Praėjusį savaitgalį slapto šnipinėjimo kovoje tarp Vladimiro Putino vadovaujamo Kremliaus ir Vakarų nutiko šis tas naujo – Italijoje buvo suimtas aukšto rango Rusijos šnipas. Šeštadienį, gegužės 21 dieną, Italijos policija sučiupo aukštą žvalgybos pareigūną iš Portugalijos Frederico Carvalhão Gilą kartu su Rusijos žvalgybos darbuotoju, su kuriuo jis slapta susitiko Romoje.

Karjeros žvalgybos pareigūnas 57 metų F. Carvalhão, atėjęs į šnipinėjimo veiklą devintojo dešimtmečio pabaigoje, pasiekė Portugalijos vidaus žvalgybos – Saugumo žvalgybos tarnybos – aukščiausius sluoksnius. Pasak pranešimų Portugalijos spaudoje, šioje tarnyboje jis ėjo skyriaus vadovo pareigas. Ankstesnės F. Carvalhão užduotys apėmė operatyvinį darbą kontržvalgybos ir kovos su terorizmu srityse. Išdavyste įtariamas pareigūnas turi filosofijos magistro laipsnį ir yra apibūdinamas kaip labai protingas intelektualas. Akivaizdu, kad F. Carvalhão dėl savo tarnybinės padėties turėjo priėjimą prie daugybės NATO paslapčių.

Portugalijos žvalgyba jau kurį laiką įtarė turinti šnipą - slapta persimetėlio medžioklė prasidėjo dar 2014 metais. Padedant slaptųjų tarnybų partneriams, įskaitant ir Centrinę Žvalgybos Valdybą, Lisabona sudarė įtariamųjų sąrašą. F. Carvalhão sąraše atsidūrė gan aukštai, mat jis savo „Facebook“ paskyroje atvirai demonstravo meilę viskam, kas susiję su Rytų Europa.

Jis taip pat buvo neabejingas ir moterims iš Rytų Europos.

„Užtrauktuko problemos“ – taip tai vadinama slaptųjų agentų pasaulyje – tapo daugelio persimetėlių nuopolio priežastimi.

Kalbama, kad F. Carvalhão užmezgė romantiškus santykius su gruzine moterimi ir tai perša mintį, jog ji galėjo būti masalas. Tai reikalauja tyrimo, mat tokios operacijos yra Rusijos žvalgybos tarnybų vadovėlis.

Viena priežasčių, kodėl jis atsidūrė NATO kontržvalgybos akiratyje – jo neapdairūs romanai su moterimis iš buvusios Sovietų Sąjungos.

Regis, ne paskutinis vaidmuo čia tenka ir gobšumui. F. Carvalhão tariamai prašė Kremliaus Užsienio žvalgybos tarnybos (SVR) už kiekvieną jiems parduotą įslaptintą dokumentą po 10 tūkstančių eurų – tai išties dosni suma slaptųjų agentų standartais.

Žinoma, kad SVR labiausiai trokštama išgauti iš Portugalijos šnipo informacija – paslaptys apie NATO ir Europos Sąjungą. Jeigu rusai buvo pasirengę mokėti tiek už pavogtą dokumentą, bet kuriam kontržvalgybos veteranui akivaizdu, kad SVR jo tiekta įslaptinta informacija buvo svarbi. Kremlius už nieką tiek nebūtų mokėjęs.

F. Carvalhão buvo išsiskyręs, o tai galėtų jį motyvuoti ir finansiškai, ir psichologiškai. Po finansine prasme sužlugdžiusių skyrybų bandantis atsigauti garsusis CŽV persimetėlis Aldrichas Amesas 1985 metais susisiekė su KGB (SVR pirmtakė) ir pasiūlė mainais už 50 tūkstančių JAV dolerių suteikti svarbios slaptos informacijos. Taip prasidėjo devynerius metus trukusi A. Ameso išdavystė, kuri 1994 metais baigėsi jo suėmimu. Kremliui tai buvo milžiniška sėkmė, kainavusi gyvybes keliems sovietų agentams, šnipinėjusiems Centrinei Žvalgybos Valdybai.

Kai Portugalijos Saugumo žvalgybos tarnyba suprato, kad F. Carvalhão gali sukčiauti, jis buvo perkeltas į ne tokią vertingą poziciją, kur turėjo mažesnę prieigą prie paslapčių ir buvo pradėtas stebėti.

Praėjusį rudenį jo darbdavys ėmė ieškoti išdavystės įrodymų, tad agentą pradėjo sekti, o jo telefonų pradėjo klausytis. Netrukus buvo išsiaiškinta, kad F. Carvalhão reguliariai keliavo po Europą, kur iš tikrųjų slapta susitikinėjo su SVR atstovais, kuriems perduodavo paslaptis iš Portugalijos. Tai buvo mažiau pavojinga nei susitikimai gimtinėje, ką slaptasis agentas puikiai žinojo iš savo paties darbo Portugalijos kontržvalgyboje.

