tremtinių palikuonims tokie „paminklai“ tikrai nesukelia teigiamų atsiminimų. Istorija yra istorija, o iškrypusios santvarkos stabai yra visai kitas reikalas. Ar galima garbinti ir jausti kažkokią padėką tiems, kurie plėšė kaimus ir prievartavo viską kas juda? Ir per kurią vietą tarybinės armijos karys yra išvaduotojas, jei jis išvadavęs pamiršo išeiti, ir tuo pačiu dar šimtus tūkstančių (kalbant apie visas užgrobtas teritorijas) „išvaduotų“ po velėna pakišo?

Na, iš Rusijos bokšto žiūrint - vienok kaip ir išvadavo... O šiaip, tikras karys yra žmogus, perėjęs pragarą, ir sugebėjęs likti žmogumi ir vien už tai nusipelnantis pagarbos. Nesvarbu kieno karys - raudonosios armijos, nacių ar JAV. Tarp karių irgi pasitaiko niekšų, iš kitos pusės, kario veiksmų negalima vertinti "taikos akimis". Bendražygių žūtis už kelių metrų radikaliai keičia žmogaus mąstymą, išgyvenimo instinktas įsijungia pilnu pajėgumu ir pradedama pirma šaudyti, o paskui galvoti, kitaip neišgyvensi. Neretas po to ir išprotėja, o reikalauti atsakomybės iš bepročio nebūtų labai prasminga, jis pats yra auka. P.S. Hirošimos monumentas yra ne tam, kad kažką garbinti, o tam, kad atsiminti. Lygiai taip pat sovietų kario paminklas yra ne tam, kad garbinti kažkokią santvarką, o kad atsiminti, kaip buvo.

, kuriuos norima nuimti. Jei būtų susisukę kaip lietuviai pirmaisiais nepriklausomybės metais, tai dabar nereikėtų rusiškų nesąmonių klausytis. Jelcino laikais rusai turėjo ką namuose veikti, nereikėjo priešų kaimyninėse šalyse ieškoti. Dabar gi didžiausi Rusijos priešai yra mažos „fašistuojančios“ ir „istoriją iškraipančios“ kaimynės— yra kuo gyventojus pagąsdinti, kad ant savo valdžios neburnotų. Man visiškai neįdomi Rusijos pozicija ir ką jie galvoja. Manau, jei jau taip reikia tos amžinos atminties sovietų kariui, tai rusai su latviais gali susitarti, kad leistų vagonais ar laivais visą tą gerą išsivežti. Galės tada rusai švęsti ir geru žodžiu raudonąją armiją minėti, o latviai tuo tarpu savo Pergalės aikštėje galės švęsti ir minėti jiems aktualius dalykus. Pasikartosiu, tai kas rusams yra pergalė prieš fašizmą (nors sovietai nuo pat pradžių su vokiečiais buvo sutarę apie Europos pasidalijimą), Baltijos šalims yra nepriklausomybės praradimas ir masiniai šeimų trėmimai. p.s. Hirošimos taikos memorialas yra skirtas atminti žuvusiems japonams, o ne ant jų atominę bombą numetusių amerikiečių atminimui. (Reikėtų jausti skirtumą bandant kažką pritempti.)