Haliucinacija ar dieviškasis apreiškimas?

Kai kažką praktikuoja dauguma tai yra normalu. Kai kažką praktikuoja vienas ar keletas jie yra idiotai.

Ir kada atsitinka idiotų priskyrimas normai? Kai yra po lygiai tai darančių ir to nedarančių, tai reiškia, kad visi yra normalūs, ar kad visi idiotai? O jei buvusi dauguma tampa mažuma, jie tampa idiotais?

1. Paskutinį klausimą apsuk iš kitos pusės ir turėsi atsakymą. 2. Tai reiškia, kad bus daug ginčų kurie gi čia idiotai. 3. Nu taip, juk akivaizdu. Tiesiog ką žmogus suvokia ir kokia realybė yra iš tiesų yra du skirtingi dalykai. Realybė yra viena, tiesiog tokia kokia yra, o suvokimų yra labai daug, pas kiekvieną žmogų sava iliuzija apie realybę. Ir labai dažnai taip jau būna, kad ta iliuzija visiškai į pievas nuo realybės, bet mes to nesuvokiam, nes tai duoda rezultatą, kol tai duoda rezultatą tol ta iliuzija mes tikim ir mums visiškai dzin, kad kitokia iliuzija duotų 100 kartų geresnį rezultatą, nes mes tiesiog nežinom tos iliuzijos, nežinom, nes apie jas sužinom tik atsitiktinai, dar kartais kažką sulygindami išmąstom.

Kaip ten yra sakoma jei vienas nusišneka tai yra beprotis, bet jei daug žmonių nusišneka tai jau yra religija ir nemėgink sugriauti jų "tiesų" ir jiems įrodyti jog jie nusišneka (:

Atsimenu tokią pasakėlę apie karalių ir jo pavaldinius. Ogi nutiko taip, kad kažkas užkeikė karalystėje buvusį šulinį iš kurio atsigėrę visi prarasdavo protą. Visi kaimiečiai ir dvarionai karaliaus atsigėrė iš to šulinio ir išprotėjo. Kadangi vienintelis karalius nebuvo išprotėjęs, tai jie jį norėjo nužudyti dėl to, kad išprotėję pavaldiniai manė, kad tai jis išprotėjęs. Užuot laukęs kol jį nužudys, karalius atsigėrė iš to šulinio. Visi gyveno ilgai ir laimingai...

Gal Jezus nebuvo pamises? Gal tiesiog pasinaudojo tuometiniu zmoniu pamisimu, kadangi visi lauke isrinktojo isganytojo, kuris islaisvins zydu tauta nuo vergijos? Keliatas kruopsiu iliuziju, keletas pranasu kurie skleisdavo gandus ir zmones stacia galva prades tiketi, jog sutiko Dievo sunu. Istikro net Hitleris kalbejo, jog viska daro su Dievo palaiminimu, puikiai paciam suprantant, jog jis tiesiog manipuliuoja masemis.. Beprotybe ir genialumas, kaip meile ir pyktis, tik per viena zingsni ir tik kai zmogus visiskai praranda savo pasamone ji galima vadinti beprociu, o jei esi itikejes savo super galiomis, jas daug lengviau iteigti zmonems. Viena pagrindiniu vadybos paslapciu yra sugebeti tiketi ka sakai parduodamas preke. Vidum, visu kunu, turi tiketi tuo ka sakai ir net melyna gali tapti zalia. Gali kalbeti betka, bet jei tai darysi nuosirdziai efektas bus garantuotas. Ir cia nera beprotybe, cia toks jau musu pasaulis

Tai pavadinčiau išgyvenimo pamokėle. Jei nėra kur dėtis galima apsimesti pamišėliu.

Mano supratimu apskritai kalbos apie pamišimą yra truputį perdėtos. Realiai žmogus nemato pasaulio, o mato savo galvoje susikurtą jo modelį, kurį protas sukuria iš pagrindinių pojūčių, bei papildomų emocinių, socialinių, dievo įtakų. Kadangi tos įtakos turi labai didelę reikšmę, maksimaliai realus modelis kuris būtų gautas tik iš pagrindinių pojūčių yra modifikuojamas, o modifikatoriai , tikėjimai, kompleksai, socialiniai santykiai, emociniai santykiai, idėjų poveikis ir t.t. jį tiek pakeičia, kad veiksmai numatomi tame pasaulio modelyje, nelabai sutampa su realiai gaunamais rezultatais. Bandant koreguoti, pasaulio matymo modelis dažnai keičiamas, ne į realybės pusę, bet sukuriant naujus įtakos veiksnius pvz dvasias.

Pamišimas tai tik vienas iš apibūdinimų. Dar labai populiaru tiesiog pavadinti kažką nestandartio LIGA. Pvz. homoseksualumą.

Straipsnis labai lėkštas ir vienpusiškas. Propaguojantis substancialiai "plokščio" pasaulio supratimą. Toks požiūris turi teisę egzistuoti, bet šiandieninis mokslas vis labiau krypsta link minties, kad objektyvios realybės, kaip tokios iš vis nėra. Todėl ir haliucinacija, konkrečiam žmogui gali pasireikšti kaip lokali realybė. O kas jeigu mūsų visų smegenys sumoduliuoti vienam "realybės" dažniui, tarsi radio stočiai. Haliucinaciją galėtume traktuoti kaip pažeistą realybės "moduliatorių" pusiausvyrą, kuri sąlygoja nevalingus ir nelogiškus vaizdinius. Kas galėtų paneigti, kad apreiškimai ir mistiniai potyriai yra iš kitapus inicijuota intervencija į žmogaus sąmonę su tikslu perduoti informaciją? http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... z3ca0RHQ00

Apie vaismedį sprendžiama iš jo vaisių, apie žmogų - iš jo darbų... Kaip galima pamišėlį su chaosu galvoje lyginti su gerus darbus darančiu žmogumi, tikinčiu aukštesniaja jėga? Gal viskas gali būti traktuojama pamišimu, ko protas nepaaiškina?

ir tikinčiu aukštesniaja jėga?" Tarp kitko, daugybė haliucinuojančių pamišėlių sieja savo regėjimus su įvairiomis "aukštesnėmis jėgomis" - nabaštikų dvasiomis, slaptosiomis tarnybomis, Jėzumi, pasauline vyriausybe ar ateiviais.

Pamišimas yra susitarimo reikalas. Kaip apsibrėšime taip ir bus.