Antras bandymas Lietuvoje riboti atsiskaitymus grynaisiais (8)
Lietuvoje nuo kitų metų gyventojai tarpusavyje grynaisiais greičiausiai galės atsiskaityti iki 15 tūkst. eurų (51,8 tūkst. litų), o atsiskaitant su įmone arba komercine veikla užsiimančiu gyventoju - iki 5 tūkst. eurų (17,3 tūkst. litų).
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tai numatyta Finansų ministerijos parengtose įstatymų pataisose. Jos parengtos po to, kai šių metų balandį Seimas atmetė pataisas, kuriomis atsiskaitymai grynaisiais būtų ribojami nuo 10 tūkst. litų.
Pristatant pataisas Seimui buvo teigiama, kad jos turėtų padėti kovoti su šešėline ekonomika, tačiau parlamentarai nuogąstavo, kad jos pakenks verslui, kur atsiskaitoma tik grynaisiais, pavyzdžiui, prekybai naudotais automobiliais, taip pat teigta, kad pataisos būtų naudingos bankams, kurie gautų papildomų pajamų už sandorių aptarnavimą.
Ketinimai riboti atsiskaitymus grynaisiais nepakenks gyventojams ir legaliam verslui, tačiau „ uždės apynasrį“ šešėliniam verslui ir paskatins žmones legaliai ir sąžiningai atskleisti tikrąsias sandorių vertes, tvirtina finansų ministras.
„Pirmiausiai pabrėžkime, kad nėra draudžiami atsiskaitymai didesnėmis sumomis, tiesiog nustatoma taisyklė, kad didesnių grynųjų pinigų sumų portfeliuose ar lagaminuose vežioti nederėtų, o reikėtų pervesti civilizuotai iš banko sąskaitos ar per kokią kitą mokėjimo įstaigą. Tai yra ne draudimas atsiskaityti, o tiesiog sureguliavimas atsiskaitymų formos“, - Lietuvos radijui trečiadienį sakė Rimantas Šadžius.
Anot jo, siūlomos permainos būtų naudingos sąžiningam verslui, nes nekiltų ginčų dėl sandorio, sumokėtų pinigų kiekio, padidėtų ir verslininkų, kuriems nebereikėtų su savimi laikyti didelių grynųjų pinigų sumų, saugumas.
„Be abejo, šešėlinis verslas priešinosi, priešinasi ir priešinsis naujoms taisyklėms. Tai nieko naujo, tai ne vien tik Lietuvoje vyksta, bet ir kitose pasaulio šalyse, kur įvesti tokie apribojimai. Sakyčiau, tie apribojimai ne iš gero gyvenimo, o būtent siekiant apriboti nekontroliuojamą grynų pinigų apyvartą, kuri yra praktiškai privalomas šešėlinio verslo atributas“, - teigė R.Šadžius.
Finansų ministerijos teigimu, 5 tūkst. eurų riba gerokai viršija Europos Sąjungos šalių apribojimų vidurkį, kuris yra 3 tūkst. eurų, ir turėtų būti optimali Lietuvai, o 15 tūkst. eurų riba pasirinkta įvertinus, kad žmonės nėra profesionalūs rinkos dalyviai ir jų tarpusavio atsiskaitymai didelėmis grynųjų pinigų sumomis yra išimtiniai.
Taip pat nurodoma, kad gyventojams tai neturėtų sukelti nepatogumų, nes dažniausiai grynaisiais mokamos nedidelės suimos - pernai 95 proc. sandorių neviršijo 3 tūkst. eurų, o iš likusių 5 proc. tik nedidelė dalis buvo atliekama grynaisiais.
Pasak R.Šadžiaus, argumentas, kad siūlomi pakeitimų būtų naudingi komerciniams bankams, nėra „visiškai sąžiningas“.
„Tai mėginimas nukreipti dėmesį nuo pagrindinės problemos, o pagrindinė problema yra juoda ar neapskaityta grynųjų pinigų apyvarta. Ne vien bankai dalyvautų negrynųjų pinigų apyvartoje - Lietuvoje jau yra įsiregistravę labai daug mokėjimo įstaigų ir tai nėra tik kredito unijos, jau galima negrynaisiais pinigais atsiskaityti netgi supermarketuose. Iš tikrųjų tai nėra kažkokių išskirtinių sąlygų bankams sudarymas“, - sakė R.Šadžius
Tačiau jis pripažino, kad siūlomos pataisos Seime tikriausiai susilauks pasipriešinimo.
„Esu tikras, kad šios įstatymo pataisos sulauks dar vieno karštų diskusijų rato Seime, kadangi pirmas mūsų pasiūlymas, kuriame buvo siūloma apriboti atsiskaitymų grynaisiais sumas 10 tūkst. litų, Seimo nariams nepasirodė priimtinas ir po karštų diskusijų buvo pasiūlyta Vyriausybei patobulinti siūlymą, mes tą ir padarėme", - sakė R.Šadžius.
Siūloma, kad įstatymų pataisos įsigaliotų nuo 2015 metų pradžios, kai Lietuvoje bus įvestas euras.