Visa tai praėjusį savaitgalį baigėsi slapta operacija Romoje, kurios metu F. Carvalhão buvo suimtas. Bendradarbiaudama su Italijos partneriais, Portugalijos Saugumo žvalgybos tarnyba stebėjo jo veiksmus nuo tada, kai praėjusį penktadienį, gegužės 20 dieną, jis išskrido į Romą ruoštis kitą dieną suplanuotam susitikimui su rusais. Slaptą F. Carvalhão susitikimą sugadino Italijos policijos pareigūnai, pasirodę Romos kavinėje prie Tibro. Jam buvo pateikti Lisabonos išduoti kaltinimai šnipinėjimu ir jis buvo suimtas. Vyras nesipriešino.

Nesipriešino ir rusas, atvykęs į susitikimą. Įdomiausia yra tai, kad SVR darbuotojas Romoje buvo be oficialios priedangos, tai yra, apsimetęs diplomatu ar verslo atstovu, kas yra standartinė situacija šnipinėjimo sluoksniuose. SVR darbuotojas Rusijos terminais veikė nelegaliai – jis neturėjo jokios oficialios apsaugos.

Todėl jį galima buvo suimti, nors Rusijos šnipas, apsimetęs savo ambasados darbuotoju, galėjo pasinaudodamas diplomatine neliečiamybe išvengti sulaikymo.

SVR pareigūno tapatybės Italijos valdžios institucijos vis dar neatskleidė, tačiau nelegalai yra elitiniai Rusijos žvalgybos darbuotojai, su kuriais susiduriama kur kas rečiau nei su jų kolegomis, kurie apsimeta diplomatais. Juos taip pat daug sunkiau demaskuoti, nes jie nedirba jokiose ambasadose ar konsulatuose. Pernai metais FTB įvykdytas SVR nelegalo suėmimas Niujorko mieste. Tai svarus Amerikos kontržvalgybos pasiekimas.

Roma ir Lisabona šį kartą galėjo išnarplioti svarbų šnipinėjimo tinklą. Nelegalai naudojami itin vertingiems slaptiesiems agentams prižiūrėti, pavyzdžiui, šnipams Vakarų slaptosiose tarnybose, tokiems kaip F. Carvalhão, kuriam susitikimai su SVR pareigūnais su oficialia priedanga – tai vietos saugumo tarnyboms dažnai žinoma, jos atidžiai stebi jų veiksmus – kėlė rimtą demaskavimo pavojų.

Ką šis Portugalijos šnipas perdavė rusams, kol kas nežinoma.

Dabar tyrėjų Lisabonoje ir kitose NATO sostinėse laukia pagrindinė priežastis – įvertinti šį poelgį ir žalą, kurią jis padarė Vakarų saugumui. Į Šiaurės Atlanto Aljansą SVR pareigūnai buvo prasiskverbę ne kartą – pastarasis garsiausias atvejis yra Hermanas Simmas, aukštas Estijos saugumo pareigūnas, suimtas 2008 metais. Jis ilgai šnipinėjo Kremliui ir visą tą laiką turėjo priėjimą prie daugybės NATO paslapčių.

Pragaištingas prieš trejus metus į Maskvą pabėgusio Nacionalinio saugumo agentūros IT specialisto Edwardo Snowdeno atvejis tapo precedento neturinčiu smūgiu Amerikos žvalgybai ir visai Vakarų šnipinėjimo partnerystei. Reaguodama į tai, NATO pavėluotai susigriebė už galvos dėl grėsmės, kurią kelia Rusijos šnipinėjimas.

Kremliaus šnipinėjimas prieš Vakarus stipriai suintensyvėjo prieš dešimtmetį, pasiekdamas, o kartais net pranokdamas Šaltojo karo lygį. Pernai metais NATO privertė rusus sumažinti savo oficialią delegaciją į aljanso būstinę Briuselyje, nes nemažai jų iš tikrųjų buvo šnipai, begėdiškai vagiantys NATO paslaptis.

Kaip rašo straipsnio autorius, saugumo ekspertas Johnas Schindleris, SVR elgiasi kiek per įžūliai, vogdama Vakarų paslaptis taip, kaip visada tai darė KGB. Šnipinėjimo karas tarp Rytų ir Vakarų niekada taip ir nesibaigė, o vadovaujant Vladimirui Putinui, buvusiam KGB pareigūnui, kuris itin vertina šnipinėjimą – tai sudaro Kremliaus užsienio ir vidaus saugumo esmę. Jis pabrėžia, kad F. Carvalhão atvejis rodo, kad Maskva vis dar kiekvienai progai pasitaikius vagia Vakarų paslaptis. Vakarai savo pačių rizikai ignoruoja kontržvalgybą, ypač prieš vis labiau agresyvėjančią Rusiją.

Komentarai ()