Kaip atsirado sąmokslo teorija, kad žydai bando užvaldyti pasaulį? Šimto meto senumo istorija ir kodėl žmonės taip tiki sąmokslo teorijomis? (Video) (3)
Žmonėms būdinga ieškoti priežasties ir pasekmės ryšio, todėl kartais mūsų protas sukuria sąsajas net ten, kur jų nėra, LRT RADIJUI sako mokslininkai. Anot propagandos eksperto Manto Martišiaus, propagandistams sąmokslo teorijos paprasčiausiai naudingos, o žmonėms jos pateikia trūkstamus atsakymus. Psichologas Kęstutis Dragūnevičius atkreipia dėmesį, kad vieni žmonėmis šiomis teorijomis patiki lengviau nei kiti.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Dėl sąmokslo teorijų atsiradimo pirmiausia kaltas mūsų protas
Propagandos ekspertas, Vilniaus universiteto daktaras Mantas Martišius tvirtina, kad paprastai yra dvi priežastys, dėl kurių atsiranda sąmokslo teorijos. Pirmiausia, anot pašnekovo, jos neretai kam nors paprasčiausiai naudingos.
„Naciai vykdė Holokaustą. Kaip jie tai paaiškino? Jie teigė, kad prieš juos žydai komunistai kažkokius veiksmus neva vykdė. [...] Antra priežastis turbūt yra ta, kad nemaža auditorijos dalis tiesiog nori rasti kažkokį kitokį paaiškinimą“, – nurodo M. Martišius.
Jo tvirtinimu, paprastai žmonės nėra linkę patikėti atsitiktinumais ar sutapimais, todėl sugalvoja kokį nors paaiškinimą. Vilniaus universiteto daktaras, psichologas Kęstutis Dragūnevičius taip pat teigia, kad žmonės dažnai suranda sąsajas tarp reiškinių, kurie nėra susiję, arba kitu būdu paaiškina priežastis.
„Ko gero, pirmiausia kaltas pats mūsų protas. Tai bendras polinkis ieškoti priežasties, pasekmės ir visur ieškoti tam tikro priežastingumo. Kolega labai gerai paminėjo, kad mes nelabai toleruojame atsitiktinumus, kad kažkas nutiko visiškai atsitiktinai“, – sako K. Dragūnevičius.
Jo aiškinimu, tokią tendenciją mokslininkai nustatė atlikę tyrimą, kai žmonėms buvo duotos atlikti užduotys ir atsitiktinai kuris nors iš eksperimento dalyvių vis būdavo nestipriai pakratomas elektra. K. Dragūnevičius pripažįsta – tyrimo metodas nebuvo etiškas, tačiau jis atskleidė, kad žmonės labai greitai sugalvoja bausmės priežastį.
„Ką nupurtyti elektra, buvo pasirenkama visiškai atsitiktinai, bet žmonės gana greitai sugalvojo paaiškinimą, kodėl vienam ar kitam žmogui tenka elektrošokas. Tiesiog matyti priežasties ir pasekmės ryšį būdinga mūsų prigimčiai“, – sako K. Dragūnevičius.
Dėl šios priežasties, nurodo pašnekovas, yra dalis žmonių, kurie labiau linkę tikėti sąmokslo teorijomis. JAV atlikti tyrimai rodo, kad viena ar kita sąmokslo teorija yra įtikėję apie pusė amerikiečių. Viena populiariausių teorijų JAV – kad Johno F. Kennedy`io negalėjo nužudyti tik vienas žmogus, nors būtent tai nustatė įvykį tyrusi komisija. Apklausos parodė, kad pusė amerikiečių tokiomis išvadomis netikėjo.
„Tiesiog yra tam tikras procentas žmonių, kurie labai mielai įtiki. [...] Mes kasdien stengiamės įskaityti kitų žmonių motyvus, bet savo spėliojimuose remiamės interpretacijomis, kurios labiausiai tikėtinos. Kai kurie kiti žmonės įžiūri gerokai daugiau. Jie pradeda prognozuoti, juos žavi mistiškumas. Jie remiasi analogijomis, savo intuicija, metaforomis. Tai labai patrauklu“, – sako K. Dragūnevičius.
Neretai tokiems žmonėms pradeda atrodyti, kad jie ypatingi, kad žino, nuspėja ar supranta situaciją geriau už kitus, todėl gali kitus perspėti.
Sąmokslo teorijos paprastai atsiranda per krizes
M. Martišiaus teigimu, paprastai sąmokslo teorijai būtini du dalykai – agentas ir pati istorija. Pirmasis nuolat paskatina istorijos kūrimą, jos atnaujinimą: „Neužtenka kažką pasakyti. Jūs turite tai kartas nuo karto atgaivinti, kurti, tobulinti. [...] Pavyzdžiui, yra toks rašytojas Danas Brownas, kurio visos knygos apie mokslą ir Katalikų Bažnyčią. Žinoma, kai jis parašo tas knygas, agentu yra knygų leidykla, po to – vieta, kur knygos pardavinėjamos.“
Taip pat sąmokslo teorija, jos istorija turi būti įtraukianti, ji turi sudominti auditoriją. K. Dragūnevičius prideda – dažnai sąmokslo teorijos būna susijusios su tuo, kas žmonėms sukelia nerimą ar liūdesį.
