Ekonomistės įžvalgos apie mažai uždirbančius lietuvius: „Tai mentaliteto problema“

Pastebi ir dar kaip. Dažnai būna tokie pasikalbėjimai tarp vadovo ir kliento: K: Radom tokią klaidą, ištaisykit. V: Specifikacijoje nėra parašyta apie tai, netaisysim. K: Yra parašyta. V: ... Treti metai projektui, o vadovas vis dar nežino, ką realiai reikia padaryt.

immortallt, neišskirk gamybos. Sovietiniu raugu prasmirdęs vadovas bus blogas, kur tik tu jo nepasodintum. Tokie darbą gauna tik valstybinėse įmonėse, nes ten žiūri ne į įmonės rezultatus, o į tai, kuriai partijai vadovas priklauso. Panevėžio „Ekranas“ gal dar ir šiandien būtų dirbęs, jei ne „protingai“ investuoti pinigai į kineskopų gamybos linijas. Kai visas pasaulis jau gręžėsi nuo kineskopinių televizorių ir monitorių, „Ekranas“ kišo pinigus į kineskopų tobulinimą, nes pasak kai kurių didelių įmonės žmonių, „iš tų LCD nieko gero nebus, jie kineskopų nepakeis“. Realiai, tai išgyveno tik tos technologijų įmonės, kurias nupirko užsienio kapitalas ir sustatė savo vadybininkus. Tuo tarpu, lietuvių rankose likusios technologijų įmonės, viena po kitos išmirė.

O išmirė todėl, kad seni iš rusų atėję vafovai ir jų pavadėliai ne į vakarų ateitį žiūrėjo. Tiesą sakant ekrano gamykla gal dabar rodytų tokias galinybes, kaip Lietuvos lazeriai.