Netikėti faktai apie eurą, kurių tikriausiai iki šiol nežinojote
(12)
Lietuva nuo sausio tampa devyniolikta euro zonos valstybe. Ta proga pateikiame 19 pikantiškų, netikėtų faktų apie bendrą Europos Sąjungos valiutą. Pavyzdžiui, tikroji euro zona yra kur kas platesnė nei skelbiama oficialiai. Euro banknotuose nerasite vienos spalvos, o kai kur nepriimami smulkūs euro centai.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia
tik entuziazmo.
Šiuo metu euro zoną sudaro 19 šalių: Airija, Austrija, Belgija, Estija, Ispanija, Italija, Graikija, Kipras, Latvija, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Slovėnija, Slovakija, Suomija, Vokietija ir Lietuva.Tačiau iš tiesų euro geografija kur kas platesnė. Mat bendrą ES valiutą naudoja ne euro zonos ir net ne Europos Sąjungos valstybės – Monakas, Vatikanas, Andora ir San Marinas. Visos jos oficialiai kaldina savo eurus. Be to, euras kaip pagrindinė valiuta naudojamas Juodkalnijoje ir Kosove (greta Serbijos dinaro).
Geografija II
Buvo planų euro naudojimo sritį išplėsti net į kitus žemynus. Prieš porą metų galimybę įsivesti eurą su Vokietijos kanclere Angela Merkel aptarė Panamos vadovai. Svarstyta, kad euras galėtų tapti trečiąja šios valstybės valiuta greta Panamos balboa ir JAV dolerio. Tačiau kol kas tokios užmačios neįgyvendintos.
Geografija III
Vis dėlto nereikia ir tos Panamos, kad eurais būtų galima atsiskaityti kituose žemynuose. Mat jie naudojami Ispanijai priklausančios Balearų, Kanarų ir kitose salose, portugalų Azoruose ir Madeiroje. O ką ir kalbėti apie prancūzų kolonijas: euras galioja nuo Pietų Amerikoje esančios Prancūzų Gvianos iki Indijos vandenyno skalaujamo Reuniono.
Pravardė
Ką ispanai vadina Osama bin Ladenu? Ne tik seniai nukautą bene įžymiausią visų laikų teroristą, bet ir … 500 eurų banknotą. Toks pavadinimas paplito per 1998 metais prasidėjusią krizę, kai Ispanijos ekonomika smarkiai nusmuko. Kodėl „bin Ladena“? Atsakymas labai paprastas: visi apie jį girdėjo, bet niekas nėra matęs.
Sankcijos
Tas pats 500 eurų banknotas 2010 metais tapo Didžiosios Britanijos, kurioje galioja svaras sterlingų, sankcijų auka. Valdžios nurodymu bankai ir valiutų keityklos nustojo pardavinėti šiuos banknotus. Priežastis labai paprasta – stambiausias eurų kupiūras itin pamėgo nusikalstamos organizacijos. Mat pergabenti, pavyzdžiui, milijoną eurų grynaisiais kur kas paprasčiau išsikeitus į 500 eurų kupiūras, nei į šimtines ar juolab dvidešimtines.
Antika
Kuri iš dabartinių euro zonos šalių, kol nebuvo į ją įstojusi, turėjo seniausią valiutą? Žinoma, Graikija. Drachmos istorija siekia antikos laikus, tokie pinigai buvo naudojami dar Aleksandro Makedoniečio laikais. Tačiau apie 2600 metų skaičiuojančios valiutos istorija nutrūko 2002-ųjų pradžioje, kai Graikija įsivedė eurą.
Austras
Ar susimąstėte, kam turime būti dėkingi už eurus, kaip už savotiškus meno kūrinius? Ogi Austrijos dizaineriui Robertui Kalinai. Tai jo sukurta euro banknotų serija dar 1996 metais buvo pripažinta tinkamiausia, o vėliau pasirodė ir pačios kupiūros. Beje, R. Kalinai „ačiū“ pasakyti gali ne tik euro zonos nariai: darbštusis Austrijos menininkas, kuriam dabar 59 metai, taip pat sukūrė Sirijos svarų, Azerbaidžano manatų ir net konvertuojamosios Bosnijos ir Hercegovinos markės dizainą.
Nespausdins
Svarbiausias euro išskirtinumas – jį įsivedusios šalys negali jų spausdintis kada panorėjusios. Pinigų pritrūkusios euro zonos narės negali tiesiog paleisti spausdinimo mašinos, kaip, pavyzdžiui, JAV. Tad tokiu atveju tenka ieškoti šalių, kurios galėtų paskolinti. Kada šaliai gali pritrūkti eurų? Tada, kai importas smarkiai viršija eksportą. Arba kai valstybės išlaidos smarkiai viršija pajamas ilgą laikotarpį.
Virtuali pradžia
Mažai kas žino, kad euras trejus metus cirkuliavo tik elektroninėje prekyboje. 1999 metų sausio 1 dieną euras pakeitė nacionalines valiutas elektroniniuose pervedimuose vienuolikoje Europos valstybių. 2002 metų sausio 1 dieną ES valstybėse jau pasirodė grynieji eurai.
