Bauginanti finansinė lietuvių situacija: pajamų trūkumas klampina į greitųjų kreditų skolas (17)
Beveik 17 proc. Lietuvos namų ūkių turi kokių nors finansinių įsipareigojimų, rodo naujausia Lietuvos banko apklausa. Dažniausiai gyventojai naudojasi išperkamosios nuomos arba vartojimo paskolomis.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Artimiausią pusmetį skolintis ketina dar apie 5 proc. apklaustųjų. Ir nors daliai gyventojų kas mėnesį pavyksta sutaupyti kelias dešimtis eurų neplanuotoms išlaidoms, dažnas jų pritrūksta pinigų iki algos, kai kurie linkę pinigų poreikį dangstyti greitaisiais kreditais. Ekonomistai sako, kad visuomenė vis dar nėra pakankamai finansiškai raštinga.
Maždaug pusė apklaustų namų ūkių, turintys kokių nors paskolų, teigia, kad turimi finansiniai įsipareigojimai jiems – našta. Didžiuosiuose miestuose tokių mažiau, o miesteliuose ir kaimuose – daugiau nei pusė.
„Apie pusė namų ūkių nurodė, kad per praėjusį pusmetį jiems pavyko bent šiek tiek sutaupyti, o dažniausiai per mėnesį sutaupoma suma siekė nuo 31 iki 150 eurų. Kalbant apie ateities lūkesčius, matome, kad daugiau namų ūkių nurodo, jog per ateinantį pusmetį tikisi bent šiek tiek sutaupyti, tokia dalis sudaro kiek daugiau nei 60 procentų“, – sako Andrius Škarnulis, Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus viršininkas.
Nors optimizmo gyventojams netrūksta, daugiau nei dešimtadaliui teko prašyti kredito įstaigų peržiūrėti jų įsipareigojimus, mat dėl padidėjusių išlaidų jie pripažįsta negalintys laiku mokėti kreditų. Kas penktas Lietuvos banko apklausoje pripažino, kad kartais negali laiku apmokėti prisiimtų įsipareigojimų, ypač tai junta mažiausias – iki 350 eurų pajamas gaunantys žmonės.
Didmiesčių gyventojai dažniau skolinosi būstui, ėmė vartojimo ar išperkamosios nuomos paskolas. Šios populiaresnės mažesniuose miesteliuose ir kaimuose – čia trečdalis ėmė greituosius kreditus. Šias paskolas išduodančių bendrovių asociacija tikina, kad žmonės informuojami, kad taip skolintis nėra pigu, o dažnas esą skolinasi, nes niekur kitur negauna paramos.
Anot Smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos vadovo Liutauro Valicko, svarbu užtikrinti, kad socialinė pagalba būtų prieinama. Jo nuomone, jei valstybė jos neužtikrina, tuomet smulkiųjų kreditų sektorius, nors ir brangus, daliai tampa vienintele išeitimi.
Ekonomistų teigimu, gauti greitą paskolą, nepasvėrus visų padarinių, mėgsta dažnas rytų europietis, ypač mažiausias pajamas gaunantys asmenys. Teigiama, kad tokia situacija – nepakankamas žmonių finansinis raštingumas.
Pasak „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovės Odetos Bložienės, smulkius kreditus imantys žmonės turi galvoti apie kitus sprendimo būdus: pajamų didinimą, savo gyvenamosios vietos pakeitimą.
Nepaisant finansinių sunkumų, per artimiausią pusmetį skolintis ketina maždaug 5 proc. apklaustų namų ūkių. Daugiausia planuojama skolintis būsto rekonstrukcijai, remontui ar nuosavam būstui įsigyti.