„Žmonėms vis dėlto įdomesni tie dalykai, dėl kurių jiems skauda, neramu, kai jie dėl kažko neužtikrinti. Būtent todėl sąmokslo teorijos atsiranda, pavyzdžiui, ekonominės ar kitokių krizių metu. Būtent apie tuos reiškinius atsiranda daugiausia paaiškinimu“, – sako K. Dragūnevičius.
Labiausiai pešėlusių sąmokslo teorijų dešimtukas
Jo tvirtinimu, taip pat sąmokslo teorijoms būtini „kiti“ – kažkokie svetimi veikėjai, svetimos jėgos, kurios neretai pasižymi ypatingomis, paslaptingomis galiomis ir yra gerai užsimaskavusios, bet sukelia visas blogybes.
M. Martišius antrina – bene daugiausia sąmokslų teorijų pasirodo per krizes, kai dėl nelaimių bandoma apkaltinti kitus: „Kai trūksta informacijos, pateikiamas paaiškinimas labai gerai prilimpa. Jeigu krizės nėra, labai sunku paaiškinti, kad kokie nors masonai valdo visą pasaulį.“
Lengviausia sąmokslo teorijoms plisti internete
Abu mokslininkai vieningai sutaria – sąmokslo teorijos veikia geriausiai, kai joms panaudojamos jau turimos žmonių žinios. K. Dragūnevičiaus aiškinimu, nors teorijos istorija itin svarbi, lengviausiai „prilimpa“ ir įsimena tos teorijos, apie kurias žmogus jau kažką yra girdėjęs.
Anot M. Martišiaus, panaudoti jau turimą informaciją lengviau ir teorijos kūrėjams: „Kartais sakome, kad žinios yra kaip lego kaladėlės mūsų galvoje. Jas padeda šeima, mokykla ir t. t. Jeigu aš esu propagandistas, sąmokslo teorijos kūrėjas, aš sakau – žinote, viskas taip, bet truputį kitaip. Ir tada kažką pridedu. Taip elgtis paprasčiau, nei sukurti kažką naujo. Žmonės turi įgauti žinių, supratimo, kad būtų galima tą istoriją toliau kurti.“
Pašnekovo pastebėjimu, sąmokslo teorijos ypač lengvai plinta internete. Nors buvo manoma, kad internetas taps išvadavimo simboliu, tvirtina M. Martišius, nutiko šiek tiek kitaip. Docento teigimu, internete gausu sąmokslo teorijų, kurios nevaldomai plinta.
„Kai kalba žiniasklaida, ji įstatymiškai įpareigota skleisti objektyvią, patikrintą, nešališką informaciją. Internete... kažkokiame tinklaraštyje kažkas parašys, kad Žemė plokščia ir ką jūs padarysite? Eikite, ieškokite ir teiskitės su juo“, – atkreipia dėmesį M. Martišius.
Jo nuomone, vienas geriausių būdų nustatyti, ar informacija tėra propaganda, sąmokslo teorija, ar tikra, – ieškoti informacijos šaltinio. Jeigu šaltinį aptikti nesunku, tikėtina, kad informacija tikra. Sąmokslo teorijoms paprastai būdingas šaltinių paslaptingumas.
„Jeigu visi šaltiniai slapti arba jų negali patikrinti, nes „čia taip yra, bet aš parodyti to negaliu, nes, jeigu tu atskleisi kam nors, tai viskas žlugs“, tada tai yra sąmokslo teorija. Jeigu tie šaltiniai prieinami, netgi galima verifikuoti, patikrinti keliose vietose, tai yra patikima“, – sako M. Martišius.
K. Dragūnevičius antrina, kad naudos tokiu atveju gali suteikti ir žmogaus žinios. Jeigu žmogus gerai išmano sritį, jį apgauti ir įtikinti sąmokslo teorija bus daug sunkiau.
M. Martišiaus aiškinimu, bene populiariausia visų laikų sąmokslo teorija, kuri vis pritaikoma ši naujo, – kad žydai priklauso slaptai organizacijai, kuri bando užvaldyti pasaulį. M. Martišiaus tvirtinimu, ši teorija jau skaičiuoja šimtmetį.
„Galiu priminti istoriją. Caro Rusijoje reformos nevyko, dėl to susikaupė daugybė problemų, prasidėjo tam tikri bruzdėjimai, revoliuciniai judėjimai. Rusijos slaptoji tarnyba nusprendė kažkaip tuos judėjimus numalšinti. Pasinaudodama galbūt būdingu antisemitizmu, išleido Siono išminčių protokolus, kuriuose rašoma, kaip žydai bando užvaldyti pasaulį“, – pasakoja M. Martišius.
Ši sąmokslo teorija itin išplito. Nepaisant to, kad galiausiai caro režimas žlugo, pati teorija išliko. Ją vėliau panaudojo ir nacistinė Vokietija.
Pagal LRT RADIJO laidą „10–12“ parengė Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė.
