Genetiškai modifikuoti organizmai – tikros ar išgalvotos grėsmės?

Kuomet selekcija vyksta naturaliai, šimtmečių bėgyje tai ir žmogaus organizmas prie to palaipsniui prisitiako,o jai 50 metų maitinaisi ekologiškai ir staiga pereini ant GMO.. Va tokį atvėjį ištirt reikėtų ir būtų galima aiškiau spręsti apie naudą/nenaudą.. Šiaip GMO pateisinčiau tik eant badui ar ar prastom klimato sąlygom

Deja, ne visai taip. Visų pirma, dauguma mokslinių tyrimų su gyvūnais, ne su žmonėmis, visų antra - tyrimai trumpuoju laikotarpiu. Žiūrint plačiau - klausimų labai daug ir juos kol kas pirmiausia pastebi/kelia net ne mokslininkai tiriantys GMO, o gastroenterologai ir kitos pakraipos gydytojai, pastebintys keistus dalykus žmonių žarnynuose ir ieškant galų, kai kuriuos iš jų tai atveda link didelių kiekių kukurūzų produktų vartojimo. Mat kukurūzai - viena iš dažniausiai modifikuotų kultūrų. Jų pirminė hipotezė - kai kurių žmonių virškinimo traktas nesuskaido (nors teoriškai, turėtų) po genetinės modifikacijos kukurūzuose atsiradusių cheminių junginių, apsaugančių nuo kenkėjų ir šie junginiai ne tik patenka į žmogaus kraują, bet ilguoju laikotarpiu (per 1-5 metus) ima formuoti nelabai gerus pakitimus - pradedant hormonų išbalansavimu, baigiant padidėjusiu žarnyno sienelių pralaidumu. Tačiau pabrėšiu, kad visa tai - pavienių medikų hipotezės, bandant paaiškinti kai kurių ligų suaktyvėjimą, kokio nebuvo 10-20 metų atgal. Gal priežastys kitos, gal kompleksinės. Tačiau akivaizdu viena - kol aiškaus atsakymo nėra, visi valgantys GMO produktus savanoriškai dalyvauja ilgalaikiame sveikatos tyrime. Jei tai nekelia problemų, valio, valgykite ir nesukite galvos - vėliau statistiniai duomenys pravers mokslui. O jeigu nenorite būti eksperimentiniais triušiais, geriau nevartokite.

O man patinka GMO.

Padaryti savo klientus eksperimentiniais triušiais yra labai blogai GMO verslui. Ir aš asmeniškai dėl hipotetinio hormonų disbalanso neatsisakyčiau pigių produktų, kurie dėl nuolatinių tyrimų yra saugesni nei jų ne GMO alternatyvos.

GMO ir ekologija.... kuo jie susije? As manau kad ekologiskai auginti galima ir GMO, kaip ir neekologiskai naturalius produktus....

Visi bet kokių naujų gaminių/produktų/paslaugų vartotojai yra bandomieji triušiai. Nusiperki prieš mėnesį išleistą telefoną - esi bandymų triušis, nes neaišku kaip jis veiks. Nori aiškumo, perki išleistą telefoną prieš 1-2 metus, kai yra daug atsiliepimų, apžvalgų, skundų ir t.t. Galima prognozuoti. O su maistu mes esame bandomieji triušiai ne tik GMO atveju, bet ir visos selekcijos. Paprastas pavyzdys - visi obuoliai dabar ženkliai saldėja, nes tokius perka. Juos valgydami esame bandomi triušiai, kaip su tokiu padidėjusiu fruktozės kiekiu susidoros mūsų kasa. Nenorite to testuoti? Ieškokite rūgštesnių veislių, kurių beveik nelikę arba senųjų obelų veislių, kurios lėčiausiai keitėsi per paskutinius šimtmečius ir mūsų organizmai tiesiog labiau prisitaikę prie jų. Dėl manęs jokio skirtumo, ar kas atsisako GMO ar ne, galite valgyti bet ką, tiesiog pasidalinau įžvalgomis - gal kam bus naudingos. Bet neturiu jokio noro veltis į ginčus - kiekvienas gali turėti savo nuomone. Iš tikro, net ir geriau, jei neatsisakote GMO - kaupsis daugiau statistinių duomenų, bus galima greičiau pasakyti kaip yra iš tikrųjų. Tikiu, kad po 20-40 metų informacijos apie GMO bus pakankamai daug, kad būtų galima drąsiai daryti išvadas.

Tikiuosi, čia sarkazmas.

Priklauso nuo to, kaip kas ir ką suprato - dažniausia problema diskusijose - nesusikalbėjimas.

Labai susiję, kaip tik ekologija ir yra didžiausia reali bėda su GMO. Iš vienos pusės, tai naujos rūšies įvedimas į ekosistemą, kuri turės persitvarkyti. Tarkim įvedam vabzdžiam neskanius rugius, tada vabzdžiai neturės kuo maitintis ir turės arba pamažėti, arba pereiti prie kitų kultūrų, t.y. atsiras evoliucinis spaudimas ir labai sunku pasakyti, kuo tie vabzdžiai pavirs. Taip pat tais vabzdžiai maitinasi kažkas kitas, taigi vienas lig ir nedidukas pokytis duos grandininę reakciją. Taip pat, jei GMO organizmas ėdrus ir atsparus, jis gali nukonkuruoti savo gentainius, kurie vėlgi nyks arba keisis. Prie viso šito pridėjus ekonominį spaudimą (nes GMO ekonomiškai apsimoka auginti), gali nutikti taip, kad įsivyraus tam tikra viena kultūra, neliks genetinės kultūros įvairovės ir bus kaip su bananais nutiko.

