Mitai apie praskolintą JAV ekonomiką ir kitas „baisybes“  (35)

„Meduza.ru“ aiškinasi, kiek pagrindo turi plačiai informacinėje erdvėje išplatinta nuomonė, kad „JAV yra prasiskolinusi, o Rusija faktiškai neturi skolų“. Vienas iš pačių pagrindinių amerikiečių ekonomikos kritikų argumentų – milžiniška JAV valstybės skola. Iš tiesų, nominali Jungtinių Amerikos Valstijų skola auga, tačiau tai nesudaro grėsmės pasaulinei ekonomikai. Bent jau, artimiausiu metu.


Visi šio ciklo įrašai

  • 2015-02-04 Mitai apie praskolintą JAV ekonomiką ir kitas „baisybes“  (35)

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

„JAV – netoli įsipareigojimų nevykdymo prarajos“

Rusijos prezidento patarėjas Sergejus Glazejevas: „Jeigu jūs pasižiūrėtumėte į grafikus – JAV valstybės skolas kyla eksponentiškai. Matematikoje tai vadina režimu su pakilimu. Kai sistema patenka į tokį režimą, ji neišvengiamai subyra. Amerikos hegemonijai vis tiek ateis galas – tai objektyvi taisyklė“.

Iš tiesų taip nėra. Absoliučiais skaičiais vertinant JAV turi didžiulę skolą – daugiau nei 18 trln. JAV dolerių (be valstybės institucijų skolų – penkiais milijardais mažiau), kiekvieną sekundę jis kyla dar keliais tūkstančiais dolerių. Tačiau vertinti valstybių įsiskolinimą teisingiau būtų vertinant ne pagal absoliučius skaitmenis, o pagal sąsajas su bendruoju vidaus produktu (BVP) – kuo galingesnė šalies ekonomika, tuo lengviau jai apmokėti skolas. Anot Pasaulinio banko, JAV skola sudaro 103 proc. BVP. Tai taip pat yra dėmesį atkreipiantis rodiklis, tačiau daugelis valstybių dešimtmečiais gyvena ir su didesnėmis skolomis – pavyzdžiui, Italijoje (132 proc.) ir Japonijoje (227 proc.) šis rodiklis viršija 100 proc.

Vien tik didžiulė išorinė valstybės skola negali būti nemokumo priežastimi – nemokumas gali įvykti, jeigu valstybė nesugebėtų gauti naujų kreditų, kuriais padengtų senuosius. Štai čia JAV problemų ir neturi jokių – JAV obligacijos yra patys populiariausi vertybiniai popieriai viso pasaulio investuotojų tarpe, reikia pažymėti, kad globalios 2008-2009 krizės metu pasitikėjimas jais tik stiprėjo. Be to, nors artimiausiu metu galingiausių pasaulio ekonomikų valstybės skola ir didės absoliučiuose skaičiuose, jie turėtų stabilizuoti lyginant juos su šių šalių BVP. Tai gali nulemti JAV ekonomikos augimo tempai: pasak išankstinių duomenų, rodikliai pirmą sykį nuo 1999-ųjų aplenkė pasaulinį vidurkį pagal vidutinį metų augimą ir parodė geriausią rezultatą per pastaruosius 11 metų. JAV skolų grafikas per daugiau nei du šimtmečius rodo, kad po didelio įsiskolinimo periodų seka jų mažėjimas.

Rinkos žaidėjai praktiškai absoliučiai atmeta JAV nemokumą tikimybę, o JAV obligacijų „draudimas“ nuo nemokumo šiuo metu yra pigiausias pasaulyje. Praktiškai, JAV nemokumas dabar galėtų ištikti tik vienu atveju – jeigu Kongresas atsisakytų dar daugiau pakelti valstybės įsiskolinimo „lubas“. JAV vyriausybė neturi teisės skolintis daugiau lėšų, negu jiems leidžia parlamentas. Toks pavojus pastaraisiais metais kelis sykius jau buvo atsiradęs, tačiau politikams visuomet pavykdavo surasti konsensusą.

„Rusija nesunkiai sugriautų JAV ekonomiką“

Anrejus Šenkas, „Investkafe“ analitikas: „JAV obligacijų „išmetimas į rinką“ gali privesti prie to, kad JAV vertybinių popierių pajamingumas augs. Aišku, tai tam tikra prasme neigiamai paveiktų JAV ekonomiką, nes JAV, turėjusi deficitinį 680 mlrd. dolerių biudžetą 2013-ais, bus priversta nuolat platinti obligacijos, siekdama padengti šį deficitą, o Rusijos ir, dar svarbiau, Kinijos pasitraukimas iš šios rinkos privestų prie skolos pabrangimo ir šių instrumentų likvidumo mažėjimo.“

Iš tiesų, tai ne. Rusija tikrai laiko žymią dalį savo aukso atsargų rezervų JAV obligacijų pavidalu – jomis padengti beveik trys ketvirtadaliai šalies Centrinio banko atsargų (pagal praėjusių metų lapkričio oficialius duomenis, Centriniam bankui turi JAV obligacijų už 108 mlrd. dolerių). Tačiau pasaulinėje rinkoje ši suma neturi ypatingo svorio – pagal JAV obligacijų atsargų kiekį Rusija užima 13-ąją vietą, lyderiai – Kinija ir Japonija – užsipirko vertybinių popierių už 1,2 trln. dolerių.

