2014 metų Nobelio fizikos premija – mėlynų šviesos diodų kūrėjams (6)
Antradienį paskelbti 2014 metų Nobelio fizikos premijos laureatai – jais tapo profesorius Isamu Akasaki iš Meijo universiteto Nagojoje (Japonija), profesorius Hiroshi Amano iš Nagojos universiteto (Japonija) ir profesorius Shuji Nakamura (Kalifornijos universitetas Santa Barbaroje, JAV).
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Alfredo Nobelio įsteigtų apdovanojimų tikslas – pagerbti mokslininkus, kurie labiausiai pasitarnavo žmonijai. O šių mokslininkų trijulės didžiausias nuopelnas – tai naujo būdo skleisti baltą šviesą sukūrimas. Iki šių mokslininkų darbo jau buvo sukurti raudonos bei žalios spalvos diodai (LED). Šį duetą papildžius mėlynu diodu, buvo galima sukurti šviestuvus, skleidžiančius baltą šviesą.
Kuomet praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio pradžioje šie dabar jau Nobelio premijos laureatai iš puslaidininkių, su kuriais dirbo, išgavo ryškią mėlyną šviesą, prasidėjo fundamentali apšvietimo technologijų transformacija: be mėlynos spalvos nebuvo įmanoma išgauti baltos šviesos iš jau egzistavusių diodų spalvų derinio. O mokslo ekspertai mėlynuosius šviestukus nesėkmingai bandė sukurti net tris dešimtmečius.
I. Akasaki, H. Amano ir S. Nakamura atliko žygdarbį, kuris daugybei mokslininkų iki jų pasirodė neįveikiamas. Tuomet du pirmieji mokslininkai dirbo Amano universitete Nagojoje, o trečiasis – mažutėje bendrovėje „Nichia Chemicals“ Tokušimoje. Jų išradimas tapo tikra revoliucija: kaitrinė lemputė lydėjo mus tamsiais XX a. vakarais, o XXI amžiuje mes viską apšviesime LED lemputėmis.Balti LED šviestuvai skleidžia ryškią baltą šviesą, yra itin ilgai veikiantys ir vartoja mažai elektros energijos. Ir jie iki šiol nuolat tobulinami – didinamas jų energetinis efektyvumas, kurį nusako šviesos srauto (matuojamo liumenais, lm) ir sunaudojamos elektros energijos (matuojamos vatais, W) santykis.
Šiandienos apšvietimo efektyvumo rekordas yra 300 lm/W. Tuo tarpu įprastinės kaitrinės lemputės veikia apie 16 lm/W efektyvumu, fluorescencinės – 70 lm/W. Beveik ketvirtis visos elektros energijos pasaulyje suvartojama apšvietimui, todėl LED šviestuvai leidžia sutaupyti labai daug Žemės išteklių. Ir ne tik energijos suvartojimo prasme – LED šviestuvai veikia iki 100 000 valandų – palyginimui, kaitrinės lemputės perdega vidutiniškai po 1000 valandų, o fluorescencinės – po 10 000 valandų veikimo.
LED šviestuvai gali pagerinti daugiau nei pusantro milijardo žmonių gyvenimus – būtent tiek žmonių gyvena vietose, kuriose nėra elektros energijos tiekimo, o LED šviestuvams pakanka energijos, gaunamos iš nebrangių Saulės energijos elementų.
Ir jau dabar daugelio mūsų kišenėse yra šių trijų iš Japonijos kilusių išradėjų darbo vaisių – telefonų LED blykstės neapsieina be mėlyną šviesą skleidžiančių komponentų. Be to, ir namų ūkiuose ne tokie efektyvūs šviesos šaltiniai pamažu keičiami sparčiai pingančiomis LED lemputėmis.