Vakarų pasaulyje svastika yra nacizmo sinonimas, tačiau ji tūkstančius metų naudota kaip sėkmės simbolis praktiškai visose pasaulio kultūrose. Ar randant vis daugiau šio ženklo ilgos ikinacistinės istorijos įrodymų, jis kada galės nusikratyti savo neigiamas asociacijas?

Senovės Indijos sanskrito kalboje svastika reiškia „gerovė“. Šį simbolį tūkstančius metų naudojo induistai, budistai bei džainistai ir tai laikoma indišku ženklu.

Pirmuosius vakariečius keliautoju po Aziją įkvėpė šio ženklo teigiamos ir senovinės asociacijos, tad jie pradėjo naudoti jį ir grįžę namo. Iki XX a. pradžioje svastika įsitvirtino kaip nekaltas sėkmės simbolis.

JAV grafikos dizaineris ir rašytojas Stevenas Helleris savo knygoje The Swastika: Symbol Beyond Redemption? parodo, kad jis buvo entuziastingai priimtas Vakaruose kaip architektūros motyvas, reklamos ir produktų dizainas.

„Coca-Cola ją naudojo. Carlsberg naudojo ant alaus butelių. Skautai ją priėmė, o Amerikos mergaičių klubas pavadino savo žurnalą „Swastika“. Jauniesiems skaitytojams netgi būdavo siuntinėjami svastikos ženkliukai kaip prizai už žurnalo pardavinėjimą,“ sako jis.

Pirmajame Pasauliniame kare ją naudojo Amerikos kariniai daliniai ir ant RAF lėktuvų jie išsilaikė iki pat 1939. Dauguma šių ženklų buvo nustota naudoti ketvirtajame dešimtmetyje, kai į valdžią Vokietijoje atėjo naciai.

Svastikų naudojimas nacių atributikoje radosi iš XIX a. senųjų indiškųjų raštų vertimų, kuriuos vertę vokiečių mokslininkai pastebėjo panašumus tarp savo kalbos ir sanskrito. Jie padarė išvadą, kad indų ir vokiečių protėviai buvo tie patys ir įsivaizdavo baltųjų dieviškų kovotojų rasę, kurią pavadino arijais.

Šią idėją pasiglemžė antisemitų nacionalistų grupės, padariusio svastiką arijų simboliu, turinčiu vokiečiams sustiprinti senovinės giminystės ryšius.

Nacių vėliavos juodas, stačiakampis hakenkreuz (sulinkęs kryžius) būdingame baltame apskritime raudoname fone taps labiausiai nekenčiamu XX a. simboliu, neatsiejamai susijusiu su Trečiojo Reicho įvykdytais žiaurumais.

©

Visada atsiminsime, kas mūsų gyvenime buvo svastika – grynojo blogio simbolis”

 

Freddie Knoller, išgyvenęs Holokaustą

„Žydams svastika yra baimės, priespaudos ir išnaikinimo simbolis. Tai simbolis, kurio niekada negalėsime pakeisti," sako 93 metų Holokaustą išgyvenęs Freddie'is Knolleris. „Ant antkapių ir sinagogų piešiamos svastikos kelia baimę. Tai niekada neturėtų pasikartoti.“

Karui pasibaigus, svastikos Vokietijoje buvo uždraustos ir 2007 metais Vokietija nesėkmingai bandė įgyvendinti šį draudimą visos ES mastu.

Ironiška tai, kad svastika yra labiau europietiška, nei dauguma žmonių supranta. Archeologiniai radiniai seniai parodė, kad svastika yra labai senas simbolis, bet senoviniai pavyzdžiai jokiu būdu neapsiriboja Indija. Jį naudojo senovės graikai, keltai, anglosaksai, o kai kurie seniausi pavyzdžiai rasti Rytų Europoje, nuo Baltijos iki Balkanų.

Jei norėtumėte išvysti, kaip giliai įsišaknijęs svastikos ornamentas Europoje, gera vieta pradėti būtų Kijevas, kur Nacionaliniame Ukrainos istorijos muziejuje yra įspūdinga kolekcija.