Faktiškai Rusija jau dabar išparduoda JAV valstybines obligacijas – dėl būtinybės palaikyti Rusijos rublio kursą Maskva buvo priversta sumažinti tarptautinius šalies rezervus daugiau nei 120 mlrd. dolerių, o JAV obligacijų vertė, pagal praėjusių metų lapkričio duomenis, sumažėjo 30 mlrd. Kitaip tariant, Rusija per metus pardavė 22 proc. savo turimų JAV valstybinių obligacijų, o rinka to net nepastebėjo.

Ar gali Amerikos ekonomiką sugriauti Kinija ir Japonija, kurių vertybinių popierių vertė yra daug didesnė? Teoriškai – taip, tačiau labai sunku įsivaizduoti, kad tai galėtų nutikti. Visų pirma tai nenaudinga pačiai Kinijai ar Japonijai, juk likusi jų rezervų vertė nuvertėtų, o pasaulinės ekonomikos sistemos lauktų šokas. Be to, ir Kinija, ir Japonija – į eksportą orientuotos šalys, o tai reiškia, joms naudingas stiprus doleris, kurio vertė, dėl masinio išpardavimo, smarkiai kristų. Arba, dar paprasčiau: Kinija ir Japonija už savo prekes gauna dolerius, kuriuos vėliau savo šalyje iškeičia į jenas ir juanius. Kuo brangiau kainuoja doleris, tuo daugiau jenų ir juanių jie gauna.

Galų gale, reikia priminti, kad ne visa JAV valstybės skola – tai išoriniai įsipareigojimai. Užsienio valstybėms tenka trečdalis visos JAV skolos – 6,1 trln. dolerių (lapkričio duomenimis).

„Rusija skola yra maža, jai negresia nemokumas“

Dmitrijus Medvedevas, Rusijos premjeras: „Rusijos valstybės skolas sudaro 10 proc. BVP. <...> Todėl Rusijos finansinė sistema yra patikima ir leidžia skolintis geromis sąlygomis.“

Iš tiesų ne. Tiesioginė Rusijos valstybinė skola yra mažesnė, negu kitų didžiųjų pasaulio ekonomikų – ir absoliučiais skaičiais ir pagal santykį su BVP. Tačiau Rusijos ypatybė yra tame, kad ji turi labai didelį kiekį valstybinių bendrovių, kurių skolos yra pakankamai didelės ne tik lyginant su jų pajamomis, tačiau ir pagal santykį su visu BVP. Remiantis kai kuriais skaičiavimais, Rusijos išorinių skolų, kartu su valstybinių bendrovių skolomis, procentinė išraiška jau yra prilyginama išoriniam JAV įsiskolinimui.

Anot Rusijos centrinio banko duomenų, šalies įsiskolinimas bendrąja prasme (taip vadinamas bendras valstybės ir valstybinių bendrovių įsiskolinimas) sudaro daugiau nei 377 mlrd. dolerių. Atiduoti šiuos pinigus valstybei ir valstybinėms įmonėms pasidarė sunkiau dėl rublio devalvacijos, o pasiimti kreditus, tų skolų padengimui – dėl sankcijų. Tokiu būdu, valstybės arba valstybinių bendrovių nemokumo rizika pastaruoju metu padidėjo. Papildomą pavojų sukelia ir BVP kritimas dolerine išraiška, dėl ko valstybės skolos lygis, palyginus su ekonomikos dydžiu, kyla.

Tiesa, ir pervertinti šį pavojų nėra būtinybės – didžiausios Rusijos valstybinės bendrovės, „Gazprom“ ir „Rosneft“, netgi atsižvelgiant į kritusias naftos kainas, turi nuolatinį valiutos šaltinį, o Rusijos prekybos balansas yra teigiamas ir šalis turi pakankamus valiutos rezervus. Įvairiais skaičiavimais, tokių rezervų šaliai turėtų užtekti dar bent metams ar dvejiems.

Faktai:

– Lietuvos valstybės skola 17, 483 mlrd. eurų.

– Lietuvos valstybės skolos dalis lyginant su BVP sudaro 39,3 proc (2013-ųjų duomenys).

– 2015-ųjų sausį, Finansų ministerija išpirko vieną didžiausių euroobligacijų emisijų, valstybės skolą sumažindama beveik 1,3 mlrd. eurų arba daugiau nei 3 proc. prognozuojamo 2015 m. bendrojo vidaus produkto.

– Mažiau, lyginant su šalies BVP, už Rusiją pasiskolinusi pinigų yra Estija, kurios valstybės skolos santykis su BVP sudaro 10 proc. Tai yra mažiausias rodiklis visoje Europoje.

– Mažas skolos rodiklis nesusijęs su šalies pragyvenimo lygiu. Mažiausiai pasaulyje, palyginus su šių šalių BVP prasiskolinę Saudo Arabija ir Brunėjus. Atitinkamai 2,68 proc. ir 2,46 proc. BVP.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: TV3
TV3
(99)
(17)
(82)

Komentarai (35)