Šiaip jau 99 proc. produktų naudojama soja vienu ar kitu pavidalu kad ir nedideliais kiekiais, o ne GMO sojos pasaulyje praktiškai nelikę... Tiesa, kiekiai labai maži būna.

Trumpai paaiškink, kodėl tai yra kritika GMO, o ne šiuolaikiniam žemės ūkiui apskritai.

Taip, čia didelė bėda ir turi dar vieną šalutinį efektą - kai pasidaro tokia makalynė, imama kreivai žiūrėti į tokius tyrimus ir tyrimų pinigai migruoja į genetiką, konkrečių ligų tyrimus, bet ne maistą/prevenciją. Tik atvirai kalbant, neįsivaizduoju, ką tokio būtų galima sugalvoti, kad situaciją pagerinti. Juk žmogus ne pelė, jo neuždarysi į narvelį kelių metų tyrimams. O ar yra kitoks patikimas būdas sužinoti poveikį organizmui?

Visa esmė ir yra tame, kad vieni turi vienokią nuomonę, kiti kitokią. Bet turbūt sutinki, kad nuomonė ir realybė - du skirtingi dalykai. Šiame etape mes tiesiog turime nuomones, bet realybės nežinome. O kai nežinome, lieka apsispręsti, ką daryti - arba tikėti, kad nuomonė yra teisinga, arba elgtis atsargiai. Aš renkuosi atsargų variantą. Pratęsiant, pašalinami tik tie produktai, kurie yra aiškiai kenksmingi. Jei produktas turi lėtinį neigiamą poveikį, pašalinimai yra labai reti. Pvz., kas šalina cukrų, alkoholį, tabaką?. GMO aiškaus neigiamo poveikio neturi ir turbūt neturės, tiek jau ištirta. O visa kita - nuomonių ir spėliojimų reikalas.

GMO skirtingai nuo natūralios selekcijos produktų ir net nuo mutagenezės būdu išvestų produktų sukuria didelį ekonominės naudos šuolį, nes daroma efektyviau už natūralią selekciją ir kryptingiau už mutagenezę. Todėl ekonominis monokultūrinio spaudimo efektas didesnis. Nors, toks efektas gali pasireikšti ir be GMO, kaip ir nutiko su bananais.

Su viskuo sutinku tik ekologijos termina truputi kita prasme vartojau. Ekologiskas maistas daug kam asocijuojasi kad produktas uzaugintas be trasu ir ivairiu pesticidu. O sita prasme GMO yra dar ekologiskesni

Kaip kokie GMO. GMO soja ir kukurūzai (ar bent dauguma jų rūšių) yra absoliučiai neekologiški šia prasme, nes jie modifikuoti toleruoti herbicidus, kad savo ruožtu leidžia pilti roundup kibirais: http://sitn.hms.harvard.edu/flash/2015/ ... ady-crops/ Dauguma GMO gyvūnų ir žuvų modifikuoti taip, kad gamintų daugiau nei normalu augimo hormonų (pvz., http://www.nytimes.com/2015/11/20/busin ... .html?_r=0). Ar augimo hormonų naudojimas ekologiškas - sudėtingas klausimas. Būčiau linkęs manyti, kad dauguma GMO vienareikšmiškai neekologiški buitine prasme.

Vienas iš, nenustebčiau net jei pagrindinis, GMO kūrimo tikslų būtent tai ir yra – ekonominė nauda. O ji turbūt neatsiranda iš niekur. Didesnis derlius, mažiau sąnaudų, potencialiai mažiau reikalingų žemės plotų. Jei sakai, kad problema yra būtent „šuolis“, tai tą gali išspręsti valstybinis reguliavimas.

Problemos yra dvi: - GMO kaip invazinės rūšies poveikis ekosistemoms (alia triušiai Australijoje); - GMO ekonominis potencialas tapti monokultūromis. Su antra problema, ko gero, galima kovoti įstatymais, o ir šiaip nepakenktų riboti bet kokios vienos kultūros paplitimą žemės ūkyje. Su pirma problema sudėtingiau, nes poveikis labai neprognozuojamas. Kas galėjo pagalvoti, kad toks mielas padarėlis kaip triušis galėtų sukelti tokias katastrofiškas pasekmes?.. Tai aišku ne apokalipsė, bet labai nesinorėtų pražudyti esamų ekosistemų ir rūšių. O GMO esamų ekosistemų atžvilgiu yra kaip triušiai Australijos ekosistemos atžvilgiu.

Vytautas, dėl GMO siejimo per kukurūzus, o gal dėl to, kad kukurūzai šiaip nėra sveika ir didelis jų vartojimas sukuria pakitimus, o ne konkrečiai GMO? Kad jum ekologiškas maistas asocijuojasi su augintu be trąšų ir pesticidų, tai nereiškia, kad jų netręšė ir nenaudojo pesticidus. Ekologiškam tręšti galima vis tiek, tom pačiom cheminėm trąšom. Tik tas "cheminė" yra skambus žodis, o iš tikrųjų tai išgrynintos maistinės medžiagos iš iškasenų, kurias sudarė dažniausiai žuvęs ir į dugną nukeliavęs planktonas. Taip pat ekologiškiems produktams pilnu tempu gali varyti iš biologinių šaltinių išgautus junginius. Tik va niekaip jūsų nesuprantu, kuo jums geriau iš vyšnių kauliukų išgautas cianidas nuo susintetinto? GMO tendencija dabar prasidėjo maišyti kelių rūšių net šiek tiek įmaišant nemodifikuotų. Vis daugiau pabrėžiama rotacijos būtinybė ir bioįvairovė. Taip kad GMO mažai čia kuo susiję. Kuo GMO yra kaip triušiai? Tai kultūra, kuri auginama. Jinai nėra vislesnė nei įprastos, o per kelias kartas praranda pranašumą.