Likimo ironija
Euro simbolis € yra kildinamas iš graikų abėcėlės raidės epsilon. Ženklas, perbrauktas dvejomis linijomis, simbolizuojantis Europą ir euro stabilumą. Tačiau ekonominės krizės metu būtent Graikijos bėdos kėlė pavojų visai euro zonai.
Spalvos
Visi euro banknotai yra skirtingų spalvų: 5 eurų banknotas yra pilkos, 10 – raudonos, 20 – žydros, 50 – oranžinės, 100 – žalios, 200 – geltonos, 500 – violetinės. Tačiau eurų banknotuose nenaudojama ruda spalva.
Architektūros
Skirtingi eurų banknotai simbolizuoja ir skirtingas architektūrų eras. Pavyzdžiui, 50 eurų banknote atsispindi renesanso architektūros era, 10 – romaninės architektūros periodas, 20 eurų banknotas reprezentuoja gotiką, o štai 100 eurų banknotas simbolizuoja baroką ir rokoko architektūrą.
Be centų
Suomija – vienintelė euro zonos šalis, kuri nusprendė nenaudoti 1 ir 2 centų monetų, nes tokio smulkaus nominalo monetų suomiai neturėjo ir tada, kai šalyje cirkuliavo markės.
Prisirišo
Kai kurios ES šalys jau seniai yra „prisirišusios“ savo valiutą prie euro. Tai – Bulgarijos levasir Danijos krona. Tačiau ne tik Europa pasitiki euru. Kai kurios Afrikos bei Ramiojo vandenyno šalys savo valiutas taip pat susiejo su euru. 182 milijonai Afrikos šalių gyventojų naudoja valiutą, „pririštą“ prie euro, 27 milijonai – už euro zonos ribų ir 545 tūkstančiai – Ramiojo vandenyno salose.
Skirtingas poveikis
Euro sustiprėjimas ar susilpnėjimas visada yra dėmesio centre. Tačiau tarptautines korporacijas skirtingai veikia valiutos kurso pokyčiai. Pavyzdžiui, tokioms kompanijoms kaip „Adidas“, Puma, BASF, kurios gamina užsienyje, tačiau parduoda Europoje, stipresnis euras duoda daugiau naudos. Euro susilpnėjimas į naudą graikų laivų statytojams, taip pat tokioms kompanijoms kaip „Volkswagen“, „Henkel“, kurios gamina Europoje, bet eksportuoja į JAV.
Tiltai
Eurų banknotų nupiešti tiltai tėra fikcija, realybėje neegzistavę statiniai. Pinigų dailininkas nupiešė skirtingus, atspindinčius skirtingas Europos epochas. Tačiau olandai nutarė – jei yra tiltai ant banknotų, reikia juos ir pastatyti. Kaip tarė, taip padarė. Netoli Roterdamo, naujai pastatytame rajone virš kanalo iškilo nedideli tiltai – kopijos tų, kurie yra nupiešti ant banknotų.
Moteris
Tai, kad Europa buvo deivė graikų mitologijoje, žino daug žmonių. Tačiau, ko gero, mažai kas matė moters, davusios Bendrijai, vardą. Jos atvaizdą galima pamatyti tik ant dviejų eurų monetos, išleistos Graikijoje. Legenda pasakoja apie tai, kaip kartą Europa su draugėmis linksmai leido laiką Viduržemio jūros pakrantėje. Dievas Dzeusas pamatė Europą ir įsimylėjo ją bei nusprendė pagrobti. Jis pasivertė baltu jaučiu tam, kad apgautų pavydžią Herą, išniro iš jūros ir prisiartino prie Europos. Europa, pamačiusi priėjusį jautį, jį apkabino, pabučiavo ir juokais atsisėdo ant jo nugaros. Gyvulys pakilo ir metėsi į jūrą, kurią su Europa ant sprando perplaukė. Dzeusas merginą nusiplukdė į Kretą, kur pasirodė jai savo dieviškuoju pavidalu. Jiems gimė trys sūnūs: Minas, Radamantas ir Sarpedonas. O kaip joja Europa ant jaučio – galima pamatyti ant dviejų eurų monetos.
Falsifikatai
Kaip rodo Europos centrinio banko duomenys, pernai antrąjį pusmetį iš apyvartos buvo išimta 353 tūkst. padirbtų euro banknotų. Jų skaičius, palyginti su 2013-ųjų pirmuoju pusmečiu, išaugo 11,4 procento. Daugiau kaip 75 proc. visų padirbtų pinigų sudarė 20 ir 50 eurų banknotai. Per šį laikotarpį padidėjo ir padirbtų 10 eurų banknotų skaičius.
Statistika
Daugelio šalių patirtis rodo, kad euro šalininkų padaugėja tuomet, kai įsivedamas euras. Taip atsitiko ir Estijoje, ir Latvijoje. Praėjusį pavasarį euro šalininkų Latvijoje buvo 68 proc., nors kai šalis dar nebuvo euro zonos narė, eurą palaikė mažiau nei pusė apklaustųjų. Estijoje euro atžvilgiu palankiai nusiteikę net 80 proc. gyventojų – tai aukščiausias rodiklis Europoje, tačiau prieš šaliai prisijungiant prie euro zonos, šalininkų būta gerokai mažiau.