©

Tarp labiausiai vertinamų muziejaus lobių yra maža dramblio kaulo paukštės figūrėlė. Ji padaryta iš mamuto ilties ir 1908 m. buvo rasta paleolito gyvenvietėje Mezine, netoli Rusijos sienos.

Paukščio torse išgraviruotas sudėtingas ornamentas iš sujungtų svastikų. Tai seniausias identifikuotas svastikos ornamentas pasaulyje ir radioaktyviosios anglies metodu nustatytas jo amžius yra pribloškiantys 15 000 metų. Paukštis rastas drauge su faliniais objektais, o tai remia idėją, kad svastikos ornamentas buvo naudojamas kaip vaisingumo simbolis.

1965 m. paleontologė Valentina Bibikova atrado, kad svastikos ornamentas ant paukščio labai panašus į natūraliai ant dramblio kaulo pjūvio atsirandantį ornamentą. Gal būt paleolito figūrėlę drožę meistrai tiesiog atkartojo tai, ką matė gamtoje - didžiulius mamutus, kuriuos siejo su gerove ir vaisingumu?

Pavienės svastikos pietryčių Europoje pasirodė neolito Vinca kultūroje maždaug prieš 7000 metų. Bet visoje Europoje jos paplito bronzos amžiuje. Muziejaus kolekcijoje yra maždaug 4000 metų amžiaus moliniai puodai su viršutinę dalį juosiančiomis svastikomis. Kai per Antrąjį Pasaulinį karą naciai okupavo Kijevą, jie buvo įsitikinę, kad šie puodai yra jų pačių arijų protėvių įrodymai, kurių jie ieškojo Vokietijoje. (Puodai buvo grąžinti po karo.)

Muziejaus Antikos kolekcijoje svastika matoma, kaip architektūrinis ornamentas, iki šiol plačiai naudojamas plytelėse ir tekstilėje.

Tikriausiai labiausiai stebinantis muziejaus eksponatas yra trapūs audinio fragmentai, išlikę nuo XII amžiaus. Manoma, kad tai buvo slavų princesės suknios apykaklė, papuošta auksiniais kryžiais ir svastikomis blogio nubaidymui.

Rytų Europoje ir Rusijoje svastika išliko populiariu puošybos elementu iki pat Antrojo Pasaulinio karo. Rusų rašytojas Pavelas Kutenkovas šiame regione aptiko beveik 200 šios temos variacijų. Bet hakenkreuzas išlieka labai neigiamu simboliu. 1941 m. Kijeve įvyko vienos iš didžiausių nacių įvykdytų masinių Holokausto žudynių, kai šalia Babi Yaro skardžio buvo apsupta ir nužudyta beveik 34 000 žydų.

Vakarų Europoje senovinės svastikos nebenaudotos dar ilgai prieš dabartinius laikus, bet jų pavyzdžių galima rasti daugelyje vietų, pavyzdžiui, bronzos amžiaus svastikos akmenį Ilkley Moor, Jorkšyre.

Kai kurie žmonės mano, kad ši ilga istorija gali padėti atgaivinti simbolį Europoje kaip kažką pozityvaus. Peteris Madsenas, prabangaus tatuiruočių salono Kopenhagoje savininkas sako, kad svastika yra vikingų mitologijos elementas, svarbus daugeliui skandinavų. Jis yra vienas iš pernai metų „Išmokite mylėti svastiką dienos“, vykusios lapkričio 13-ąją, rengėjų, kai tatuiruočių menininkai visame pasaulyje nemokamai siūlė svastikas, siekdami supažindinti su simbolio ilga, daugiakultūre praeitimi.

„Svastika yra meilės simbolis, o Hitleris jį išniekino. Nesistengiame atkurti hakenkreuzo. Tai būtų neįmanoma. Ir tai nėra kažkas, ką norime, kad žmonės pamirštų,“ sako jis.

Komentarai (11)