Paskutinės Šiaurės Korėjos beprotystės: pagaliau įsinorėjo taikos? ()
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pirmieji branduolinės ginkluotės bandymai Šiaurės Korėjoje įvyko dar 2006 m. (iš tarptautinės branduolinio ginklo neplatinimo sutarties ji pasitraukė 2003 m.). Didžiaisiais priešais buvo įvardintos „imperialistinės“ JAV ir korėjiečių „suvienijimui besipriešinanti“ Pietų Korėja.
Nors pasaulis pripratęs prie karingos ir pompastiškos šio nykštuko retorikos bei išsišokimų, ignoruoti branduolinę valstybę būtų itin kvaila. Remiantis „Bulletin of the Atomic Scientists“ ir JAV Nacionalinės žvalgybos informacija, 2006 m. Šiaurės Korėjos atominis pajėgumas buvo mažesnis už 1 kilotoną, 2009 m. – jau apie 2, o 2013 m. pasiekė 7 kilotonas. Palyginimui – 1945 m. ant Hirošimos buvo numesta 13, o ant Nagasakio – 21 kilotonos galios atominės bombos.
Britų žiniasklaidos atliktoje grėsmių analizėje iškeliama įdomi mintis, kad Šiaurės Korėja nori pagerinti santykius su savo didžiuoju priešu JAV ir pasiekti taikos susitarimą. Tada kam taip sparčiai ginkluotis ir erzinti tarptautinę bendruomenę? Dėl to, kad sunkiasvoriai žaidėjai į šį diktatorių komiška šukuosena pradėtų žiūrėti rimtai. Mintis tokia: jei nori, kad su tavimi skaitytųsi, į taikos derybas ateik su grėsmingu karinės jėgos užnugariu.
Bent jau taip iš šono nelogiškus Šiaurės Korėjos veiksmus aiškina kai kurie tarptautinių santykių ekspertai. „Kai kuriais atvejais grasinimai orientuojami į tai, kad būtų patekta į Baltųjų rūmų radarą, nes šie stengiasi ignoruoti Šiaurės Korėją. Pchenjanas siunčia žinutę: jūs negalite mūsų palaužti, mes neatsitrauksime, privalote su mumis tartis“, – mano profesorius Johnas Delury.
Pietų Korėja keičia politiką
Vis dėlto Šiaurės Korėjos branduolinė grėsmė regione traktuojama rimtai. Tai puikiai iliustruoja besikeičiantis Pietų Korėjos, kuriai šiame didelių statymų lošime tenka prasčiausios kortos, elgesys. Anksčiau ji į Šiaurės Korėjos išsišokimus žiūrėdavo palyginti ramiai, o dabar prezidentė Park Geun-hye suteikė leidimą karinėms pajėgoms atsakyti kur kas didesne jėga, jei Šiaurės Korėjos kariai bandytų veržtis per abi valstybes nuo 1948 m. skiriančią 250 km ilgio ir 4 km pločio demilitarizuotą zoną. Skaičiuojama, kad 100 km atstumu nuo jos yra sutelkta apie 65 proc. visų Šiaurės Korėjos karinių dalinių ir per 80 proc. jos turimos šaudomosios galios.
Jei Pchenjanas išvystys savo branduolinę ginkluotę, tai pažeis nusistovėjusį ir tam tikrą stabilumą užtikrinantį status quo. Apie kokią pusiausvyrą ar derybas galima kalbėti, jei ant tavo sostinės su 10 mln. gyventojų gali bet kada nukristi atominė bomba?
Nors Šiaurės Korėja savo pietinei kaimynei kartkartėmis vis pasiūlo santykius šiltinti, ji neslepia, kad pusiasalio suvienijimas – vienas jos prioritetų. Žinoma, Šiaurės Korėja tai įsivaizduoja ne kaip susijungimą, o kaip prijungimą.
Šiame kontekste svarstomas ir kitas aspektas: jei pavyktų sukurti branduolinę ginkluotę, siekiančią JAV teritoriją, ar tai netaptų svertu, atgrasančiu JAV ginti šią savo regiono sąjungininkę? Ne paslaptis, kad, kai reikia rinktis, vertybės ar saugumas, dažnai pasirenkamas pastarasis.
Aišku, Šiaurės Korėja yra pareiškusi, kad branduolinę ginkluotę naudos tik gynybos tikslais… Tad, gal dėl to ne tik Pietų Korėja, bet ir kitos šalys, pavyzdžiui, Japonija, susiduria su padažnėjusiomis provokacijomis? Nors Japonija nėra tokia „nusikaltusi“ kaip Pietų Korėja ar JAV, prisiminkime, kad po Antrojo pasaulinio karo JAV ir Japonija sudarė saugumo aljansą. Kitaip tariant, už Japonijos pasižadėjimą niekada nekurti sausumos pajėgų, karinio jūrų laivyno ir karinių oro pajėgų JAV įsipareigojo pasirūpinti šios sąjungininkės saugumu. Teoriškai žiūrint, veiksmais prieš Japoniją galėtų būti siekiama išprovokuoti JAV atsaką.
Dar viena detalė: kartais Šiaurės Korėja mėgsta karingai sureaguoti ne tik į provokacijas, bet ir į „provokacijas“. Kitaip tariant, pastangos neeskaluoti įtampos gali būti beprasmės, o Park Geun-hye griežtesnio atsako politika netgi tapti dėkinga proga. Kita vertus, nors įtampa didėja, reali branduolinio ginklo panaudojimo galimybė vis dėlto laikoma minimalia – žvelk, kaip nori, bet koks tolesnis scenarijus vestų prie Šiaurės Korėjos režimo pabaigos.
