Ar galima atpratinti paauglius nuo gėrimo ir rūkymo? Islandijos patirtis  (2)

Visi šio ciklo įrašai

  • 2017-01-26 Ar galima atpratinti paauglius nuo gėrimo ir rūkymo? Islandijos patirtis  (2)

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

2006 metais, kai teigiama Islandijos tendencija tapo akivaizdi, jos patirtimi susidomėjo ir Europos Sąjunga. Dabar islandiško pavyzdžio programos realizuojamos 17 šalių municipalitetuose, rašo Young, – nuo Farerų salų iki Ispanijos ir nuo Pietų Korėjos iki Nairobio. Islandai, remdamiesi savo praktikos įgūdžiais, analizuoja klausimynus iš viso pasaulio ir teikia savo rekomendacijas. Per tuos metus islandų mokslininkai priėjo prie išvados, kad rizikos ir „apsaugos“ nuo žalingų įpročių faktoriai įvairiose šalyse panašūs: jei paaugliai dalyvauja įvairioje veikloje ir leidžia laiką su šeima, tai koreliuoja su retesniu alkoholio ir narkotikų vartojimu, ir atvirkščiai. Tik vienoje Baltijos šalyje (tyrėjai jos neįvardino) užfiksuota atvirkštinė koreliacija: aktyvus sportavimas tapo rizikos faktoriumi. Nuodugniai ištyrus, paaiškėjo, kad sporto būreliai buvo patikėti buvusiems kariškiams, kurie patys naudojo preparatus raumenų masės auginimui, gėrė ir rūkė.

Kol kas, nepaisant globalaus susidomėjimo islandų patirtimi, duomenų apie jo sėkmingą/nesėkmingą taikymą kitose šalyse praktiškai nėra. Kaip sako Jónas Sigfússonas, vienas iš programos Reikjavike kuratorių, nė vienas municipalitetas ar šalis tokių pat kardinalių reformų neįvykdė – kai kur trūksta pinigų, kai kur – noro. Iš paauglių buvimo gatvėje laiko ribojimo idėjos, „juokiasi netgi Švedijoje ir vadina tai komendanto valanda“. Tačiau dalinio eksperimento pakartojimo pavyzdžių esama – pavyzdžiui, Kaune. Ten prie paauglių gyvenimo būdo sveikatinimo programos prisijungė ne tik mokyklos, tėvai ir valdžia, bet ir bažnyčios, nekomercinės organizacijos, policija ir socialinės tarnybos. Tėvams organizuojami švietimo kursai, nuo 2015 metų miestas siūlo nemokamus sporto užsiėmimus tris kartus per savaitę ir planuoja apmokėti kelionės išlaidas vaikams, gyvenantiems toli nuo laisvalaikio ir sporto centrų. Reguliariai atliekamų Kauno mokinių apklausų rezultatai rodo, kad nuo 2006 iki 2014 metų rūkančių 15–16 metų paauglių dalis sumažėjo >30%, o tų, kurie per mėnesį bent kartą prisigeria, – beveik 25%. Nepilnamečių nusikalstamumas 2014–2015 metais sumažėjo trečdaliu.

Islandiškos programos organizatoriai jos sėkmę aiškina paprastai: „Tyrimais išsiaiškinome, kad mums būtina sukurti tokią aplinką, kurioje vaikai gali gyventi sveikai ir nepradėti vartoti svaigiųjų medžiagų, nes gyvenimas – tai linksma, ir jie turi platų užsiėmimų pasirinkimą, – o dar, tokius jų norus palaiko tėvai, praleidžiantys su jais laiką“.

Šie patarimai intuityviu lygiu suprantami, tačiau ar galima Islandijos modelį perkelti likusiam pasauliui? Islandija – sala, kurioje gyvena 330 tūkstančių žmonių, daugiau nei 60% iš jų – viename mieste, sostinėje. Čia nėra organizuoto nusikalstamumo ar gatvių gaujų, labai mažai beglobių vaikų ir visuomenėje faktiškai nėra tarpklasinių ar pajamų skirtumo tarp turtingųjų ir vargingųjų: 97% islandų priskiria save vienai ekonominei klasei. Dėl Islandijos ypatybių, čia paprasčiau planuoti ir įgyvendinti ilgalaikius projektus, – kokių ir reikia nacijos sveikatinimui, – kai tuo tarpu daugelis išsivysčiusių šalių netgi kai padėtis stabili, gali įgyvendinti gan greitai realizuojamas reformas. Mažai respublikai lengviau nei didelėms šalims vykdyti nacionalines programas ar netgi mokinių apklausas. Galiausiai, tokios kardinalios priemonės, kai komendanto valanda, daugumoje visuomenių sukelia nepasitenkinimą ir protestus prieš pernelyg didelę valstybinę kontrolę. Islandijoje valstybei ir piliečiams konsensusą pasiekti pavyko, tačiau ar tai įmanoma kitose šalyse? Kaip bebūtų Milkmanas kupinas optimizmo: jo nuomone, programos detalės gali ir privalo skirtis dėl kiekvieno regiono sąlygų ir galimybių. Tačiau pati idėja, kad suteikus paaugliams reikiamas sąlygas, jie nejus poreikio rūkyti ar vartoti narkotikus, veikia, įsitikinęs jis.

I. Solomonova
World Press skyrelio redaktorė
republic.ru

(39)
(0)
(39)

Komentarai (2)